maniškio irgi jau buvo mokyklėlė, pas mokytoją kurią norėjom nepapuolėm, bet labai faina ir ta, pas kurią esam, kol kas neturiu nė menkiausios dvejonės, kad bus gera mokytoja. aišku, rezultatai pasimatys eigoje. nusipirkom unioformą dėvėtų mugėje, bus atsarginė. dar aišku ir naują pasisiūsim. šiaip viskas smagu, tik pažįstamų vaikų nėra, geriausia draugė į kitą klasę papuolė... na, bet maniškis šūstrų morkų prišveitęs, netruks susidraugauti. sėdi su berniuku, su kuriuo pasirodo kartu lopšiuką lankė, nelabai aišku jį prisimena, na bet vis tiek, kažkaip netyčia taip vaikai susėdo - du vieninteliai klasėje iš to paties darželio, ir netyčia susėdo kartu...
pas mažutę jau buvo klasės susirinkimas, mokytoja man irgi patinka, atrodo kad bus gan reikli, bet švelni, turinti daug patirties ir tikrai norinti vaikus paruošti mokyklai. tai tiek pirmųjų įspūdžių

o mane užpuolė kažkas klaikaus, depresija turbūt, darbe visiškai nebeįmanoma gyventi, namams manęs nebelieka visiškai

nebežinau, kaip iš to liūno išlipti

mb stipriai serga, žodžiu, kartais noriu užmigt ir nebeatsikelt

kažkokiu priverstiniu autopilotu dar pirmyn iriuosi...
jei kas žinot gerą vaistą nuo savęs gailėjimosi ir žiūrėjimo į pasaulį per rudai drumzlinus akinius, prašom šen, viešinti