Pagaliau ir aš galiu čia parašyti mūsų istoriją

Jūs neisivaizduojat kaip aš laukiau tos dienos, kad nebemaitinsiu, maniau, kad ta diena niekad neateis
Dukrytė nebevalgo pienelio jau 10 parų
Iš pradžių nebedaviau dienomis ( iki kažkur naujų metų ji tiek dienom, tiek naktim valgydavo mp kas 1-2 val. o būdavo ir dažniau) Nuo kažkur sausio pradžios palikau tik dieninius mp užmigimui. Tai truko apie menesį laiko. Tada nusprendžiau visiškai nebeduoti dieną. Ji migdydavosi visada tik su mp, per pietų miegą dar kas 30min. norėdavo. Apie mėnesį nedaviau mp dieną, duodavau tik migdantis nakčiai ir naktį neribotai. O vietoj mp, pradėjau jai rodyti filmukus per telefoną, dainuoti, nešioti, paverkė gal 3 dienas, po to užmigdavo su filmukais. Dabar praėjus dar mėnesiui dažniausiai tiesiog lūžta žiūrėdama filmukus, ar valgydama ar sėdėdama

Su laiku tikiuos ir filmukų nebereikės. O nuo kovo 17d nakties pradėjau nebeduoti užmiegant, ir mano nuostabai nebuvo jokių didelių rėkimų, tiesiog nulūžo vartydama knygą

tada palaukiau apie savaitę ir pradėjau nuėminėti naktinius žindymus. Ji kažkaip vos ne kasdien vis ilgesnius tarpus išmiegodavo, pradžioj buvau nusistačius duot 2 kartus per naktį ne daugiau, po to kažkaip po truputį liko vienas, o po to ir ta nuėmiau. Gal dėl to, kad viską dariau pamažu neturiu jokių bėdų su krūtine, visiškai man nekietėja. Taip pat manau labai svarbus faktas, kad kai pradėjau nutraukinėt naktinį pieną, visad guldydavau į lovytę dukrytę, nors iki tol miegodavo lovoje su mumis. Na ir pradžioj apie savaitę man būdavo sunkoka dėl to, kad naktim turėdavau ją nešiot, sūpuot, dainuot, po valandą ir daugiau, bet aš nenuleidau rankų, mačiau, kad pamažu situacija gerėja

Visą tą savaitę miegodavau su palaidine aukštu kaklu ir leimenėle, bijodama, kad pati netyčia neduočiau krūties, ar pati nepasiimtų

Na ir galiausiai kovo 23d buvo paskutinė kai dukrytė gavo peinelio

Viskas išėjo daug lengviau nei aš tikėjausi, visada šią temą skaitydavau su pavydu galvodama kada ir man nusišypsos tokia laimė

Dabar dukrytė keliasi 1kartą, reikia visai neduag panešioti, tada pasiguldau į savo lovą (kažkodėl nenori prabudus lovytėj miegot) , apsikabinam ir miegam, būna kad dar paknirzena, bet tai yra niekis, palygint su tuo, kad labai ilgą laiką jį čiulpdavo krūtį tiesiog pastoviai. Mp nutraukimo pliusas tas, kad daaaug geriau miega, minusas, kad keliasi daug anksčiau

ir jei neinam į lauką, tai pietų nemiega. Na ir apetitas buvo pagerėjes (db vėl suprastėjo, spėju dėl dantų), nes ji nuo mažiukės visiška nevalgiukė būdavo, nes mp niekad neribodavau, tik po naujų metų susiėmiau
O dabar apei mane..

Turbūt jau buvau labai išvarginta žindymo, nes jau buvau ir labai nervuota pasidarius, nuo to nuolatinio čiulpimo. O dabar jaučiuos vėl žmogumi

Visai kitoks gyvenimas prasidėjo, turiu daugiau laiko sau. Anksčiau išsimaudyt ramiai negalėdavau, nes vis pabusdavo dukra, ar ateidavo į vonią, o dabar

Ir artumas tarp mūsų tikrai nedingo, labai daug myluojamės, bučiuojamės. Nežinau sutapimas ar ne, bet smarkiai savarankiškesnė tapo, dar daugiau kalbėt pradėjo, su puoduku draugaut

Tokia mūsų istorija

Visoms mamytėms sėkmės ir kantrybės

Mano didžiausias patarimas būtų vienintelis - Jei jau pradėjot mažint/nutraukt kelio atgal nėra. Jei kurį laiką jau davėt mažiau , tai to ir laikykitės, kas bebūtų nesigręžiokit atgal
O del nostalgijos žindymui, kolkas dar nebuvo labais stiprios, tikiuos, kad ir nebus. Kolkas tik būna ateina mintis, kad keista jog savo dukrytės jau niekada nežindysiu, bet tada pagalvoju, kad jau tikrai nemažai žindžiau ir nusiraminu