Angelų mamos

Serbina, šio baisaus skausmo nenumalšins mūsų paguoda, bet mes su tavim...
Dėl jautrumo po nelaimės - aš ne tik filmą žiūrėdama apsiverkiu, bet ir koncerte penktadienį blioviau (O. Gazmanovo), kai apie mamą dainavo ir dainą dukrai. Net gražesnės dainos negaliu klausyti...
Nėštukės - kuo gražiausių minčių jums!
O gaudančioms gandriukus - didelės sėkmės! aš jau pavargau...
kristulee, baltai jums pavydžiu ir šaunu, kad planuojat sėkmės!

mintimis su tavimi.....

žvakutės mūsų angeliukams

Užjaučiu Serbina tave ir visą tavo šeimą. Jei būtų užrašę, kad gimė gyvas, vis tiek rezultate ne gimimo, bet mirties liudijimą turėtumei, nes rašydami mirties liudijimą, atima gimimo
Mano istorija kiek kita ir praėjus 6 metams, vertinu ją kitaip, nei tuomet kai viskas vyko. 24 neštumo savaitėje, gydytoja pastebėjo, kad vaikelis nustojo augti. Ėjau pas genetikus, ėmė vaisiaus vandenis- viskas gerai, jokių pakitimų. Kraujo ir šlapimo tyrimai idealūs, o vaikelis neauga. Pagulėjau patologiniam, išleido, liepė po savaitės grįžti. Ir man atėjus po savaitės pasakė, kad sutriko vaikelio kraujotaka ir dienų klausimas kada mirs. Tuomet liepė pasirinkti - darom cezarį ir tikimės, kad išgyvens arba laukiam kol mirs ir gimdai pati. Mano gydytoja atostogavo, bet paskambinus pasakė, kad duočiau šansą ir daryčiau cezarį. O va tuo metu už mane Antakalnyje atsakingas gydytojas pasakė : " oi kaip nenoriu aš tau tą cezarį daryt, šansų tam vaikeliui nedaug" - tada jo neklausiau ir nenorėjau nieko girdėt. Padarė man Cezarį, vaikelis gimė 500 gr, pagal išsivystymą 28 sav. Kaip ir sakė pirmas dvi dienas daugelis išgyvena. Ketvirtą dieną atėjus pamačiau kruvinas savo mažiuko lūpytes - supratau, kad tik kankina mano mažiuką- perpylinėja kraują ( esu labai dėkinga vaikiuką prižiūrėjusiam personalui, nes ir kraują savo davė, mudviejų su vyru neatitiko kraujo grupės), šviečia plaučiukus. Atėjusi praprašiau nebegaivinti vaikelio, leisti jam numirti, į ką buvo atsakyta, kad negali negaivinti. Penktą dieną vaikelis mirė. Dabar praėjus tiek laiko ir žinodama, kuo viskas baigsis, būčiau laukus jo mirties pilve, nebūčiau tiek kankinus. Nes laikas praleistas prie inkubatoriaus nebuvo vertas vaikelio kančių.
Tuomet man visi sakė, susilauksit sveiko vaikelio, istorija niekad nesikartoja. Susilaukėm sveiko berniuko praėjus 2 metams. O praėjus dar 2 metam, pastojau vėl, tik kažkodėl kiekviena minutė buvo kupina baimės. Nežinau kodėl bijojau, nebuvo jokių indikacijų baimei. 33 sav. sustojo mano berniuko širdelė. Istorija nesikartoja, kartojasi tik baigtis. Padarė man trečią cezarį. Viso to pasekoje turiu du sūnus kapinėse ir vieną šalia. Ir jau su mano trečiuoju manau, kad mano išgirtoji ir numylėtoji gydytoja kalta, kad turiu tik vieną sveiką berniuką. O antras buvo numarintas tą naktį, kai buvau paguldyta į patologinį nuodugnesnei apžiūrai ir prilašinta visokių skysčių, neaišku dėl ko pakilęs spaudimas ir su neaiškia tablete numuštas tas spaudimas. Nebetikiu gydytojais ir aš, nesuprantu nei tokio gyvenimo, nei tokio likimo.

stiprybes...
sunkus tas gyvenimas... kol asmeniskai tai neliecia Taves, galvoji, kad kazkur , kazkam, kazkada, bet tik ne man...

Registruojuos ..

Labas Nasata
Labas visoms

Sladamos angelui žvakelė...
Xiukės mergytei žvakutė...

Labas visoms..
Angeliukam po zvakele..
Aciu Lu uz zvakute mano mergytei danguje..Tu niekad nepamirsti.
Kaip tavo pykina?Ar turi nuojauta kas pilvelyje gyvena?As nuo pat pradziu zinojau kad bus mergyte

... labai labai užjaučiu naujas šio skyrelio mamas . Nuo to Jums aišku nei geriau, nei blogiau, bet čia galima bent jau išsikalbėti ir visos supranta jausmus, mintis, sielvartą, neviltį. Visos pereinam tas stadijas, kai vieną dieną savęs gailiesi, kitą dieną save kaltinį, trečią dieną ieškai kaltų... tada lyg palengvėja, vėl gyveni, bet netikėtai, netinkamu metu išlenda prisiminimas, kuris vėl išmuša žemę iš po kojų...



Papildyta:
Kažkurį vakarą vyras įjungė Kernagio dainas... Gerklėje toks guzas atsirado, atrodė, kad tuoj nustosiu kvėpuoti...

Kai ryto paukščiai dangų palies,
Palies medžius, rasotą žolę
Ir jų giesmė tave apglėbs,
Nenusigąsk - tai aš.

Kai iš dangaus staiga nelauktas,
Nors visą dieną saulė švietė,
Pradės lietus tau veidą glostyt,
Nenusigąsk - tai aš.

Kai vakare už ievų girios
Išgirsi vaikštant paukštį mažą
Ir jo akis tu pamatysi,
Nenusigąsk - tai aš.


Norėjau vyro paklausti, ar jis ilgisi Benedikto... Kelis kartus kaupiausi, bet taip ir nepaklausiau. tiesiog besižiojant vis akyse kaupėsi ašaros ir kažkas vyg smaugė... taip ir nepaklausiau.

O man jo labai labai trūksta. Tiesiog atrodo, kad nuotraukose yra ir jis - didelėm rudom akim ir tamsiais plaukiukais... Atrodo, kad jis kažkur šalia, kažkur visai čia pat. Dabar jau su broliuku mašinytėm žaistų, pasipeštų dėl kokio žaislo...

sveikos
as vis negaliu klausytis dainos:
Nors aplink labai tylu, girdis choras Angelu-noriu , kad zinotum Tu, kaip karstai Tave myliu...
Miegok mano Angeleli miegok, uzmerk akeles...
Miegok velyvas vakarelis , Tau laba ryta atnes, laba ryta atnes...
Dukra daznai jos klausosi, nes tai seses daina...o man guzas gerklej, ir jei vaziuojam masina tamsoj visada leidziu sau paverkti...

vakar uzsimane dukra paziureti foto albuma sese, senai matai maciusi...tai detaliai nupasakojo,ka atsimine, nors tebuvo 2,5 mtuku jai...kaip sese uzkasem ir daugiau nebematysim... skaudina tokie vaiko samprotavimai...

Mes su Kristupu nekalbam apie brolį. kažkaip jis nieko neklausia, tai aš jam ir nekvaršinu galvelės. Tik, kai mato brolio nuotraukas, tai sako, kad ten Sofija. kai bandau aiškinti, kad tai ne sesė, tai kažką susimąstę labai galvoja, galvoja. man atrodo, kad nelabai jis supranta, kas įvyko. Jis brolio nematė, laidotuvėse nebuvo, gal dėl to jam ir nėra jokių klausimų. Kada nors papasakosiu, bet kol pats neklausia, tai tegu vaikas rūpestėliais galvelės neapkrauna....
Papildyta:


http://dainutekstai....ask-tai-as.html

kazkaip ir as nebekvarsinu jau niekam tos galvos, kazkaip jau ir pati pradejau bijoti kalbet ta tema, nes vistiek visi senai jau tai pamirse, nes kitiems tai senai buvo...gal delto...
o dukra viska kartu su mum isgyveno, neturejau kur jos palikti, kazkieno prieziurai, tai ji daug labai atsimena, ir tas stebina mane labai...nes ji ir pati maziuke dar buvo...beto ir nuotraukyte namie yra, ir zvakute karts nuo karto uzdegta...o sis kudikis, tai jai yra: Cia mama tavo vaikas , nesako, kad bus mano sese ar brolis...keistai kazkaip...

Atsimenu


Papildyta:



Ir as buvau Gazmanovo koncerte ir apsiverkiau kai dainavo apie dukra ir mama daina , asaros riedejo kaip pupos...