Santykiai su būsima anyta III

Atsiprašau, Laukine Uogele, įžeisti tikrai nenoriu, bet Jūsų vyras - tai didžiausia ,,mazgotė" - kaip galima savo motinos bijot ir leist niekint jo mylimą moterį? Ypač, kai jis mato, ką visos tos neigiamos emocijos Jums suteikia. Aišku, jeigu Jūs viską akivaizdžiai parodot ir jis VISKĄ žino. Paryškinau žodį ,,viską" tam, kad dažnai situacija būna tokia - kur moteriai atrodo didžiausia nuodėmė ir įskaudinimas, vyrui atrodo nieko tokio baisaus. Todėl reikia kalbėtis, kalbėtis ir dar kartą kalbėtis. Ir ne bet kaip, o nuoširdžiai ir atvirai. Tikrai patarčiau (kaip kažkas jau minėjo) tiesiai šviesiai pasakyti tokiam mamyčiukui - arba tu pradedi vyru būt, arba baigiam viską čia ir dabar. Tiesa, bet kokiam atsakymui turite būti pasiruošusi.

Ką dar norėjau pridurti - jeigu ir Jūs, ir Jūsų vaikinas abu tylite, kai anyta isterikuoja ir kiša savo nuomonę, tai ko Jūs tikitės? Manot, kad ji pati savaime nustos būti valdinga, jei tai yra jos kraujyje? Tada pasakomis tikit. Su tokiais velniais reikia arba kovot, arba pasitraukt geriau. Jeigu vyras būtų kaip vyras, pasakytų motinai, kad nutiltų, nes čia Jūsų vestuvės ir Jūsų šventė. Na, o dabar... Tikrai nematau kažkokių kitokių išeičių, nes Jūsų išvardintos (pavyzdžiui, vestuvių atidėjimas) tikrai situacijos nepagerins. Na gal ir pasieksite ko nors - pavyzdžiui, ilgiau laiko erzinsite anytą.

balleys as jo jau simta kart klausiau kas jam svarbiau ir man atsibodo pastovus "tu vienintele,labiausiai myliu,viskas bus gerai,as stengsiuos",tai tik zodziai.... nieko nebus gerai ir jis nesistengia,o as prie susitinkant su anyta pasakiau kad jei jis nesutvarkys situacijos jam blogai baigsis (turejau omeny skyrybas),gal jis pagalvojo jog pajuokavau,bet deja tai ne juokai...rimtai galvoju ji mesti. Duosiu sau laiko savaitgali apsispresti ir pagalvoti.Bet mano nuomone vargu ar pasikeis.

Asta L. man skaudu pripazinti bet as irgi manau jog mama ne tai kad ji "isauklejo" o paverte mazgote,ji pripratusi valdyti savo vyra ir pinigais,ta pati ir su sunum daro.As jam vakar sakiau kad jis neturi savo nuomones,o yra itakotas mamos, ka ji pasako taip ir bus,o mano nuomone jam nesvarbi...jis tai neigia bet tik tam kad paneigt,tiesa pripazint sunku.Vakar ilgai kalbejome ir jis manes nesupranta,o as jo.As jam viena o jis visai kita pasakiau kad jei taip toliau tai tikrai po metu (nuo vestuviu) issiskirsim ir busim eiline statistine issiskyrusia pora.Jis visada viska neige,sake viskas bus gerai ir as per daug i viska reaguoju,pradejo isizeidineti jog "varau" ant jo motinos (pavadinau remdamasi FAKTAIS ir mano mamos zodziais egoiste ir materialiste),o tai kad ji amzinai mane niekina tai jam cia nesiskaito....viska ka jus sakete as jau bandziau,bet veltui.Jo motina as buvau uzciaupus ne karta ir pasakius savo nuomone,bet manasis ka dare? arba tylejo arba man su alkune i sona tipo tylek,nepertraukinek mamos nu tai cia virsune....

Vakar pasakiau kad jokiu vestuviu nenoriu,tai jis nepasake pvz "gerai palaukiam dar,svarbiau meile" ar pan. ne! jis kazkodel nesveikai nori susituokti kitais metais ir nors tu uzmusk,tiksliau nesusituokti o padaryti baliu mamytei ir giminems. As kiek kartu sakiau kad man svarbiau meile ir tas popieriukas man nieko nereiskia,jis man ne kart nepasake kad myli ir vis isterikavo kaip ir jo mamyte del to suknisto baliaus.

Ko gero si kara laimejo anyta 1:0

O tu nenori saviškiui aiškiai pasakyti, kad tau gana, tu nori tekėti už jo, o ne už jo mamos ir šventė bus tokia, kokios norit jūs abu; ir tu daugiau nesiruoši matyti jo mamos ir jei kažkas netiks neleisi ir vaikams. Ir jei jis su tuo sutinka tada planuojat, jei ne... (ar skiriatės ar šiaip tu daugiau nepageidauji jo mamos matyti). Tik viską įsirašyk, gal ir pačiai reiks paklausyti, ar aiškiai išsakei (be jokių "jis turėjo suprasti"), ir jei kada nors reikės jam duoti paklausyti.
Aš nebijočiau netekti tokio būsimo vyro, kuris nesugeba už mane pastovėti, o jau kai taip viskas vyksta jis gali ir sakyti, kad nieko tarp jūsų nebebus, nes jam šeima svarbiausia ir la la la (bet šeima būsi ne tu).
Nors sąžiningai nesuprantu, kaip galima ginčytis dėl vestuvių, kurios įvyks kitais metais. Jei jis norės keiskit datą į artimesnę ir daryk be jokio pasitarimo (o mamos parinktas balius lai vyksta, jei norėsit pabūsit svečiai). Tik nesiaiškink nei tu, nei tada mama su vyro mama (ir nevadink vyro mamos savo mamos žodžiais, nes gaunasi, kad tu savo mamos klausai, o iš jo reikalauji kitaip), tai turi daryti vyras, nedaro vadinasi nutrauki ir pradedi kalbėti apie orą (o jūs girdėjot Tailande koks potvynis...)

[quote=#Mia#,2013 06 09, 11:15]

Jus visiskai teisi,as kaip tik apie tai galvojau visa vakara ir taip jam pasakysiu, nes kantrybes nebera.Jokiu "apgalvosim,apmastysim" nebebus,arba tegu stengiasi del musu santykiu arba tai bus paskutine santykiu stotele. nes tam kad butu gerai reikia judint uzpakali,o jis jo judint neypatingai nori (nes mama jam aiskina jog vyra turi zmona aptarnaut,o jis namu karalius ir pan.)

[quote=Laukine_Uogele,2013 06 09, 10:36]
[quote=#Mia#,2013 06 09, 11:15]

Jus visiskai teisi,as kaip tik apie tai galvojau visa vakara ir taip jam pasakysiu, nes kantrybes nebera.Jokiu "apgalvosim,apmastysim" nebebus,arba tegu stengiasi del musu santykiu arba tai bus paskutine santykiu stotele. nes tam kad butu gerai reikia judint uzpakali,o jis jo judint neypatingai nori (nes mama jam aiskina jog vyra turi zmona aptarnaut,o jis namu karalius ir pan.)
[/quote]
Tik be jokių pykčių, be priekaištų, ką jis ne taip daro, tu turi kalbėti kaip tu jautiesi (nesaugi/atstumta/...). Ir geriau prieš tai nusiraminti ir tiksliai nuspręsti, ko nori ir kaip darysi: ar skirsies ar sutiksi, jei jis sakys, kad prie vestuvių planavimo tegu mama prisideda, o paskui jei jau nenorėsi galėsi nebendrauti; ir visus įmanomus variantus apmąstyk. Ir geriau būtų, kad galėtum ramiai apgalvoti, ko pati nori, o tik paskui kalbėk. Ir prieš pokalbį valerijono įkalk, nes ir ašaros ir pyktis tik blogina situaciją.
Užjaučiu, nes situacija žiauriai bjauri ir daug nuoskaudų paliks

Labai uzjauciu jus, Laukine Uogele...gal vienintelis dalykas kuriuo galesciau paguosti, tai kad MB taip pat reikia kelis kartus pasakyti (tiksliau tureti rimtus pokalbius, kartais net iki asaru) kol jis iki galo supranta kad man kazkas blogai...nors manau kad jus jau tiek kartu apie tai kalbejot, kad jau neatrodo kad kas nors pasikeis...ohhh sunku...tikiuosi viskas issispres

Sveikos merginos.

Na ka,pasikalbejau su savuoju,isaiskinau kad man blogai taip kaip yra,kad jis nesimoko,nedirba ir neturi teisiu o tik sedi uz mano saskaita plius mamyte baigia damusti,pasakiau kad arba atsiplesi nuo mamos sijono ir einam dirbt bei kurti seima,arba jei nieko nenori daryt ir ji tenkina taip kaip yra dabar tada viso gero. As labai ramiai isdesciau savo variantus.

Jis ne nepagalvojes sutiko skirtis,nei jam meile rupi nei ka,jam buvo patogu gyventi. Kaip mamyte pasake taip jis ir darys,savo nuomones neturi ir netures. Pasakiau kad rytoj issikraustytu. Aciu Dievui uz jo nespejau isteketi ir vaiku prigimdyti,nes tai ne vyras o mazgote.

Uztad jokiu daugiau anytos isteriju,jokiu aiskinimu kaip man rengtis ir t.t. jokiu susitikimu su jo durna giminele,jokiu vestuviu taip kaip nori anyta.Baigesi visi zeminimai ir kancios.

Zinoma bus skaudu nes tiek laiko buvom kartu,bet as issikapanosiu.

Laukine Uogele, manau kad gerai padaret...ypac jeigu jis taip greit sutiko skirtis...
uzjauciu, aisku bus sunku, bet tikiuosi, kad greit atsistosit ant koju ir daugiau ateityje nebus priezasciu gryzt i sita skyreli

Aciu labai stengsiuos gyventi del saves ir nepergyvent,zinoma bus sunkiu momentu kai noresis vyriskos meiles,bet aj... man geriau nieko nei koks sudo gabalas. uzsuksiu cia visada paguosti ir patarti is savo baisios patirties kuri manau iseis man i gera

dziaugiuosi uz jus is vienos puses, kad viska issiaiskinote dabar o ne po vestuviu, bet manau neverta liudeti, nes tikrai esat verta geresnio vyro, kuris jus gins ir neleis niekam apie jus nieko pasakyt bloga arba jus kazkaip liudinti.

Žiauru , bet kaip gerai padarei, kad viską susidėliojai. O pati atsigausi greičiau nei po 10m reiktų skirtis.
Sėkmės meilėje

Ne užjausti, o sveikint reikia! Panašu, kad šitoj situacijoj tai yra pats geriausias sprendimas ir dabar visos šalys yra patenkintos.