Santykiai su būsima anyta III

Anksciau kaltinau visada anyta,bet kitoje temoje (tai buvo gan seniai) forumo dalyves paaiskino man kad ne anyta cia kalta,o tai kad vyras negali apginti moters nuo mamos puolimu,tai matyt del to jums susidare tokia nuomone.Mes turejome rimtu pokalbiu su draugu ir viska issiaiskinus abu pasikeitem : jis nebetyli kai jo mama ant manes srutas pila,o as nekeliu veju ir nesinervuoju kai jo mama keistus dalykus daro (jeigu kyla pyktis del jos poelgiu tai laikau ji savyje o ne i isore lieju).
Visi mes daugiau ar maziau esame savanaudziai,gyvename viena karta ir norim nugyventi kuo geriau. Atleiskit bet 5 metus ji viska dare kad mane pasalintu,nors stengiausi ir lindau jai i sikna,bandziau ieskoti kompromisu,taikytis ir t.t. 2 metus as koncentravausi ne ties santykiais o ties ja (to pasekoje pykdavomes su draugu). Tai klausimas,kada as galesiu susikoncentruoti i savo laime? Ar tai vadinama savanaudiskumu? savanaudiska siekti laimes? Prasau paaiskinkit. Daugelyje temu moterys negali palikti alkoholiku begedziu vyru ir dalyves ragina jas koncentruotis ties savimi,ties savo laime,ties savo gyvenimu.Tai taip iseina moterys pasiklausiusios tokiu patarimu tampa egoistemis? nes nesikoncentruoja and girtuoklio vyro?

Šiaip, skaitau ir atgrasu jau darosi.. Suprantu, gali žmogus, nemėgti anytos, bet per Naujuosius tokius linkėjimus linkėti.. Arba per 2 kalėdines dienas nerasti nei valandžiukės laiko užlėkti ir pasveikinti anytos su šventėmis, juolab kad ji parsibeldė per pusę pasaulio, kad savo sūnų išvystų Negražu iš jos sūnaus pusės, labai negražu. Aš dabar galvoju, jei mano vyras taip pasielgtų, nors mano santykiai su uošviais itin neįspudingi, aš jo paprasčiausiai gerbti nebegalėčiau vien dėl netinkamų vertybių diegimo mūsų sūnui. Kad ir kokie būtų planai, pačių švenčių metu jie net gali būti pakoreguojami, kad visiems gerai būtų. Žinai, aš kaip esama mama, nenorėčiau tik su griežtais perspėjimais ir griežtai pagal grafiką su savo vaiku matytis Ir jokiu būdu manęs netenkintų jo dėmesys 27,28,29 ar kokiomis tai ten dienomis. Yra visgi šventės, tokios kaip Kalėdos, Velykos, tai nori ar nenori - šeimos šventės, Ir nori ar nenori - ji tavo vyro šeima. Visada ja buvo ir bus.. ir jei jis turėtų nors truputėli sveiko proto, neatsižadėtų savo šaknų dėl moters su kuria vargiai ar savo visą gyvenimą nugyvens. Turim savo giminėje vieną pvz kai vyras šitaip dėl moters atsisakė savo šaknų - ir ką gi su laiku savo "svajonių moters" namuose tapo nieko verta šiukšle, pagarbos nevertu objektu. Ir mamos nebėra, kad atsiprašyti savo klaidas pripažinti galėtų.. Aplamai, kaip jis gali gerbti moterį, kuri džiaugiasi, kad uošvienė per veidą nuo savo vyro gavo? Minėjote, kad patyrusi smurta.. Ar ir jūsų vyras buvo prieš jus pakėlęs ranką?? Abejoju.. Jei to tikrai nepatyrėte, tai kai patirsite suprasite kaip iš tikro ne tiek fiziškai skauda.. Žodžiu.. Aš dar save laikiau niekam tikusia marčia Pamačiau, kad gali būti žymiai blogiau. Ir dabar manęs visai nestibina anytos nusistaymas prieš jus..

žinot, man kažkada čia SM rašė, kad esu kvaila per visą pilvą, kad atleidau savo anytai ir visai vyro šeimai už visas 'malonias' kuriomis jie mane apdovanojo, nes ateis laikas ir jie pasieks savo... nežinau praėjo beveik 10 metų ir jie toliau visi malonūs ir geri man, giriasi visiems kam netingi kaip puikiai aš auklėju mūsų vaikus... o kažkada buvau pamotė ragana bet... kaip jau tada rašiau ... mano vyras visada buvo mano pusėje, o aš niekada nesvarbu ką jie sau leisdavo, neleisdavau sau nei įžeidinėt nei blogai apie juos kalbėt, nes jie buvo, yra ir bus mano vyro šeima... jis jų nesirinko ir aš negaliu jo versti rinktis... dabar mes gražiai bendraujam ir aštrius kampus tiesiog aplenkiam iš pagarbos vieni kitiems... tik aš juos gerbiau nuo pirmos dienos, o jie... jie išmoko gerbti nežinau... bet mūsų šeimoje net nebūtų svarstoma kaip elgtis jei yra galimybė vyrui pabūti su jo šeima... kaip ir man...

wow, gerbiu tokius zmones kaip jus privertet susimastyt

smagu kaip viskas pasisuka tokiu kampu

Pasiskaičiau istorijas ir baisu pasidarė Ačiū D, mano anyta nuostabus žmogus. Nors ji sakė, kol manęs nepažinojo pyko ant manęs, kad nutolo nuo jos sūnus, mažai pradėjo būt namie, bet sakė kai susipažinom ir kai pamatė koks sūnus yra laimingas kartu su manim, sakė tą akimirką ir ji pardėjo mane gerbt ir mylėt

Oi kaip pavydžiu gerų santykių su anyta. Mano būsimoji nėra blogas žmogus, bet jau charakteris Nuolatos reiškia savo nuomonę ir ją visur kiša. Ką nors pasakai, o jeigu jai nepatinka, tai vienintelis jos argumentas būna - "niekas šitaip nedaro" Jau baigiam išprotėt. MB svajoja, kada greičiau pabėgs nuo jos, nes kasdien pykčiai dėl menkniekių, pastoviai tyčiojasi... Kai pirmą kartą išgirdau, man net akys ant kaktos iššoko. Atrodo, tokia faina šeima iš šono, bet kas dedasi už namo sienų... Klausia, kaip aš su tokiu ruošiuosi gyvent visą gyvenimą, nors realiai čia ji problemų ieško ir pirma pradeda visus konfliktus. Ir nors su MB esam jau daug metų kartu, ji vis prie manęs pareiškia, kad kas su tavim tokiu lopu bus, neturėsi tu žmonos... Žodžiu, svajojam apie tą dieną, kai nebereikės su ja glaustis po vienu stogu. Tą įtampa, pastovūs ginčai varo į neviltį...

Ant kiek reikia negerbt nei saves nei savo sunaus kad pavadint ji lopu stiprybes jums

Pries keleta dienu su drauge kalbejom apie tai kokios mes busim anytos savo vaikams, paklausius savo drauges ne tik kad akys issprogo bet vos sirdies smugio negavau, uztat paskui ir atsiranda simtai temu anytoms skirtu

na man čia labiau panašu bandymu jus atbaidyt nu kaip jūs su tokiu lopu gyvensit, palikit, ji pasirūpins juo geriau už jus o va gyvent su tėvais nėra ko...

Galima tik pasirasyt po kiekvienu zodziu paskaitai marciu postus ir pasidaro aisku, kodel tokie santykiai.

Sveikos,
skaitau as jusu postus ir matau,kad ne as viena nesutariu su busimais uosviais Na viskas lyg ir buvo nieko tiek su busimo vyro tevais,tiek su jo broliais ir seserimis,tiesa su broliais ir sese sutareme laaabai gerai,kol vienas is broliu nevede,nesuprantu kas pasikeite,uosviai myli tik ja ir jos gimine,broliai ir seserys taip pat,ji jiem geriausia drauge,o mane visi atstumineja,net del busimu vestuviu nesidziaugia,galbut delto kad ji labai jiem pataikauja,vaidina nuostabia drauge,marti ir moteri, o as visada buvau su savo nuomone,niekada nedraskiau akiu,bet ir nevaidinau numyletines,tai vat kazkaip sunku kai viena priima o kita atstumia,net abejones del edybu kila

Ei, šitaip negalima. Kokios dar dvejonės, jei judviems viskas gerai? Jei aš taip mąstyčiau, tai jau seniai turėjau būt pabėgus nuo MB ir jo šeimos, nes kaip gi reaguot, kai ji mane pavadina "nieku" arba "lavonu"?.. Aišku, labai skaudu, bet per tiek metų jau užsiauginau storą odą. Todėl, dabar aš paprasčiausiai igonoruoju tokius pasisakymus. O guodžia tai, kad MB mane labai palaiko ir ta mintis, kad juk ne su ja gyvensiu


+2014 03 05, 21:19-->