Vyresnio vaiko žindymas

Aš atpažįstu save šioje žinutėje

Nuo 3 m. labai daug kalbėjau (nes kažkaip buvau nutarusi, kad maitinsiu iki 3 metų ), tarėmės "kad didelis ir nebereikia", garstyčiomis tepliojausi, kol gudravimus suprato, bet jokių pokyčių...manasis žmogeliukas man tvirtai kartojo "kai bus 4 metai - nebevalgysiu papuko".

Žinot, taip ir buvo. Be galo keista ir nuostabu, kad 4-оjo gimtadienio vakarą, eidamas miegot man pareiškė "man 4, aš jau didelis ir mamos pieno man nebereikia". Nusisuko ir užmigo Negalėjau patikėt visą savaitę ...dabar kas vakarą prie krūtinės prisiglaudžia, apsikabinam, bet nebėra jokių prašinėjimų, čiupinėjimų ir blogų emocijų abiems - tiesiog tas laikas tikrai atėjo natūraliai - kuo man vis dar sunku patikėti, kad taip protingai ir savaime

O patyčioms visų aplinkinių tapau atspari, kai vaikui buvo maždaug dveji...Žmonės nesuprato, bet jiems ir nereikia mano gyvenimo suprast ar mėgt
Labai labai didelį palaikymą ir supratimą jaučiau iš vaiko tėvo, savo vyro , jei ne jis, tai nežinia kaip dar viskas būtų buvę.

Kokia graži jūsų istorija

RSTT, o dėl to kaip sakai perdėto smegenų plovimo ir MP propagavimo - man tai atrodo normalus ir net būtinas dalykas šiuo metu. Juk tarybiniais laikais niekas nepropagavo žindymo, normalu, kad dabar vyksta atstatomieji procesai. Ir kiekvienam sąmoningam žmogui manau yra aišku, kad žindymas turi būti propaguojamas, kad medikai turi palaikyti žindymą, kad visuomenė turi būti šviečiama. Nes jis yra natūralus ir prigimtinis. Bet su mamom yra toks dalykas, kad jos labai jautrios, perdėtai reaguoja, jei kas nepasiseka - juk kiekviena nori būti pati geriausia mama savo vaikui. O jei kas nepasisekė, blogai jaučiamasi, bandoma kaltinti kitus - kodėl tas MP taip sureikšminamas ir pan. Tokiu atveju pirmiausia reikėtų mamoms susitaikyti su savo situacija, kad negali, ar nemaitina dėl kokių nors priežasčių, nekaltinti kitų. Juk jei aš susilaužiau koją, nekaltinsiu tų, kurie sveikom kojom, ar kad jie sako, kad su nesugipsuota koja geriau vaikščioti. Tiesiog būna gyvenime tokių situacijų, kurios gal ir nemalonios, nepatinka, bet reikia susitaikyti. Lygiai tas pats ir čia, jei nepavyko maitinti MP - nekaltinti kitų, dėl to, kad jie palaiko žindymą.

Iš kur tas supratimas kad tarybiniais laikais natūralus maitinimas nebuvo propaguojamas? Mano Mama mus su broliu maitino iki 1,5 m. Mane išmokė ir palaikė kai per jaunumą ranka tiesėsi prie mišinuko. Dabar kai auginu pagranduką neveikia manęs nei nustebęs žvilgsnis nei kalbos kad užteks, jau didelis.
Buvau nutarus 1,5 suėjus nebemaitinti, bet sūnui dar labai to reikia, tad glaudžiamės toliau.

Jūsų mama tada labai sąmoninga buvo arba gera aplinka pasitaikė Apskritai tai buvo daroma viskas, kad mamos kuo greičiau grįžtų į darbus... Nemokami mišiniai, lopšeliai kūdikiams...

Plius: ka tik gimusio kudikio atskyrimas nuo mamos, maitinimas tik pagal grafika (su sesiu berods valandu pertrauka nakti ), labai ankstyvas skysciu davimas bei ankstyvas papildomas primaitinimas ir dar tikriausiai n dalyku butu galima rasti toje sistemoje, kuri ne tik kad nepropagavo, bet ir kaip sugebejo trukde naturaliam zindymui, nekalbant apie ilgalaiki..

Tikrai labai dziugu, kad ir tada buvo tokiu zmomiu, kaip jusu, Kotryna mama, kurie sugebejo atsispirti sistemai ir ne tik kad zindyti apskritai, bet dar ir gan ilgai

man irgi tas pats..dabar kyla nors planuot 2 mazyli bet butent del cp reikia palaukt ...

Tai kad žinok atvirkščiai-aš gi nesakau kad nereikia, bet jokiu būdu negalima perlenkt lazdos nes pas žmones atsiranda atmetimas. Aš tarkim suvokiu kad nenormalu mest (.) ir vaikui pirkt kažkokius produktus (nesvarbu mišinius ar karvės pieną) ar virt klijukus-nes tai man atrodo natūralu ir na ne tai kad sveika ir tt bet tiesiog savaime suprantama. Ir kai į palatą įsiveržia MP maniakė pradeda kažką kalbėt vos ne Dievo balsu nu tai jau net nejuokas buvo... sakau o kaip sužeistą (.) pasigydyt, sakiau darau oro vonias tepu tuo pačiu pieneliu baigus maitint ir tt - sako tai čia reik palaukt... kitą rytą jau buvo kraujas... ir kai vaikas atpylė pieną su krauju nusprendžiau kad nieko jau daugiau nebekviesiu o skambinau MB kad ieškotų Avent antspenių (kol rado trys dar dienos praėjo, situacija blogėjo-kraujas buvo iš abiejų)... manau ne visos mamos gauna kvalifikuotą pagalbą-čia aš lenkiu, čia mano mintis. Ir nežinau ką reikia daryt iš tikro. Ir prašau ant manęs nepykt o pamėgint suprast-kol nesusidūriau tai irgi galvojau panašiai kaip Valaura tarkim.


Pritariu Kotrynai-mano aplinkoj tokių nesąmonių nebuvo net sovietmečiu, brolio žmona žindė abi po pusantrų metų, į darbą grįžo labai anksti tiek su viena tiek su kita dukra. Mišinuko šiaip sau tikrai niekas neduodavo, brolis važiuodavo tik retkarčiais kai norėdavo pas mano tėvus (senelius) palikt ir nespėdavo nusitraukt-tikrai pamenu nes man buvo 12 metų jau. Ai, mamos draugė va iš tų kurios išvis pieno neturėjo, pagimdė tris vaikus ir anė lašo nebuvo ničnieko, net gydytojai stebėjosi, vienetinis atvejis-duodavo kitos mamos pieną. O tuo metu buvo du gydytojai-Urbutis, pamenu pavardę, ir tokia akušerė, mano mama pagimdė dvynius tais laikais, sėkmingai, aišku kad nežindė tai jau jos pačios bėda nes kaime buvo per daug darbų, nebespėdavo-bet ne todėl kad kažko nebuvo bet kad pati nenorėjo. Čia jau jos bėda. O skatinamos mamos tai buvo labai, ir ji pati prisimena, ligoninėj niekas vaikų neprimaitindavo nes visi leliukai žįsdavo tik atnešti. Tada dirbo labai super gydytojai. Ir tarkim artimiausioj aplinkoj niekada nepatyriau nusistebėjimo kad va maitinu dičkę tokią-kaip tik labai džiaugiasi ir palaiko visos, tetulės irgi-visi tik palaiko. Užtat man buvo keista kad spaudimą patyriau ten kur mažiausiai jo reikėjo, ir tikrai buvo labai nemalonu... aš tik išsakiau savo baimes kas būna kai persūdoma ir tiek... nemaniau kad mane kažkas užsipuls...

O ten kas buvo-akušerė ar gydytoja kokia?

tas supratimas is skaudzios realybes, deja. Tas naturalus maitinimas buvo propaguojamas, tik klausimas - kaip tai buvo igyvendinama..
Jusu mama buvo labai laiminga isimtis is taisykles.. Jus esate tikrai laiminga, kad gaunate toki palaikyma is mamos, kuri turi ir patirties, ir ziniu, ir supratimo apie zindyma
As, deja, sulaukiau is savo mamos tik guzciojimo peciais ir nesupratimo... JI mus visus tris bendrai paemus gal kelias savaites zinde, kol "neliko pieno".
Todel teko skaityti knygas, ieskoti papildomos informacijos, kartais tiesiog daugelio dalyku "negirdeti"..

Na nežinau, koks čia žindymo palaikymas naktį gimusį kūdikį atskirt nuo mamos iki ryto... Arba tada alkanus laikydavo arba prigirdydavo ko, kad nerėktų.

Akušerė kuri vedė kursus apie gimdymą ir žindymą plius atsakinga už maitinimo MP propagavimą... kursuose dar pusė velnio kažkaip nu bet kai gyvai pamačiau


Nu visas pasaulis tada taip darė... o kai kur (JAV Airijoj Anglijoj-kiek gyvena giminaičių tai matė gyvai) ir po šiai dienai tai norma. Girdydavo tada gliukozės tirpalu-bet mama gimdė 1961 (dvynius), 1977(mane), brolio panos viena 26 kita 22 metų tai niekas iš jų nepatyrė jokių ten bėdų su MP apart to kad kaip sakiau mama nenorėjo pati... gal Marijampolės (tuomet Kapsuko) gydytojai buvo normalesni? plius nepamirškit kad Vitkauskas ne jaunuolis, jo mokymai irgi ne vienus metus gyvuoja, o jo vaikai jau paties dideli. Kaip pasakojo, jis pats būtų buvęs toks pat pažanguolis jei ne žmona-čia ji jo sėkmės paslaptis. Užtat man gaila jei jūs susidūrę su kažkuo labai negeru, nes aš tai tik puse ausies girdėjau kaip ANUOMET buvo blogaič ir tai tik iš SM ar paskaitų

Taip, ne tik Lietuvoj ta problema ne vienus metus egzistavo. Tiek priežastis visur kitokios buvo. Vakarų šalims labai aktualu buvo mišinukų verslas... O mišinių reklamas gimdymo namuose uždraudė visai neseniai ir net ne visur turbūt. Bent jau Lietuvoj uždraustos. Žodžiu, istoriškai būtų galima pavadinti, kad dabar vyksta žindymo atgimimas Nes visa industrializacija ir modernėjimas buvo gerokai prislopinę tokius natūralius procesus.