QUOTE(wytaute69 @ 2012 04 06, 15:12)
*Arturai, aciu uz issamu paaiskinima. O del tos teorines iseities, gal zinot kaip tevai galetu padaryti tai ka jus siulot? Kaip tuos 80 proc atnesti? Juk eidami i privacia mokykla mes ir toliau mokam mokescius, niekam neidomu kad nesinaudojam valstybine mokykla. Ar ne taip suprantu? Beje, tie du procentai kuriuos glaim laisvai rinktis kam skirti, galetu buti bent nedidele dalis prisidedant.
Kaip pasiekti kad tėvai pasirinkantys privačią mokyklą būtų lygiose ar bent apylygėse sąlygose iš mokesčių pozicijos , lyginant su pasirenkančiais valstybinę?
Tai pasiekti labai sudėtingas uždavinys.
Pirmiausia tai reik visuomenės švietimo - informavimo. Nes nedaug kas žino situaciją apie tai kaip finansiškai susidelioja mokyklos biudžetas.
Gajus stereotipas, kad steigiantys privačias mokyklas yra nusiteikia
į pasiturinčiuosius ir tos mokyklos tai inkubatoriai turtingųjų tėvų vaikams. Steriotipas turi pagrindo , nes akyvaizdžiai matos kad tokios mokyklos "įperkamos" ne kiekvienam.
Neturint to suprantančios visuomenės kritinės masės, sunku kelti klausima ir sieekti kad būtų įteisintas finansavimo mechanizmas išlyginantis (bent jau dalinai) valstybinių ir privačių mokyklų tėvų padėtį.
Tikslas būtų inicijuoti įstatymų pataisas kurios įteisntų tokį "išlyginantį" vienų ir kitų tėvų padėti. Istatymai šiaipsau nekaitaliojami. Tam reikia "užnorinti" politikus . Tai pasiekiama sutelkus pokyčių norinčiuosius.
Jei dabar kur nors be išaiškinimo pagarsinti mintį ir siekiamybę labiau suvienodinti mokyklų finansavimą, tai nepritariančių būtų absoliuti dauguma. Iškart būttų prisiminta , kad tai siekiama pamaloninti turtinguosius , kurie išgali mokėt už privačias, ir kodėl gi jiems reiktų dar pataikauti. Būtų keliamas triukšmas, kad tai stiprintų atskirtį tarp pasiturinčiųjų ir mažiau pasiturinčiųjų.
Ištikro tik įsigilinus galima matyti ,kad tai nedidintų atskirties o mažintų. Nes
didesnei visuomenės daliai būtų didesnė laisvė rinktis iš mokyklų didesnės įvairovės. Tai įtrauktų daugiau tėvų būti arčiau mokyklos , daugiau ja domėtis, stiprintu bendruomenes. Valstybinė mokykla dažniau deklaruoja mokyklos bendruomenės telkimą nei kad tai darytų. Beto to pasiekti beveik neimanoma
dideliose mokyklose arba situacijoje kuomet kas 4 metai vaikas jau atsiduria kitoje mokykloje . Yra kelios išimtys Lietuvoje, kuomet valstybinėje mokykloje yra stiprios sutelktos bendruomenės .
Taigi nors sunku , bet reik to siekti. O pradėti galima nuo papraščiausių dalykų.
Patiems išsiaiškinti kokia situacija yra ir kitus supažindinti. Ir šaiai dienai yra kelios tėvų organizacijos, kurios galėtų apjungti pastangas ir padėtų pasiekti tikslo.
QUOTE(wytaute69 @ 2012 04 06, 15:12)
** As vistik manau kad neissprendus finansu temos nera ko kalbetis apie turini. Zinoma galima, bet pvz mano atveju diskusija bus tik teorine...Kaip ir pats saket - mokykla bus prieinama nedaugeliui. Kokia matot prasme viesai su daugeliu tevu kalbetis apie tai ko reikia siuolaikiniams vaikams? Ar gal turite/girdejote ideju kaip ta (ne sia konkrecia, bet pacia ideja) mokykla padaryti labiau prieinama ?
Aš manau, kad gilesnis susipažinimas su mokyklos virtuvę yra absoliūčiai reikalingas kiekvienam. jei nuoširdžiai norime kad vaikams būtų geriau, reik nemažai žinoti , susitelkti ir siekti pokyčių. Net jei vaikas mokosi ar mokytusii valstybinėje mokykloje reik žinoti kas ten ir kaip vyksta ir ką joje galima pakeisti. Privačių mokyklų patirtis gali būti labai vertinga. Kaip matot , valstybinės mokyklos turi nekažin ką prastesnius finansus nei privačios. Vadinas gerų pokyčių pasiekt valstybinėse finansiškai nėra kliučių. Kliūtys yra kitur . Valstybinės mokyklos irgi keičiasi bet privačios yra lankstesnės ir arčiau tėvų. Privačios yra mažesnės ir tai irgi pranašumas. Palyginkit 3 aukštų namo bendruomnės galimybes organizuotis ir 12 aukščio.
Suomijoje pavyzdžiui nėra privačių mokyklų ir Suomijos švietimo sistema viena pažangiausių pasaulyje. Tai mėgsta akcentuoti Lietuvos švietimiečiai. Bet nutylimi keli svarbus ir esminiai dalykai. Suomija prieš 40 metų pasirinko
kelia stiprinti mokyklų bendruomenes. Suomijoje mokyklose daugiausia 400 mokinių. Mokyklų bendruomenės turi didelį savarankiškumą. Mokyklos vientisos t.y. nuo pirmos ( kartais nuo darželio) iki paskutiniosios klaės.
Lietuvoje gi turim tarybinį paveldą- mokyklas-fabrikus ir mokyklos atskirima nuo tėvų, kaip kad bažnyčia atskirta nuo valstybės. Nepriklausomybės metais
dar viskas papildomai buvo sujaukta "ketvirčiuojant" mokyklas (4m pradinė+4m pagrindinė+4m gimnazija) tai vėl gi susiformuot stipriom sutelktom bendruomenėm šansų nedaug.
Sugrižtant prie to, kad svarbu labai kalbėti apie turinį pasikartosiu , kad šios kuriamos mokyklos ir veikiančio prie jos tėvų savyugdos klubo pagrindu galima
išties daug ką sužinoti , rasti atsakymus į rupimus klausimus. Netgi daug ką pritaikyti bendraujant su vaikais-moksleiviais šeimose. Juk nepaslaptis kad Europos šalyse populiarėja "Namų mokyklos" . T.y. kuomet kelios šeimos susivienijusios organizuoja vaikų mokymą ir mokymasį namuose . Šiais laikais tai vis labiau prieinama, nes mokytojas nėra vienintelis informacijos šaltinis.
Suaugęs žmogus vaikui labai reikalingas, kaip nukreipiantis, sudominatis kuriantis ugdomają aplinką. Lavinimas iškalti ir atsiskaityti tai ką iškalei yra neperspektyvus užsiėmimas. Tai netgi stabdo šiuolaikinius vaikus ir jaunimą.
Iliustracijai apie šiuolaikinę mokyklą
Mokykla fabrikas
Papildyta:
QUOTE(wytaute69 @ 2012 04 06, 16:39)
Bet is Arturo supratau kad vilties dar yra lyg ir? Beje, o kodel savivaldybe negali buti steigejas?
Savyvaldybės yra visų valstybinių mokyklų steigėjai.
Valstybinė mokykla įstatimiškai negali būti finansuojama verslo struktūrų.
Tai tuo pačiu verslas negali būti bendras su valstybe steigėjas.
Taip pat ir valstybė negali perleist turto privačiam sektoriui.
Vienintelis būdas - pardavimas aukciono tvarka. Netgi nunešioti
visiškai baldai ar kompiuteriai turi būti formaliai parduodami aukciono tvarka.