Santykiai su būsima anyta III

o gal jus jo paklauskit, ka jums dovanos? Jei prades vartyt akis ir tipo dar nesugalvojo, tai bukit prasiruosus koki sarasa isvardint: auksinio ziedo su deimantu, odinio rankinuko.......... na, kelis brangius daiktus isvardinikit. O jei prades pykt, kad gi brangu, ka cia prisigalvoji,tai paklauskit, ar jau nesat verta tiek kiek jo mama, jus gi zmona! Tagul susimasto, kiek vien dovanos jo dviem mylimom moterims kainuos, jei jau nori prabangiai dovanoti. Kodel turit buti prasciau apdovanota???

Va va, labai teisingai

Ne zmona as dar.. mes pasikalbejom apie tai...kai pasakiau, kad as jauciuosi tarsi niekada nebusiu jam per pus tiek svarbi kiek jo mama, tai pasijuoke (labai grazu is jo puses, juoktis kai mergina savo sirdi atveria), tai as po to atsisakinejau dar ka nors pasakyti, nes zinojau, kad jis tik viska neigtu ir sakytu, kad ir as svarbi ir nieko nepasiektume. O kai uzmigo parasiau laiska, isdesciau kaip as jauciuosi ir kodel, su pavyzdziais, ir o stebukle! jis suprato, atsiprase, atnese geliu kita diena...ir kadangi arteja musu treciosios metines, tai manau, kazka gausiu dovanu, nors susitarem kad nieko nedovanosim, nes ta proga kelione i venecija nusipirkom:wub:

Beeeet manau sarasa dovanu susidaryt reiks vis tiek va odiniu bateliu man kaip ir reiketu...

Tai cia va tiek geru naujienu..o dabar laukia savatgalis pas anyta

TexSy smagu kad vyras supratingas pasipuole

as savuoju irgi negaliu skustis, ik nervina kad as turiu su jo mama kalbet pastoviai, nes ji skambina kai jo nebuna bet kazkaip kelis paskutinius kartus issisukau tai pats vargsas kalbejo dantis sukandes

Sveikos mielosios ! simtas metu

Mano fronte daug buvo ivykiu

Pradesiu nuo to kad buvo tarsi padetas taskas mano santykiuose,TACIAU sis spyris i skina manajam buvo geras ir stiprus! Jis tapo tarsi kitas,labai pasikeite,dirbo su savimi,daug ko pasieke,na zodziu irode jog versis per galva kad tik butume kartu.Suklijavome viska.As taip pat su savimi dirbau. Siuo metu pas mus puiku ir toliau planuojame savo vestuveles

Kas del anytos....Tai va,as jam daviau antra sansa su salyga kad i visokius giminiu susitikimus as nevaziuosiu,kad su jo mamele gyvenime nesimatysiu ir nedalyvausiu niekur. Jis sutiko. Kadangi labai daug dirba mokosi ir stengiames kurti seima jis neturi laiko sedet po sijonu,tai prasidejo atvirkstinis variantas anytai ji nesveikai pavydi ir isterikuoja,kiekviena diena skambina jam,rekia i rageli,o jis dabar apgina mane,pasako savo nuomone,jeigu jai nepatinka ji gali neskambint as nieko apie ja nesakau,neisterikuoju ir neverkiu daugiau.Jis matosi stato mama i vieta nes si perejo visas ribas ryskiai.Na taip sakant parode savo blogaja puse.Tad labai dabar dziaugiuosi,mano komandoje yra ir manasis as tiek isterikavau,tiek verkdavau,tiek knisdavau jam prota kokia ji bloga ir issikasiau sau pati duobe,o pasirodo nieko nereikejo daryti,tiesiog gyventi.Anyta visada to ir sieke,sunervint mane kad issilieciau ant vyro.O dabar ji pati sau kasasi duobe smeizdama mane ir mano seima.

Laukine uogele su gerom permainom kartais atrodo darai viska kad tik issaugotum santykiu o cia reikejo tiek nedaug, labai uz jus dziaugiuosi, tikiuosi atsoksit smagias ir linksmas vestuves

O tai jis savo mamos ir nelb megsta?




Labas! Dziaugiuosi, kad taip gerai viskas issisprende ir labai sutinku, tikrai kartais mes pacios verciames per galva, kad tik butu geriau, o reikia tiesiog ramioms buti ir viskas issisprestu savaime

Na nelabai jis ja megsta, jis aisku myli ja savotiskai ir jaudinasi jei kas atsitinka, bet ji labai savanaudiska, ir jei ji nori pasiekt savo tikslo ji lips per galva visiems nesvarbu kas tai bebutu svetimas ar net sunus. Karta turejom su ja jau tokia situacija kai ji norejo pasipelnyt musu saskaita, bet aisku as pirmiausia rekt pradejau nes jau nervai neatlaike, o tada ir vyras vos nepasiunte pasivaikscioti kur toleliau o ir siaip ji skambina ir verkia kaip jai sunku kaip truksta pinigu, o kas savaie giriasi naujais pirkiniais, atostogaut prie juros vazineja, dabar ruosiasi i karnavala tai nuomojasi suknele kazkokia brangia... zodziu ne mano reikalas ir jos pinigu neskaiciuojm, bet nervina kai kelis kart per savaite skambina ir vos neverkia i rageli nes nebezino ka daryt

Mano anytą tai dar galima ištvert, bet šešurą tai sunkiai...

Jis žmogus mėgstantis girtis ir prieš kitus nepelnytai pasirodyti. Pasakoja man kaip porą kartų į keliones su broliu važiavo "oj aš čia taip anaip keliavau, ten ten išvažiavau" čiut ne "aš visiem viską stačiau", o paaiškėjo, kad į tas pora kelionių jį nusivežė brolis, kuris viską ir apmokėjo. Tas pats principas buvo pritaikytas ir per mūsų vestuves, patys viską susiorganizavom, užsisakėm ir t.t., o jis per vestuves taip vaikšto, šneka ir pateikinėja, kad jis čia viską iškėlęs. Įsivaizduokit, ką galvot, kai giminės ir artimieji iš mano pusės klausia, ar MB tėvas viską apmokėjęs

Dar man labai nepatinka jo būdas menkinti kitą žmogų, pvz jis pats šauniausias šūstriausias, viską geriausiai daro, o va kitas yra š vietoj, neišmanėlis. Pastebiu, kad taip dažnai bendrauja ir su MB, spėju nuo pat vaikystės, gerai, kad dar kokio komplekso neįvarė.. Ištikrųjų nežinau iš kur tas jo šaunumas, nes jis paprastu darbininkėliu visą gyvenimą pradirbęs, pats nieko dorai neužgyvenęs ir nepasižymi jokiais ekstra ypatingais sugebėjimais ar talentais darbinėje ar dar kokioje kitoje srityje.

Ir aišku kišimąsis visur. Labai norėjo padėti per vestuves, leidom nupirkti žiedlapius. Nupirko porą saujelių, sakau dar nusipirksiu pati, nes neužteks. Tada išaiškino, kad būtent tų poros man turės užtekti, nes taip jis nusprendė. Pasakėm, kad norėtumėm, jog abiejų tėvai mus patiktų šventės vietoje, sumąstė skolinti kažkokių kičinių indų, sugalvojo dar patį pasitikimą tokį keistą švelniai tariant ir sakė, kad tai jų reikalas ir mes čia jau jiem nieko neuždrausim ką kaip daryt (o vestuvės tai mūsų).

Sugadino visas vestuvių akimirkas kiek tik sugebėjo. Išėjus iš bažnyčios liepė šiaip pažįstamiem ir tolimiem draugam stot ir mest žiedlapius. Aš išjus iš bažnyčios laiminga, ieškau savo pačių artimiausiųjų žmonių akių, su jais norisi pasidalinti laime. O mama, tėtis ir močiutė stovi nugrūsti pačiam kampe už žmonių. Tėvai norėjo eiti į priekį, šešuras specialiai sumelavo, kad aš nenoriu, jog jie ten būtų. Tu sugalvok man taip.
Skverelyje prie bažnyčios aptarnavo restoranas, užkandėlės, nešiojamas šampanas, sultys, mineralinis stiklinėse taurėse. Prašiau, kad nieko nepirktų, mus aptarnaus, reikai tik džiaugtis švente. Vaikščiojo šešuras šalia su savo atsinešta Vytauto mineralinio bonka, pintu mediniu krepšiu pilnu pigių parduotuvinių saldainių. Kai paprašiau liudininko, kad paprašytų jo navaikščioti, tai tada specialiai ėjo per žmones ir sakė "jaunoji neleidžia, bet aš vis vien nešioju, siūlau saldainius (tipo, kad netrūktų), vėl įsįjausdama į kieto vaidmenį. Tą sakė ir mano draugam (pirmą kartą matomiem) ir bendradarbėm (naujam darbe dirbau vos 3 mėn.).

Šventės vietoj aišku padarė kokį norėjo pasitikimą. Turėjo labai šaunų vedėją ir kai po sveikinimų jis liepė visiem eiti į salę ir prisėsti, tas neina. Pasiliko mumm išaiškinti, kad mes nieko nemokam, jis tuoj sudėlios vakare kaip kas turi būti ir sako MB "tu, eini ten ir ten darai tą ir tą, nes nieko nemoki, nesupranti ir t.t.". Aš dar tyliu, jis išklausė, apsisuko ir daro ką jam pačiam reikia, tada šešurui trūko kantrybė ir tą patį bandė atskaityti man o aš labai jau nemėgstu kai man ant galvos lipa Kai pasakiau, kad man jis nieko nenurodinės ir tegu eina sėstis prie stalo kaip ir kiti eiliniai svečiai, galit įsivaizduoti kaip jis užvirė. Po to konflikto pusę vakaro prasėdėjo susinervinęs, vos kenčiantis. Po vestuvių šnekėdamas su manim net tiesiai į akis negalėjo pažiūrėt.
Ir dar galybės smulkmenų, žodžiu, viską ką tik galėjo, tą bandė sugadint, nes viskas kažkodėl turi būti pagal juos, o ne pagal mus.

O ir šiaip sumąsto tokių dalykų, "išaiškino" mum, kad imti paskolų negalima, nes bankai kaip žydai, viską atims, sako "aš neėmiau ir jūs nebandot imt". Antrą vestuvių dieną išaiškino mano tėvam, kad man negalima gimdyti KMUK, nors aš net nesilaukiau.

O as galvojau kd tik anytos nepakeliamos buna uzuojauta jums, labiausiai gaila kad apgadino jusu vestuviu akimirkas

Vestuvės buvo fantastiška diena ir visų tų jo incidentų man net nereikėjo prisiversti nematyti, tiesiog iš tikro pasižiūrėdavau ir iškart numodavau ranka Kiti svečiai net ir nežinojo, kad kažko neturėjo būti, ar kažkas visai kitaip turėjo atrodyti. Tik nemalonu, kad kišasi ten, kur yra visai neprašomas. Ir labai džiaugiuosi puikiu mūsų vedėju, visi liko patenkinti vakaru, o net ir šešurui nebuvo kur įsiterpti, sėdėjo pusę vakaro pertysusiu veidu, o mes linksminomės iš širdies
Vakar MB tėvai buvo pakviesti į svečius, tai ir bandė paaiškinti mums, kad reikia pasiimti fotografo juodraštinę medžiagą ir patiems atsirinkinėti tas, kurių norim ir tiek, retušuoti jų nereikia Kai gausim nuotraukas ir manau bandys pareikšt savo nuomonę, jis gi visų galų meistras, tame tarpe ir pats puikiausias fotografas (nefotografuojantis).

Tai anyta ir turi "perliukų", bet aš ją suprantu ir bandau išlaviruoti, neįžeisti. Mama įpratusi savo vaikui vis kažką duoti, tarsi jį palepinti. Bėda ta, kad sugalvoja keistai tą padaryti, pvz. perka nekažin kokius rūbus. Kai pajautė, kad ir aš tuoj šeimos narys būsiu. Vieną dieną man atkiša seną, matosi nešiotą megztinį ir sako "dovanoju". Aš bandau gražiai pasakyti, kad man jis didelis. Po kiek laiko grįžta giminaitė ir mama sako, kad jai atvežusi kailinius, šie jai per maži, tai man bus. Ateinu, o ten daug rūbų iš dėvėtų rūbų parduotuvės Airijoje (ten dirba giminaitė) ir tie kailiniai viso labo ištepta striukė su "kailiuko" apykakle. Visaip bruko man tuos daiktus, paėmiau nenorėdama įžeisti. Tada viskas įgavo pagreitį įkišo senovinius, apie 7 metus rūsy prabusius ir pelėsiu smirdančius batus (tada supratau kodėl ji mano batus prieš tai kilnojo, išmierą žiūrėjo ). Sekanti dovana buvo kaip ji sakė pirmąjai nakčiai. Išsitraukiu namuose, o ten XL dydžio panešioti senoviniai ale šilkiniai naktiniai, MB juokiasi, nenusilaikiau ir aš, sakau gal man jai liemenėlę gimtadienio proga reik padovanot Galiausiai medaus mėnesiui gavau ir iš parduotuvės pirktus ryškiai geltonus batus, viskas jiems gerai, tik labai nepatogūs ir pigios bižuterijo geltoną apyrankę.
Nežinau, kaip man jos neįžeisti ir pasakyti, kad mūsų skoniai tikrai nesutampa, ir kad nekištų man apatinių rūbų
Kai su MB pradėjom gyventi ji seną patalynę kišo, pablukusią, nuskalbtą, kai mes jau turėjom savo naują, kokybišką. Ir virtuvės rakandus, ir pačios nenaudojamus, ir nenokios būklės. O kai neimi tai iškart įsižeidžia, kai paimi būna tiesiai į konteinerį neši..

ir labai gerai padaret, kad netylejot. Bet labiausiai uosviui atsikirst, tai turetu jo sunus, paskui tik jus. O jusu vietoj, tai as dar buciau per vestuves prie uosvio nuejus ir garsiai pasakius: kodel cia visiems meluojat, kad jus apmokejot vestuves???? Tegul zino, kad i jo melagystes nesileisit.