Angelų mamos

Aiskutis kuom tada uzsiemi visa diena namuose?

Labas Tauškutei ir visoms..
Niekur aš neprapuolus, tik dažniau paskaitau, pasidžiaugiu jūsų stebukliukais, paliūdžiu su naujom Angeliukų mamytėm..
Aš tiesiog plaukiu pasroviui.. darbas-namai ir tiek.. kartais pratrūkstu..išsiverkiu, o po to vėl ateina nauja diena.. Su sveikata ne kas..reikia prisiverst nueit pasidaryt tyrimus, bet nesinori.. Tiesiog nieko nesinori.. Kartais pykstu dėl to ant savęs, bet vistiek nieko nesiimu, kad kažką pakeist. Nusprendžiau, kad kaip lemta, taip ir bus.. atsiduodu likimui

Šiąnakt pabudau nuo klaikaus košmaro...sapnavau kaip beveik prieš du metus įvykęs košmaras kartojasi...kaip vėl einu į naujagimių reanimaciją, stoviu prie inkubatoriaus ir meldžiu stebuklo klausiu gydytojos kokia situacija, o ji, kaip ir tą kartą nuleidžia galvą ir tyli....
viena angelo mama pasakojo, kad artėjant tyliajam gimtadieniui, kasmet aplanko prisiminimai....jei nepaguldys į klinikas šiandien dėl cukraus, tai vyksiu šiandien į bažnyčią uždegti žvakutę už savo angelėlius...labai liūdna, kad negalėsiu nuvykti Jo gimtadienio dieną į kapus

pabudau ir labai nudžiugau, kad apkabinus pilvelį pajutau spyriuką kitaip turbūt ir išprotėt būt galima matyt blogai miegojau, tai dabar ir gimda pakietėja, ir cukrus sukilęs o dar šiandien pas endokrinologą - baisu, kad nepaguldytų į klinikas ir negautumėm insulino (nors kita vertus, ko nepadarysi vardan stebuklėlio)
Papildyta:




Nasata, nepasiduok liūdesiui....suimk save į rankas ir kovok pamenu, kai po antrosios netektie norėjosi įlyst į kiautą ir niekad neilįst...džiaugiuosi, kad radau savy kruopelę jėgos padaryt priešingai ir kovot...kovojau ir tikiuosi rugpjūtį sulaukti sėkmingos kovos baigties....
Papildyta:


Aga, Lu, papasakok kuo užsiimi aš namie tik nepilnas mėnuo ir jau kartais išradingumas senka

nasata susimk i rankeles ir nors kaip inezzza sako: ir kovok

inezzza tu pranesk kaip tau sekesi pas daktarus, laikau kumstukus uz tave ir leliuka kad viskas butu tik gerai, bet taip ir bus as zinau o tu kuom uzsiemi?

Nieko įdomaus neveikiu.Kartais iš nuobodulio verkiu
bet šiaip tai kompas,knygos,vaikas.Tvarkinėjuos,į miestą išeinu.Tai pas mamą,tai pas anytą.Bėga tos dienos greitai
Dabar pradėjau žiūrėti serialą nuo 1 sezono "Nusivylusios namų šeimininkės".Užsikabliavau


Inezza,laikykis.Viskas bus gerai. Tikėk
Papildyta:

Labas
Pasidaryk tyrimus.Su sveikata nejuokauk

kol kas paliko dieta, insulino neskyre dar...liepe toliau cukru stebet...tik kazin ar ilgai mes taip tversim, nes po pietu cukrus vel virs normos

as tai dabar uzbaigineju nert pradetas serveteles vis stovejo stovejo nebaigtos, tai pamaniau yra proga uzbaigt....siaip namukuos pasitrinu, i miesta islekiu...tik man, skirtingai nei Lu laikas letai slenka kazkaip gal todel kad jau labai laukiu susitikimo su savo dziaugsmeliu

As tai kai laukiausi tai je tau man dienos lekte leke vis ko prisigalvodavau ka veikt neturedavau laiko kada nuobuodziaut
Ir dabar laikas man lekia kaip nezinau kas , jau ryt penktadienis, kaip ir i birzelio pabaiga jau , kita savaite paskutine birzelio ir liepa jau.
Lekia tas gyvenimas kaip reikiant.
Laikykis inezzza daug kelio nu eita, jau arteja ta diena ir ta akimirka

patys nuosirdziausi ir graziausi sveikinimai susitikus savaji stebukla

Kaip tu laikaisi mergyt?

Sveikos, Mamytes,
nezinau kaip priimat naujokus, taciau jau daugiau nei menesi, skaitineju jusu pasnekesius, mielos Mamytes ir bandau atrast sielos ramybe ir neduodancius ramybes klausimus..labai grazus jusu visu bendravimas ir supratimas vienu kitoms, tas ir paragino prisiregistruoti ir pasidalinti savo isgyvenimais..nors tikrai nesinori nei vienai sukelti slogius prisiminimus ir ta neisdildoma skausma nei is sirdies nei is sielos, taciau miela stebet jusu stiprybe, parama ir viso skausmo pergyvenima kartu, neapagailejimas gero zodzio viena kitai ir supratima
Mano istorija labai panasi, kaip ir ju daugumos cia esanciu..
Su vyru daugiau nei 5m niekaip negalejom susilaukti angelelio. kreipemes ir i gydytojus ir i specialistus, daugybe tyrimu ir jokios priezasties, kodel nepastoju.. taciau viena diena mes pagaliau suzinojom, kad laukemes mazylio!neapsakomo dziaugsmo asaros riedejo abieju skruostais ir prasidejo ilgos laukimo savaites, kurios buvo nelengvos del sunkaus nestumo. Nestumas buvo sunkus man del negalejimo judeti, kiek ipratusi. Nuo 5savaites ant lovos del silpnumo, auksto spaudimo ir visu kitu simptomu ir taip visa nestuma, taciau angelelio sveikata buvo labai gera, augo ir vystesi kaip ir turejo, buvo aktyvus ir spardesi kaip reikiant. Kiekviena savaite turejau apsilankymus pas gydytojus ir patikrinimus, kas dvi savaites skana ir matydavau pati, kaip pamazu auga ir stipreja dukryte. Nuotraukyciu is ekoskopo vis daugejo, buvo smagu stebeti toki stebuklelio augima. Vyras uzsiprase dvi savaites atostogu, kad galetu dalyvauti gimdyme ir pabuti kartu su manimi ir padetu rupintis taip ilgai laukta ir issvajota dukryte. Gydytojas nusprende del auksto kraujo spaudimo gimdyma pradet skatint nuo 38sav ir jo planavimu ta savaite jau butumem sulauke savo mazutes.. suejus 37savaitem ir 4dienom, ryte pajutau, kad nera judesiuku nors ir daznai budavo, jog ryte nelabai aktyvi ypac lyjant lietui, taciau judesiuku nebuvo ir po poros val, labai sunerimau, pasiskambinau i ligonine ir iskarto islekem..
pajungus aparatus sirdelei, nesigirdejo jokiu sirdeles duziu.. skane matesi dukreles nejudantis, susiguzes kunelis ir visai neplasdanti sirdute..
niekaip kitaip negaliu apibudint sito skausmo, kada pamatai ir isgirsti gydytoju apgailestavima, kad turi tai pranesti, kaip kazkokia beprotyste..tiesiog ta akimirka issikraustai is proto ir sunku suvokti..nors vis dar sunku suvokti ir dabar nors praejo beveik du menesiai..maza viso sito skausmo, paprasius nedare cezario, dave skatinamuju ir liepe isgimdyti paciai, o visa tai uzsitese net kelias dienas kol prasidejo tikras gimdymas. Gimdyti paciai ir zinoti, kad dukrytes pirmo sukrykstavimo neisgirsiu, nepamatysiu kokios spalvos mano dukrytes akys, o aplink vien saukiancios moterys ir gimstantys ju mazuciai vare i beprotybe..ir tik vyro supratimas, pagalba ir buvimas salia, padejo istverti ta besalygiska skausma..tiesiog labai sunku su tai gyventi, vakarais uzmigti, nustot save kaltint, kad nepatebejau anksciau ir nepadariau visko, kad isgyventu mano mazyle..
begalo sunku lauke matyti nestukes ar mamytes su vezimeliais..
kaip Jus, mielos Mamytes, visa tai isgyvenot?
prasau patarkit, kaip ismokt su tuo gyvent..

sveikute stiprybes jums ir siltas apkabinimas ,
mes ismokinti taves negalesime, bet galime isklausyt tave, paguosti, pasistengti patarti kiekviena is savo patirties, todel is karto sakau, kalbek, kalbek ir nieko nelaikyk sirdyje, ver, verk jei tik norisi verkti, issisauk, jei tik taip jauti, kad gali nuimti ta sunku akmeni slegianti tavo sirdi......Neieskok prasmes, priezasties, nekaltink saves, tai ne musu valioje!Ismok priimti tai, kaip begalo skaudu gyvenimo antausi nezinia uz ka, bet nenuleisk galvos, nepasiduok, gyvenimas tesiasi...stiprybes!!!!

as...net nzn ka ir atsakyt atrodo laikaus, kartais vis pratrukstu, bet juk tai naturalu, pradejau save pagaut, kad vis labiau ir daugiau noriu kalbet apie savo sunu, bet ne apie ta baisiaja diena, labiausiai zeidzia klausimai visiskai pasaliniu zmoniu del ko tai ivyko, nzn, bet tai tik mano ir mano vyro reikalas... va ir dabar rasau, o gerklej jau gumulas, viespatie kaip pasiilgau savo vaiko, sestadieni jam bus 4 menesiukai...
musu istorija


viespatie kaip viskas pazistama, kaip viskas sviezia...kokia neteisybe...ir kiek jos daug siam pasauly...begaline uzuojauta jusu seimai, nors labai gerai zinau, kad jokie zodziai sioje situacijoje beverciai, tiesiog stipriai apkabinu ir kvieciu lankytis pas mus bet kada ir del bet ko, kalbek, verk, sauk, daryk ka nori, mes suprasim...zinau, kad menka paguoda, bet man asmeniskai labai padejo zinojimas, kas as TOKIA ne viena, kad radau zmones, kurie TIKRAI supras...laikykis...viskam istvert nera recepto...tiesiog pati turi nusprest kaip nori gyvent toliau, ko nori is gyvenimo, is saves... bent jau man tai labai padejo.