Žinot, beskaitant šią temą, man atėjo visai galimai logiškas paaiškinimas kas yra su maniškiu.
Jis pats akcentuoja, kad jam tiek nereikia, kiek man ir vis sako, kad vien apie tai aš ir galvoju, natūraliai jaučiuosi, kad mes apsikeitėm vaidenim - gi bendruomeneje įprasta, akd moterį reikia kalbinti pasimylėti. Bet va, jam tikrai nereikia tiek to sekso, kiek man, tiesa, kad man jo nori dažnai, na blogiausiu atveju 1- 2 k savaitėje, bet kai į mėnesį vos 2 kartus surankiojam...
Kai aš pradedu lįst, jam atrodo, akd aš vėl sekso norėsiu, bet nors ir kartojau n kartų, kad tiesiog noriu apsikabinti, prisiglaust, pasikutent, nenueinant iki galo, jis vis vien: baik, man ryt anskti keltis, aš pavargęs, aš miegu arba tiesiog baik, nelįsk.
Na, o ką daryt, kad aš noriu elementariai pasimylėt. Nes prieš jį aš gana aktyvoka buvau. Vuolia. Iš čia ateina atsakymas.
Jis žino, kokia buvau anksčiau, kiek partnerių, draugysčių turėjau, numano matyt ir iš mano elgesio kokia seksualinę patirtį esu sukaupusi ir matyt čia jam tai trukdo. Aš esu žymiai labiau už jį patirusi ir man dabar taip atrodo, kad jis gal šiek tiek kompleksuoja, kad galbūt nepatenkins manęs, neprilygs ankstesniems..
Tik, kad va visiškai nesamonė... Gi Jis mano mylimas, aš su juo būdama nei galvoju, nei prisimenu apie kitus.. mano visos patirtys dingsta, nes nauja patirtis yra su juo. O jis tuo savo atstok, nelįsk dar blogiau daro, nes tikrai, pagalvoju apie ką... bet žinau, kad to daryt nedarysiu...
Bet žinot, taip norėtųsi kartais jam parašyt kokia seksualią žinutę, ar paskambint, kai jis išvykęs, kad grįžtu namo susijaudinęs... Bet žinau, jau jo reakcijas į tokius dalykus - jokios reakcijos...
Ir, pikta, kad kai jam tomis retomis progomis užsinori, tai jis ir gauna, o vat kai aš trokštu, mane atstumia..