QUOTE(k** @ 2012 04 03, 20:13)
Aš geriausiai jaučiuosi tarp svetimų žmonių, kur iš karto nieks nepasakys, kad mano vaikas kitoks. O aplinkiniai gyvenatys netoliese mano ,kad tai labai keistas vaikas, kartais atrodantis labai neišauklėtas, nes leidžiantis atsakyti tėvams grieštu tonu, kaip suaugęs. Keistumai pasirodo daug kur, kad ir tame, kai po patikusio filmuko, kuriame veikėjas pvz. Totoro buvo su skėčiu, mano vaikas saulėtu metu išeina su skėčiu ir vaikštinėja. Jis mėgsta žiūrėti žinių laidas, todėl laukan išeina ir gatvėje kaip žurnalistas jas veda pats. Ir būtinai su šlipsu (šiandien pirkom naują
) taip, kai žurnalistas mėgstamas. Kaip reaguoja kiti, manau įsivaizduojate. Mokykloje taip pat sunku, nes jis įsivaizduoja esantis sargybiniu ir būtinai turi visus praleisti pro duris ir paskutinis jas uždaryti. Per muzikos pamokas nori diriguoti, ir labai nesupranta, kodėl aš ištisai aiškinu, kad negalima, kad trukdai mokytijai... Nu bet mamayte, aš juk dirigentas... Žodžiu, esu keisto vaiko mama 


:-) Na, kiek suprantu, jusiskiui eina astunti metai, tad normalu, kad kai ko is cia isvardintu atveju jau lyg ir nebeturetu buti... Bet visumoj skaitant susidaro ispudis, kad visai nieko tokio, tik siokie tokie "paisdykavimai, padurniavimai" dar kolkas...Aisku, dar svarbu ne ka vaikas daro, bet kaip jis tai daro.