QUOTE(sena pažįstama @ 2013 01 04, 16:54)
Pakraupint?

Mano sunai nuo 7 metu patys vieni nuzygiuodavo ir parzygiuodavo i mokykla 1,5km. Ar lyja, ar sninga-vieni patys.

Pirma karta tik su jais nuejau ir parejau, o toliau-pirmyn. Ir ne saligatviais jie ejo, o pelkynais, palei garazus, buvo, jog ir suo uzpuoles, buvo, jog ir vyresnieji berniukai prikule, ale tokia yra savarankiskumo kaina, ismoko orientuotis erdveje ir numatyti nelaime.
Na o kadangi lanke pramoginius sokius, tai nuo 7 metu VIENI ismoko vazineti su autobusais ir troleibusais po Vilniaus miesta(nuo namu 15km). Irgi visko buvo: ir ne ten islipo, ir ne i ta autobusa isedo, ir is viso per salcius autobuso nesulauke.
Nepakraupinot. Neturėjot kitų galimybių, todėl buvo taip, kaip buvo.
Mano vaikai irgi - ir nueina, ir pareina, kaip jau sakiau, valandą keliaudavo į mokyklą pradinėje klasėje. Bet nereiškia, kad aš dėl to esu rami, kaip belgas.
Be to, nematau reikalo tokiu būdu ugdyti atsakomybę.
Mašina (kaip tašių) irgi nevežioju.
QUOTE(sena pažįstama @ 2013 01 04, 16:54)
Nera tie musu vaikai tokie kvaili

Tai mums atrodo, kad nesavarankiski, kad prapuls be musu. Ir i gatves puola tik tie ziopliukai, kuriuos tevai ilgai po sparnu glaude, neismoko jie to savarankiskumo.
Apibendrinot labai lievai. Laimingai baigėsi ne todėl, kad va - kokie šaunūs, savarankiški, moka numatyt pavojų ir jo išvengt... Tiesiog laimingai susiklostė.
Nenoriu rašyt konkrečiai, bet žinau vieną liūdną (tragiškai pasibaigusią) istoriją, kurioj nukentėjusios merginos neapsaugojo jokia (daugiametė) patirtis. Istorija, nuskambėjusi per visą Lietuvą, tai gal kas ir supras, apie ką kalbu.
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 11 06, 00:22)
mititėja, tu esi pats tikriausias trolis...