QUOTE(EgleJo @ 2014 06 25, 14:06)
Sveikos mielosios
turiu toki klausymeli..esu rukanti (zinau,kad tai labai negerai,prasau labai stipriai nepeikti

) ir pas mane vienas voztuvas nepilnai uzsidaro bei pulsas labai aukstasnuo ko atsiranda dusulys,galvos skausmas ir t.t..taigi klausymelis butu toks: ar metus rukyti istiesu sios sveikatos bedeles susitvarkytu?nes man vyras teigia,kad butu butent taip..
Nesu niekad rūkiusi - nežinau. Bet metus rūkyti tikrai blogiau sveikatai nepadarysite, tik į gera. Bent jau mano vyras jau daug metų metęs rūkymą, vaiko auklytė - taip pat, tai abu sako, kad tas sprendimas buvo gėris
O kardiologai sako šitai:
" Netinkamas gyvenimo būdas alina širdį. Ji pavargsta, tačiau susirūpinti dažnai priverčia tik jau pažengusi liga. Kokios širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės priemonės?
Tiek fizinis, tiek psichologinis krūvis širdžiai labai pavojingas tuomet, kai kraujagyslės jau šiek tiek pažeistos. Pirmiausia jauni vyrai patiria miokardo infarktą, labai dažnai dėl gausaus rūkymo. Tai vadinamieji tromboziniai rūkalių infarktai. Jie prasideda netikėtai, staiga, gali baigtis net ir klinikine staigia mirtimi, be to, jam prasidėti visiškai nebūtina didžiulė aterosklerozinė plokštelė kraujagyslėse pakanka visai mažytės. Kartais pakanka sunkaus kraujagyslės spazmo: per keletą minučių kraujagyslė užsikemša krešuliu ir prasideda miokardo infarktas. Bėgant metams, aterosklerozinių plokštelių kraujagyslėse daugėja. Jos palaipsniui susiformuoja įvairiose organus maitinančiose zonose, todėl, kuo senesnis žmogus, tuo aterosklerozė toliau pažengusi.
Labiausiai mus gąsdina jaunų, darbingo amžiaus žmonių miokardo infarktai, nors pirminės prevencijos priemonės yra veiksmingos kitų šalių patirtis rodo, kad jos gali padėti išvengti šių problemų <...> Visai neseniai girdėjau islandų kardiologo pranešimą: Islandijoje per dešimtmečius mirčių nuo širdies ligų skaičių pavyko sumažinti 80 proc. Vadinasi, galima.
<...>
Kokias priemones tos programos taikė? Pačias paprasčiausias prevencines: rūkymo sumažinimas, kraujospūdžio nustatymas ir normalizavimas, kraujo tyrimų atlikimas ir tokių rizikos veiksnių, kaip kraujo gliukozė, cholesterolis bei kiti kraujo riebalai, nustatymas ir sumažinimas."
Straipsnio šaltinis:
http://www.lrt.lt/na...jagysliu_ligas_
Manau, kad jūsų vyras būtų teisus
Papildyta:
QUOTE(kramtuskee1 @ 2014 06 19, 18:00)
Gal uzsuks Loram ir pakomentuos

O gal kas susidure
Visada turejau tachikardija ir zemoka spaudima. Bet paskutinius kelis menesius pas mane kazkas apsiverte pulsas ramybeje (va dabar sedziu puslas 52k/min.), kaikada vakarais buna 48-53. (Sportuojant pulsas sukyla iki 170.) Ir paumejo dusulys, galvoju gal cia tas sunkumas kvepuot nuo to, kad pulsas zemas ?
Jums reiktų ne Loram laukti forume, o jau eiti pas kardiologą
Taip, esu susidūrusi. Visąlaik kankinausi su paroksizminėm tachikardijom ir žemu kraujo spaudimu (90/50 ar 100/60). O po to ėmė viskas ir apsivertė aukštyn kojom. Atsirado patologinės pauzės, širdies "stabčiojimai" kardiogramoje (bet ne toje įprastoje poliklinikos, o paros), pulsas jų metu krisdavo iki 27-33 k/min.
Ir būdavo, kad "užguldavo" krūtinę..nedusau, bet tiesiog lyg koks sunkumas kvėpuot. Tiesa, labai kamavo staigūs ir stiprūs galvos svaigimai.
Visai netikėtai sužinojau, jog teks gyventi su širdies stimuliatoriumi.
Ir jau taip gyvenu. Visą gyvenimą nerūkiusi, abstinentė, sveikai besimaitinanti ir sportuojanti. Taip kad, labai sunku kažką jums patarti forume..nepasakysi kodėl jums taip darosi. Jums reiktų veloergometriją atlikt (t.y. krūvio EKG), galbūt ir Holterio monitoravimą, kardio echoskopiją ir t.t. Bent jau kad įsitikint, jog išvis galit sportuoti ir sau nepakenktumėt

Mylėkit save
Dabar normalų pulsą (ne mažiau 60 k/min) man palaiko stimuliatorius, spaudimas kiek aukštesnis nei būdavo (110/70) ir savijauta aišku, kad geresnė.
Visiškai neturiu noro gąsdint, ir dar savo pavyzdžiu

, bet geriau pasikliaukite gydytojais, konsultuokitės - jie juk tam ir dirba mums, kad ištirt ir padėt