QUOTE(300inis @ 2012 04 12, 23:03)
Jeigu kalbate apie angokraščius iš vidaus, tai yra daroma taip: atsipjauni reikiamo pločio žalio GKP juostą ir prie mūrinio (prieš tai nugruntuoto!) angokraščio klijuoji mišiniu, vadinamu Perlfix (Knaufo) arba kokiu analogu. Galima dėti gana storai to Perlfixo, "kleckais", tiek,kad gipsas jau uždengtų plyšį. Paskui aliumininis kampukas, glaistas etc. Nereiks jokių tinklelių.
Šiaip pagal technologiją tarpą tarp sienos ir rėmo iš vidinės (kambario) pusės reikėtų prieš tai uždengti garo izoliacija, yra specialios lipnios juostos, pvz. Soudal. Kitaip iš to makroflekso mažai naudos.
QUOTE(Robertinas 125 @ 2012 04 12, 23:36)
Tvarkoje. Jus pasiūlėte iš meistro pusės žiūrint patogesni darbo atžvilgiu variantą.
Aš sau, kaip jus siūlote, taip daryti niekada neleisčiau, ir net nesiūliau.
Neužpykite tai "sena atgyvena" (gipsas ant bonbų ir prie lango, ot atkosas) norint gyventi šiltai ir be pelėsio aplink langą.
Ko jau dabar "atgyvena". Aišku, geriausiai statybas daryti "tikslias" ir langus montuoti į jau paruoštas, tikslių išmatavimų angas.
Kadangi pas mus bovo kaip pas laumzirge, prikaišiota putplasčio ir makroflekso ištaisant visus nelygumus, apdailą darėm panašiai kaip paaiškino 300inis. Prie lango krašto klijavom plačią garo juostą, kitą jos pusę prilenkę klijavom prie mūrinio angokraščio, kad garas nepatektų į tą makroflekso ir putplasčio klijinį aplink langą

Gipso kraštą kur prie lango vos vos užkišo už lango rėmo, o prie mūrinio angokraščio klijavo keliomis perflikso "bombomis". Kiekvieną "bombą" papildomai pragręžė varžtu, įtvirtintu į mūrą. Pridėję, atmatavę, pragręžę skyles tvirtinimui mūra, uždėję perflikso bombas, atkeldavo gipsą, tvarkingai visą plotą tarp perflikso bombų pripurkšdavo makrofleksu (reikia mokėti nutaikyti, kad užpildytų erdvę, bet spaudimas nebūtų per stiprus, nors kažkiek išlenda per plyšį tarp angokraščio ir gipso), tada uždėdavo vėl gipsą, prisukdavo varžtais prie "bombų", išlygindavo. Po kažkiek laiko patikrindavo, jei būdavo papūtimų (retas atvejis, jei moki nutaikyti makrofleksą), spusteldavo ranka (makrofleksa, kol nesukietėjęs, galima pakoreguoti).
O sutarėm tokiu būdu: meistrai nenorėjo terliotis ir siūlė gipsą ant perflikso. Aš pagalvojau ir sutikau su sąlygą, kad tvarkingai pripurškia makrofleksu (barškinant, kad nebūtų jokių tuščių ertmių). Ir meistram buvo patogu, nes pasidaro lygiai, per vieną kartą, ir mums gerai, angokraštis šiltas, atrodo visur vienodai, lygiai, kai gipso kraštelis už lango rėmo užsikiša. Kol kas nepastebėjom, kad angokraščiai būtų šalti ar lįstų pelėsis.
Surašiau viską atrodo aiškiai, gal kas pasinaudos tokia "patobulinta" atgyvena