QUOTE(alisia31 @ 2013 10 28, 13:06)

Susigraudinau paskaicius jusu posta. Is laimes, kad yra tokiu geru ir suprantanciu mamyciu. Tik meile ir geriu galima nugaleti. Labai pamokanti ir sauni istorija. Jus Dievas apdovanojo, aciu.
Aš manau, kad Mus Visas Dievas apdovanojo, suteikdamas tokį savęs pažinimą ir kartu suteikdamas galimybę pažinti tokius vaikus.
Papildyta:
QUOTE(Roga @ 2013 10 25, 15:09)
tikrai nepamiršau ir dažnai apie jus pagalvoju.
labai džiugu skaityti tavo tokias mintis, širdis šoka, kad viskas pas jus stabilizuojasi, gerėja ir jau vaikas tampa suaugusiu vyru.
ačiū, kad užsuki
Tikrai taip, šiame forume išlieta daug savo jausmų, skausmo... nežinojimo ir... daug kas suprasta. Ačiū mergaitės kad esat.
Ir galiu pasakyti, kad žmogus palūžta tada, kai nėra šalia suprantančių...
Papildyta:
QUOTE(GinteZZ @ 2013 10 25, 18:39)
Na tikrai buvo visko... Gal dėl nežinojimo ( nors daug domėjausi, šviečiausi, važinėjau), gal tai buvo tiesiog pagalbos šauksmas... Tiesiog aš užaugau kartu su vaiku...Tik savo mintyse kai susidėlioji viską, galutinai supranti, kad pakeisti tu nieko negali, tik padėti... Daug kas palengvėja. Dabar mano sūnus turi draugę, bandau džiaugtis tuo, nes daug mažiau laiko skiria draugams, kurie dažnai jį provokuodavo visokiems tikrai ne kokiems poelgiams... tik bijau dar labai džiaugtis, nes patirtis rodo, kad visko dar gali nutikti... Stiprybės ir sėkmės jums