Vaikas negirdi ką sakau

Visiskai neteisingai suprantate, esme yra pasodinti ne apsiraminimui, o nubausti vaika uz netinka elgesi ir butinai paaiskinti vaikui uz ka jis yra nubaudziamas. Rekomenduociau daugiau laidu perziureti ir girdeti kas yra sakoma.

Sveika, ievapieva
Mūsų sūnus už jūsiškį truputėlį vyresnis, tai aprašytos situacijos labai pažįstamos
Jūsiškis veržiasi į vonią, kapsto katino dėžutę, mūsiškis neatbaidomas nuo šuns indelių, ir niekaip nepavyksta įaiškinti, kad šuniukui nelabai patinka, kai jo maistas nešiojamas, ir tie sausainiai nėra skirti vaikams Tiesiog pakėlėm dubenėlius aukščiau, kol mažis paūgės ir susiprotės. Vonią irgi laikom uždarytą ir ten tik kartu einam, nes pavojinga, o vaikui neaišku. Na, nesinori, kad pasimokytų tik kokių chemikalų paragavęs.
Kompiuterio klaviatūrą vaikinui leidžiu niurkyti, kai viskas išjungta ir jis sėdi man ant kelių. Daugiau- lipti ant stalo, tempti monitorių ir panašiai- griežtas ne, nes bus popa.
Tiesiog manau, kad vaikai nepiktybiškai taip daro, o jiems labai įdomu. Mama, tėtis tai sėdi prie kompiuterio, tvarko katino dėžutę, o jam negalima. Na, nesuvokia jie dar, kas gali būti negerai, paaugs, supras.
Kelis mėnesius mūsiškis valgydamas terlino viską aplinkui- sienas, kėdes, drabstė ant grindų. Kuo labiau aš nervinausi, kad mano išblizginta virtuvė po kiekvieno jo valgymo atrodo panaši į kiaulinyčią, tuo labiau jis terlino. O gal man, įsinervinusiai, taip atrodė Vieną kartą susiėmiau ir nusprendžiau, kad tai nesitęs amžinai, todėl nebesibarsiu, geriau paskui kartu išvalysim. Gal vaikas pajuto tą pasikeitimą, bet dabar mažai bėra betvarkės, na, veiduką išsitepa, rankas, bet aplinkui visai gerai.
Puodukų taškymas mūsiškiui irgi patinka. Tiesiog nedaug pilu į puodelį, jei išpils- vis mažesnė bėda. Jei jau sotus, o lėkštėje liko ko nors, tai būtinai keliauja į puodelį- žmogus savaip valgyti gamina Kad greičiau tas taškymosi periodas praeitų, kartais virtuvėje tiesiog pasodinu prie stalo, duodu kelis puodelius su vandeniu ir pilstosi jis ten patenkintas, o aš ramiai bulves nusiskutu. Aišku, paskui reikia tvarkyti, bet ir valome abu.
Dėl maisto rinkimosi... Na, aišku, idealu būtų subalansuota mityba, bet, kaip supratau, ne čipsais ir bonbonkėm jūsų vaikas užkandžiauja, tai nenusilps juk, jei nenorėdamas to, kas lėkštėje, sugrauš obuoliuką ar džiūvėsį. Išalks ir paskui valgys. Gal pabandykite kartu- kompanijoje smagiau ir geras pavyzdys užkrečia.
Prirašiau visą paklodę, nors stengiausi kaip galima trumpiau, nesupykit Tiesiog manau, kad tai, ką dabar šposija mažieji, ne ožiai, o tyrinėjimas, mokymasis ir mums privalu griežtai nubrėžti ribas ten, kur jau pavojinga, kur ne ir reiškia ne visada, o kitur, kur žmogeliui įdomu, nors mums ir nelabai patinka ir jam ne itin švariai ar tvarkingai pavyksta, būti šalia, padėti suprasti, parodyti, kaip reikia. Aišku, kartais pritrūksta kantrybės, pirma apibaru, paskui pagalvoju, kad nieko tokio čia nepadarė, bet ką padarysi, esam tik žmonės

1,7m amžiaus vaiką?



man dar pasirodė (gal tik pasirodė, gal ievapieva nerašei apie kitą pusę daug), kad vaikui reikia daugiau teigiamo dėmesio.. veikti ką nors kartu, kas jam patinka. Gal trūksta daugiau erdvės išsidūkti. Daugiau laiko, išėjimo kur nors, daugiau įspūdžių.

Tikrai taip

Oj mamytes, as visiskai, visiskai su jumis sutinku. Kad vaikas ir yra vaikas, kad tyrineja, zaidzia, tikrina ribas vel ir vel, kisa savo mazus pirstukus visur. Ir kaip sunku tas ribas nubrezti. Svarbiausia kaip jam paaiskinti, sakykim, kaip Doremina rase, kad mama kaciuko dezute tvarko, o jam jau negalima (juk nepaliksi pridergtos dezutes per visa diena tam, kad sutvarkyti nakti, kai vaikas nemato), arba kodel katinas gali valgyti savo "traskucius", o jam jau negalima ir daug daug ko kito. O vat kazko neleidus ar nedavus, tai ir prasideda oziai, riksmai. Paskui, kaip suprantu, jis jau buna isizeides, specialiai kazka daro negalimo ir erzina.
Dar jis pas mus toksai "garsiakalbis", visa parduotuve skamba kaip jis sneka ar rekia. Kazkaip reiketu pamokinti ji ir tyliau reikstis. Matyt ilgai ignoravau jo garsu rekima, kad pradejo dar garsiau, su perejimu i isterija.
O apie demesi vaikui ir isejimus kazkur, tai gaila, bet jau nebeiseiname i lauka po du kartus i diena, nes ir orai nekokie, temsta greiciau, bet tikrai stengiuosi bent karta i diena kazkur iseiti, kad ir i parduotuve, svarbu, kad kazkur iseiti is namu ir neuzsisedeti. Su teigiamu demesiu ir zaidimais... As apskritai esu gana optimistisko budo, stengiuosi mastyti teigiamai, nusiteikti teigiamai, tiesiog isseko mano visos zinios apie auklejimo budus, nes kiek zinojau, viskas neveikia, ir darosi vis blogiau ir blogiau ir as paskaiciau, kad mamos su panasiom problemom susiduria, tik ju vaikams 3-4 metai! O tai kas pas mus bus toliau? 1.7m tai juk mazai ka paaiskinsi (na, aiskinti tai gali daug, bet kiek supras, arba nores suprasti), nubausti tokio pyplio irgi nenubausi (nezinau, gal tie vaikuciai, kurie tokio amziaus pasodinti sededavo uz bausme, yra labai protingi, bet, matyt, musiskiui veliau ateis tas supratimas). Zaidimu taip pat turim ir zaidziam. Gal ne tiek, kiek galetu mama ir tetis dviese prizaisti, tik tiek, kiek galiu pati, bet stengiuosi neuzmirsti jo ir nesiusti jo, kad nuolat zaistu vienas...
Kai jam buvo apie 1.3 m, buvom nueje pas psichoterapeute vaiku. Del to pacio. Na, pasake, kad veiklus, greitas vaikas, ir kazkokiu priemoniu ar auklejimo pamokeliu nedave. Pasake, kad stengtis nukreipti demesi. Na, sakykim, uzsioziavus paprasyti kazka padaryti ar nueiti kazkur kitur. Nebeveikia...

ievapieva85, bet jeigu jus ir dabar dar nenubausit vaiko, tai viskas vystysis i blogaja puse. 1,7 m. vaikas jau viska supranta, nereikia moralizuoti, reikia aiskiai trumpais sakiniais pasakyti. Stiprybes jums Paziurekit daugiau laida „Aukle“ isigilinkit ka ji aiskina, kur tevu klaidos daromos ir tikrai jus pilnai sita metoda galite taikyte savo vaikui, dideles jums kantrybes

Man atrodo, kad jūs esate pavargusi- rutina, mažas vaikas, nėštumas. O gal ramesnio būdo, vaikas- priešingybė, tai ir randasi tie nesutarimai
Dėl tos dėžutės. Jūs pati pasiūlėte išeitį- kodėl jos netvarkius tada, kai vaikas nemato ar miega O gal galima tvarkyti kartu- kol jūs keičiate kraiką, mažius šalia pašluoja, skudurėliu kažką pavalo, na, kad jaustųsi labai padedantis.
Jei vaikas gimė skardžiabalsis, tai augdamas pastebės, kad kiti kalba tyliau ir išmoks suvaldyti balsą. Isterijos parduotuvėje? Joms turėtų būti priežastis: vaikui per šilta, nuobodu, ilgai užtrukote, nori valgyti, gerti, pavargo. Pasakyti žmoniškai dar nemoka, tai ir reiškia savo nepasitenkinimą šaukdamas. Manau, kad geriau vengti išvardintų priežasčių, jei jos sukelia pykčio protrūkį, negu bausti vaiką už tai, kad jis blogai jaučiasi ir tai parodo kaip moka.
Jei mūsiškiui "atbėga ožiukai" dėl ko nors, geriausiai veikia arba apkabinimas, arba tiesiog pasėdėjimas šalia. Tuo pačiu metu ir aiškinimas ramiu balsu, kad suprantu, jog jis supyko, nes negavo to ar ano ir pan., tačiau to imti/daryti tikrai negalima, nes bus skaudžiai, ne mūsų daiktas ar pan.
ievapieva, jums linkiu kantrybės, mūsiškis irgi pašėlęs, tai, skaitydama jūsų postus, kartais skaitau lyg apie savąjį Beje, dantukai jūsiškiui jau visi sudygę? Pastebėjau, kad, kai dygdavo koks dantukas (o tai juk ne vieną dieną užtrunka), mažius vos ne ant lubų užlėkdavo šposydamas.

Aciu, mamos, uz patarimus, stengsiuos laikytis ir tvardytis bei tramdyti ozius Labai stengiuosi ir padarysiu viska, kad uzauginciau gera, normalu zmogu. Na, su savo charakteriu tikrai bus jis, bet... auklesimes.... kiek iseis...

Doremina, na, truksta jam dar 4 dantuku iki 2 metu (siuo metu turi 16, kiek zinau, ju turi buti 20 iki 2 metuku). Ir, is tikruju, net neisivaizduoju kada tie paskutiniai turetu isdygti. Dantenos tai normalios, jau tikrai matytusi kaip tie kruminiai pradeda lysti lauk, nes su pirmaisiais kruminiais tai shakes kaip baisiai atrode - istine baisiausiai, pamelynavusios dantenos...
Ne, jei vaikas nervuotesnis del slogos kokios, gerklytes, kaku gal nedare ta diena ar trumpiau miegojo, tai cia objektyvios priezastys del ko gali buti nervingas. Lepinames tomis dienomis abu mes visokiais skanumynais

Rodo ir dvimečius. Ir sodina tėvai po 40 ir daugiau kartų, kol vaiaks supranta, kad ne žaidimas čia, o bausmė. Ne nusiraminimui vaikai sodinami, o kad suprastų, jog už netinkamą elgesį bus nubausti. Tiesą sakant, net nemačiusi tos laidos savo dvimetį (dabar jam šešeri) sodindavau ant kėdutės pagalvojimui. Aišku, ne už kiekvieną menką nusižengimą, bet būdavo, kad per savaitę pasėdėdavo porą kartų. Greitai suprato, kad mama nejuokauja, kai pažada nubausti, užteko greitai tik perspėjimo.

Nesuprantu, kodėl tėvai nemoko vaikų elgtis viešose vietose
Tačiau jei padarai pastabą, tai nustebusi mamytė atrėžia, kad ji savo vaikui nieko nedraudžia, kad jis nesijaustu varžomas. O kodėl aplinkiniai tokius ekspermentus turi kęsti?

Nesuprantu, kodėl manote, kad tėvai vaikų neauklėja. Auklėja, bet visko būna ir namie, ir viešose vietose. O jei vaikas, pavyzdžiui, parduotuvėje pradeda spiegti ar nugriūva ant žemės, jūsų pastabos jam nepadeda, o tėvus, ir taip jau nelinksmoje padėtyje, dar labiau erzina.
Kažkaip nesijausčiau įpareigota tokioje situacijoje kažkam aiškinti, kad auklėju vaiką, kaip tą darau ir kodėl dabar nepavyko.

į parduotuvėje spiegiančius senai dėmesio nekreipiu, paspiegs, tėvai nupirks ko nori ir viskas pasibaigs
tačiau siaučiantys viešose įstaigose, nervina,
dažniausiai mamytės net dėmesio nekreipia