QUOTE(Auriuxe_ @ 2012 06 07, 13:21)
nu kaip pasakyti ta daznuma.... man buna is niekur nieko ima ir uzeina kokia mintis apie staigia mirti ir pns, nu kaip istinka zmones. tada seka toks vidinis nerimas, man nei sirdele nesidauzo, nei as dustu nei spaudimas kyla, viskas su sveikata tvarkoj, va tiesiog zinai jausma kai lauki uz gydytojo kabineto duru del kokio svarbaus tyrimo rezultato nu va toks nerimas jauciasi ir tiek. Mane nervina tokia busena tai bandau kazkuo uzsiimt, kazka veikt kad negalvociau ir nebutu toks nerimas
na, atrodo, kad tas nerimas nera pas jus didelis, t.y., kad del to patirtumete labai didelius neigiamus jausmus ir jie jums trukdytu dirbti, ilsetis, mokytis ar pan. Klabu apie tai, kad kai "ikrenti i nerima", tai negali is jo niekaip ir iseiti, visa kita nueina i antra plana. Bent jau pas mane taip budavo, taippat bijodavau sirgti visokiomis ligomis, jausdavau nepaaiskinamus pojucius visame kune, kurie gasdindavao ir pan. Bet mano atveju, gydytoja grieztai pasisake pries vaistu vartojima, ta prasme, jei as buciau uzsiispyrusi, kad man reikia, butu ir kombinavusi gydyma, bet kazkaip issilaikiau ta sunkiausia laiktarpi ir dabar dziaugiuosi
kazkaip ir iskilo man toks klausimas, ar jums tikrai butini vaistai?
tikrai nenoriu pasakyti, kad as pries juos nusistaciusi ar pan. gerbiu keikvieno zmogaus apsisprendima ir zinoma situacija ir savijauta pas kiekviena asmeni buna individuali, taipogi ne mes sprendziame del vaistu vartojimo, tai gydytoju darbas
