Panasi kaip ir mano istorija, mano mergyte pasismauge, virkstele mums pakyso ...

Su laiku susigyvensi su skausmu, priimsi ji i sirdy. Bus dienu dar sunkiu , mazai laiko praejo. As viena diena su klumpu , issiverkdavau ,issirekdavau ir geriau budavo, vonioj pamatydavau ant pilvo linija suklupdavau ant zemes koks sliekas ir raudodavau. Is pirmo ejau lauke, asaros rieda , i vaikus , i nescias negalejau ziuret , asaros riededavo , zmones i mane ziuredavo o man dzin buvo , poto su laiku susitaikiau su tikrrove su realybe, bet iki siol asaros rieda , buna dienu sunkiu , lengviu. Man buvo taip suklumpu ir vel keliuosi ir einu, vienas zingsnis i prieky , du atgal.
Laikykis mergyt. Degu tavo angeliukui zvakute

zoroboba KOKIA GRAZI ISTORIJA , tik gaila kad su tokia pabaiga...



