Tėvų saviugdos grupė

Tai kad gan apspresta jau ta finansu tema-ivardintos bent apytikres sumos,o jei jos kazkam perdideles negi del to nebegalima testi temos? Forumas juk viesas lyg

Na matot, as paskutiniuose susitikimuose nedalyvavau, todel ir norejau issiaiskinti ar yra vilciu ar neber man ten leisti vaikus. Jei sakot kad suma bus mazdaug tokia, reiskia ner. Todel as (tik apie save kalbu) nematau prasmes diskusijai.

Bet is Arturo supratau kad vilties dar yra lyg ir? Beje, o kodel savivaldybe negali buti steigejas?

Ar savivaldybė turi pinigų naujos mokyklos steigimui?

Kaip pasiekti kad tėvai pasirinkantys privačią mokyklą būtų lygiose ar bent apylygėse sąlygose iš mokesčių pozicijos , lyginant su pasirenkančiais valstybinę?

Tai pasiekti labai sudėtingas uždavinys.
Pirmiausia tai reik visuomenės švietimo - informavimo. Nes nedaug kas žino situaciją apie tai kaip finansiškai susidelioja mokyklos biudžetas.

Gajus stereotipas, kad steigiantys privačias mokyklas yra nusiteikia
į pasiturinčiuosius ir tos mokyklos tai inkubatoriai turtingųjų tėvų vaikams. Steriotipas turi pagrindo , nes akyvaizdžiai matos kad tokios mokyklos "įperkamos" ne kiekvienam.

Neturint to suprantančios visuomenės kritinės masės, sunku kelti klausima ir sieekti kad būtų įteisintas finansavimo mechanizmas išlyginantis (bent jau dalinai) valstybinių ir privačių mokyklų tėvų padėtį.

Tikslas būtų inicijuoti įstatymų pataisas kurios įteisntų tokį "išlyginantį" vienų ir kitų tėvų padėti. Istatymai šiaipsau nekaitaliojami. Tam reikia "užnorinti" politikus . Tai pasiekiama sutelkus pokyčių norinčiuosius.

Jei dabar kur nors be išaiškinimo pagarsinti mintį ir siekiamybę labiau suvienodinti mokyklų finansavimą, tai nepritariančių būtų absoliuti dauguma. Iškart būttų prisiminta , kad tai siekiama pamaloninti turtinguosius , kurie išgali mokėt už privačias, ir kodėl gi jiems reiktų dar pataikauti. Būtų keliamas triukšmas, kad tai stiprintų atskirtį tarp pasiturinčiųjų ir mažiau pasiturinčiųjų.

Ištikro tik įsigilinus galima matyti ,kad tai nedidintų atskirties o mažintų. Nes
didesnei visuomenės daliai būtų didesnė laisvė rinktis iš mokyklų didesnės įvairovės. Tai įtrauktų daugiau tėvų būti arčiau mokyklos , daugiau ja domėtis, stiprintu bendruomenes. Valstybinė mokykla dažniau deklaruoja mokyklos bendruomenės telkimą nei kad tai darytų. Beto to pasiekti beveik neimanoma
dideliose mokyklose arba situacijoje kuomet kas 4 metai vaikas jau atsiduria kitoje mokykloje . Yra kelios išimtys Lietuvoje, kuomet valstybinėje mokykloje yra stiprios sutelktos bendruomenės .

Taigi nors sunku , bet reik to siekti. O pradėti galima nuo papraščiausių dalykų.
Patiems išsiaiškinti kokia situacija yra ir kitus supažindinti. Ir šaiai dienai yra kelios tėvų organizacijos, kurios galėtų apjungti pastangas ir padėtų pasiekti tikslo.







Aš manau, kad gilesnis susipažinimas su mokyklos virtuvę yra absoliūčiai reikalingas kiekvienam. jei nuoširdžiai norime kad vaikams būtų geriau, reik nemažai žinoti , susitelkti ir siekti pokyčių. Net jei vaikas mokosi ar mokytusii valstybinėje mokykloje reik žinoti kas ten ir kaip vyksta ir ką joje galima pakeisti. Privačių mokyklų patirtis gali būti labai vertinga. Kaip matot , valstybinės mokyklos turi nekažin ką prastesnius finansus nei privačios. Vadinas gerų pokyčių pasiekt valstybinėse finansiškai nėra kliučių. Kliūtys yra kitur . Valstybinės mokyklos irgi keičiasi bet privačios yra lankstesnės ir arčiau tėvų. Privačios yra mažesnės ir tai irgi pranašumas. Palyginkit 3 aukštų namo bendruomnės galimybes organizuotis ir 12 aukščio.

Suomijoje pavyzdžiui nėra privačių mokyklų ir Suomijos švietimo sistema viena pažangiausių pasaulyje. Tai mėgsta akcentuoti Lietuvos švietimiečiai. Bet nutylimi keli svarbus ir esminiai dalykai. Suomija prieš 40 metų pasirinko
kelia stiprinti mokyklų bendruomenes. Suomijoje mokyklose daugiausia 400 mokinių. Mokyklų bendruomenės turi didelį savarankiškumą. Mokyklos vientisos t.y. nuo pirmos ( kartais nuo darželio) iki paskutiniosios klaės.

Lietuvoje gi turim tarybinį paveldą- mokyklas-fabrikus ir mokyklos atskirima nuo tėvų, kaip kad bažnyčia atskirta nuo valstybės. Nepriklausomybės metais
dar viskas papildomai buvo sujaukta "ketvirčiuojant" mokyklas (4m pradinė+4m pagrindinė+4m gimnazija) tai vėl gi susiformuot stipriom sutelktom bendruomenėm šansų nedaug.

Sugrižtant prie to, kad svarbu labai kalbėti apie turinį pasikartosiu , kad šios kuriamos mokyklos ir veikiančio prie jos tėvų savyugdos klubo pagrindu galima
išties daug ką sužinoti , rasti atsakymus į rupimus klausimus. Netgi daug ką pritaikyti bendraujant su vaikais-moksleiviais šeimose. Juk nepaslaptis kad Europos šalyse populiarėja "Namų mokyklos" . T.y. kuomet kelios šeimos susivienijusios organizuoja vaikų mokymą ir mokymasį namuose . Šiais laikais tai vis labiau prieinama, nes mokytojas nėra vienintelis informacijos šaltinis.
Suaugęs žmogus vaikui labai reikalingas, kaip nukreipiantis, sudominatis kuriantis ugdomają aplinką. Lavinimas iškalti ir atsiskaityti tai ką iškalei yra neperspektyvus užsiėmimas. Tai netgi stabdo šiuolaikinius vaikus ir jaunimą.


Iliustracijai apie šiuolaikinę mokyklą Mokykla fabrikas


Papildyta:



Savyvaldybės yra visų valstybinių mokyklų steigėjai.
Valstybinė mokykla įstatimiškai negali būti finansuojama verslo struktūrų.
Tai tuo pačiu verslas negali būti bendras su valstybe steigėjas.

Taip pat ir valstybė negali perleist turto privačiam sektoriui.
Vienintelis būdas - pardavimas aukciono tvarka. Netgi nunešioti
visiškai baldai ar kompiuteriai turi būti formaliai parduodami aukciono tvarka.

Arturai, labai aciu uz issamu aiskinima. Mano mintis del savivaldybes buvo tokia kad jeigu jie steigia valstybines mokyklas tai koddel negaletu isteigti ir sios? O ideja ir vidine tvarka butu tokia apie kokia kalbam. Ar taip nesigauna?

O del istatymu keitimo-ar esat bendrave su Aktyviu mamu samburiu?

..apie du procentus. Valstybinės mokyklos turėdamos
ne vieną šimtą mokynių ir aktyviai veikdamos agituojant pervesti 2 procentus
susirenka šiek tiek pinigėlių . ( Kai kur net per daug tiesmukiškai tie 2 procentai išpešami)

Bet pasiskaičiuokim, kokia gi matematika gaunas :

Sakykim šeimos pajamos 4'000 Lt į mėnesį Pajamų mokesčio tarifas 15 proc
Tai šeima sumoka 600 Lt mokesčio nuo jo 2 proc yra 12 Lt per mėnesį
arba 144 lt per metus

Sulyginkit krepšelį 3'500 per metus ir 144 Lt per metus

2proc "svoris" akivaizdus , daug vilčių į tai nereik dėti .
Aišku ,kad ir tai yra gerai vis gi šis tas

O kodel galetu netureti? Juk visos naujos mokyklos yra steigiamos savivaldybiu ir be mokinio krepselio finansuoja tuos buitinius dalykus dar.
Tai vat ir klausimas ar sios mokyklos del kokiu nors priezasciu savivaldybe negali steigti?

Kiek žinau Aktyvių mamų samburis išties aktyvi organizacija.
Ir jie kiek matau labiau orientuota į ikimokyklinio ugdymo reikalus.

Bėje nesenai įvestas įkimokyklinio ugdymo krepšelis. Spėju kad jis
savo struktūra yra panašus į mokyklinį. T.y. jame apie 95 proc turėtų sudaryti
auklėtojų atlyginimai.

Turėjau minčių kad reiktų su samburių aptart šiuos klausimus.
Vaikai auga sparčiai šiemet darželis kitamet jau aktualu mokykla.

Džiugu tai kad saugėja privačių darželių. O kaikurie darželiai užsiauginę
vaikučius ir turėdami kur plėstis rizikuoja steigti mokyklėles. Manau kad tai geras ženklas, vis labiau matysys tėvams , kad jauki nedidelė mokyklėlė yra jiems labiau patraukli nei dideli kombinatai ir akyvaidžiau matysis , kad tokias turėti kliūdys "finansinė nelygybė "

Mamu samburi paminejau butent del rysiu su seimu. Joms tikrai nemazai pavyko nuveikti kai buvo priimami istatymai del motinystes pasalpu. Gal ir del mokyklu galetu pagelbeti.

Kad aiškiau įsivaizduoti , kaip steigiama steigiama valstybinė mokykla
pradžiai papasakosiu kaip ji uždaroma .

...galiu ir klysti.... bet kažkas panašaus..

Jei mokykla pradeda nesurinkti klasių , jai iškyla gresmė būti uždarytai.
Kaimo mokyklose dar berods yra leidžiama turėti 1-a ar 2 klases
kuriose yra sakykim pirmokai ir antrokai kartu. Jei mokykloje
dvi ar 3 tokios ..sujungtos klasės ji jau yra uždarinėjama.

Taigi įsteigti valstybinę mokyklą reikėtų
labai stipraus tėvų bruzdėjimo ir su salyga kad tame miesto rajone yra
daug vaikų kuriems tenka važinėti toli. Paprastai tokios iniciatyvos kyla
didelių miestų besiplečiančiuose rajonuose. Štai per 20 metų nepriklausomybės , berods pernai buvo atidaryta pirmoji bendro lavinimo mokykla Balsiuose. Su pradinėmis gal kiek lengviau bet mažėjant vaikų skaičiui ir tuštėjant mokykloms nieks jų nesteigia o atvirkščiai uždarinėja.


Kitas niuansas : kas vadovaus valstybinei mokyklai ir kas joje dirbs.
Visai nesenai dar buvo tokia tvarka, kad tėvai neturėjo jokio balso renkant mokyklos vadova. Nuo praėjusių metų mokyklos vadovų skirimo tvarka kiek "gudresnė" ten jau šioki tokį balsą turi tėvai . Tėvų svoris berods 20 procentų. Bet kiekvienam aišku, kad jei neturi 50 procentų svorio tai nieko nelemi. Taigi tėvų balsas skiriant vadovą šiai dienai yra simbolinis.

Teoriškai, susitelke tėvai ir stipri bendruomenė gali turėti nemažą įtaką.
Realiai tokių susitelkusių tėvų pavyzdžių reikia labai labai smarkiai ieškoti
O radus dar paaiškėtų kad ten kur sutelkti tėvai ta yra pasiekta mokyklos vadovo daugiametėm pastangom. Yra ir toks fenomenas . Yra Lietuvoje
keli atvejai kur vadovai ilgus metus trunkančių pastangų dėka sutelkė tėvus.
Na aš žinau konkretų tokį vieną ir jis Kaune .

Tai kad susiburusiems tėvams turėti mokyklą tokią kokios jie norėtų uždavinys
labai sudėtingas. Nors teoriškai pasiekiamas. Lengvesnis , nors irgi nemažiau sudėtingas būtų sustiprinti tėvams jau veikiančią mokyklą. Turiu galvoje ne finansiškai bet apsijungti tėvams ir mokytojams vardan vaikų. Nors čia irgi galvą nusisukti galimą . Esu girdėjęs iš pažangių vadovų mokyklose, kad jų didžiausia problema ne vaikai, ne tėvai o dalis mokytojų, kurių nepakeisi ir atleisti irgi nėra kaip.

Štai tokia situacija su tom valstybinėm. Aš nepretenduoju į ekspertus, galiu kai kur ir klysti, bet manau nesmarkiai

Labai aktuali ir dominanti mane tema...
Net jei finansiškai nepatempčiau (nors dar turiu laiko pasistengti ), vis tiek matau prasmę tuo domėtis.

Taigi mano pirmas klausimas - jei noriu prisijungti, į ką kreiptis, iš kur gauti informacijos apie tėvų grupės susitikimus?

Taip..kainas lyg apkalbėjom,galima tęsti toliau


Kaip kam gali kilti klausimas-o kam ta "kitokia" mokykla reikalinga-tūkstančiai gerų ,protingų,talentingų asmenybių išugdoma ir paprastoj mokykloj..Turiu pasakyti,kad aš,kaip mama,kuri dar neturėjo mokyklinio amžiaus vaikų,galvojau lygiai taip pat-mano vaikai eis į paprastą mokyklą ir jokių "įmantrybių" neieškosim.Tačiau tačiau..kai realiai susidūrėm su mokykla,nuomonė iš kart pasikeitė-kažkas ne taip ..Ne tai kad "ne taip ",o laikai jau kiti,vaikai kiti ,o mokykla-senovinė,tarsi sena pirkia šiuolaikiniam mieste.Aišku,kai kas gali teigti,jog paprastoj mokykloj nepritampa problematiški vaikai ir tt.ir etc.tačiau..argi tikrai taip?O gal visgi metas jau kitokiai mokyklai,kuri būtų pagrįsta kitokiom vertybėm,principais,pasaulėžiūra?