Vis paskaitau Jusu istorijas.
Anyta turiu jau 12metu, perauklet ja ne nesistengsiu, numojau ranka, uztat po paskutinio jos "kipiso" kurkas maziau bendraujam, tik ko reik, apie vaikus. Apie buvusia situacija ne nesileidau sneketis, nors ir labai norejo.
Zinau jau, kad susuks taip, jog as kalciausia, o pati bus ta auka.
Zodziu pabandysiu trumpai.
Paskutinis topas tas, kad buvom palike vaikus jos prieziurai, o mes - Saskrydyje. Vyras padaugino, namo vaziuot jau niekaip. Sutarem, kad jis lieka dar nakvot, o as griztu, susirenku vaikus, dar vienai nakciai palikt jau negalim.
Susitariau su vyro teta, kad mane parves.
Laukiu, skambina anyta, kada grisim, kur esam. Pasakau viska, kad vyrs vairuot nebegali, dar yra zmoniu liekanciu, jis irgi liks, ismiegos ir gris.
Na ir prasidejo. Kaip as taip galiu, kodel palieku, reik organizuot, kad kas atvaziuotu paimt, masina parvairuot. paprasiau nesikist, ir taip kelis kartus. Pokalbi baigem, po kokiu 10min skambina vel, ir vel tas pats, kokia as neatsakinga, vyra palieku, sitaip negalima. As vel, prasau nesikist, jau ir susinervinau, verkt pradejau, sakau atvaziuos mane paims, o vyrs ryte gris, viskas normaliai, zinau kur su kuo palieku. O ji man sako:" as pasakiau, kad taves nevaziuotu".
Va cia ir as pratrukau. Nesismulkinsiu, bet velgi pasakiau, kad nesikistu, ir kokia turi teise atsaukti mano susitarimus.
Tel nusmigo, aisku pasikarsciavau, bet 12km ejau pescia, paskui pirmoj degalinej isiprasiau ir svetima masina, kad parveztu, Tik grizus ijungiu tel, skambina vel.
Pasirodo, sukele puse gimines ant koju ir isvaziavo sunelio ieskot, sakydama:" jis mano sunus, as nakti neuzmigsiu"
Na bet sunui ne 5m, o visi 35m. Tai isvaizduokit, nulekia ji prie to ezero, visi jau sulinde i palapines miega, o anyta laksto sunelio ieskodama ir sukaudama.
Parveze, vyrs visas persisukes is pasiutimo, ne viena grazu zodeli jai pasake, o jai pofig.
Sake, kokia geda, miegu, o mama sukauja vardu, visi pradejp lyst is palapiniu, ziuret kas vyksta.
Ji nera bloga, ji labai sirdies zmogus, bet jos perdetas rupinimasis kartais atrodo paranojiskas, na ir noras viska zinoti.
Tiesa, uosle, nuojauta kokia turi.
Dukros suserga, jau ta skambina klaust, tipo sapnavau, kad susirgo...
Kartais pati prisigalvoja veju, patiki, o mum su vyru jau kaip anekdotai gaunasi.
PVZ. giminaiciai pabuve pas mus taxi isvaziavo namo, na ir kai pasakojosi, pasake, kad norejo anksciau islipt, ir pasivaiksciodami tik dviese pareit. Tai anyta isgirdus net pakilo, o jeigu koks medkirtys is misko islys.
Aš nekišu nosies į jo reikalus, galėtų jis nekišti ir nenurodinėti man, nes labai nemėgstu kai man kažkas bando kažką paaiškinti ar lipti ant galvos.. Bet daugiau ir nekonfliktuojam, palieku MB pašnekesius su tėvu 
