Labas vakaras, mergytės
Šiandien aš labai nelaiminga...labai

Darbe paklausė ar šįvakar galėsiu padirbėti ilgiau, ar nesugadins jie mano planų, sakau viskas gerai, galiu. O širdy galvoju, kad net neturiu kur skubėti...

Žinoma buvo pakvietimų, draugės siūlė eiti į klubą, kitos į barą pasėdėti. Nusibodo man, nusibodo

Tas naktinis gyvenimas, tie girti kimbantys vaikinai...
Norėčiau skubėti tiesiog į namus, kur lauktų manęs
Tas, su kuriuo žiūrėtume filmą

Iš vienos pusės norisi tokio elementaraus ir paprasto dalyko, o realiai - beveik neįmanomo
Eičiau su draugėmis, bet sakau..pavargau nuo to naktinio gyvenimo. Ir esmė tame, kad kviečia tokios draugės, su kuriomis pakankamai užtenka pasimatyti kartais, o ne nuolat

Su geriausiomis galėčiau kasdien gerti kavą, plepėti, juokauti... Ale visos jos turi vaikinus, laimingai įsimylėjusios savo gražiuose pasauliuose. Pasimatome kavutei ir viskas tuo užsibaigia, juk natūralu, kad joms nėra poreikio lekiot po naktinius klubus ar pan.
Ei, bet rimtai, kiek mažai galimybių susipažinti su vaikinais

Čia nereikia būti pesimiste, pakanka realiste. Gal ir yra tų laisvų normalių vaikinų, bet kaip juos užtikt, kaip susipažint...kažkokia nesąmonė
Šiandien dirbau, lauke vaikštinėjom su vaikiukais, o abu berniukai, vien prie mašinų limpa...tai trynėmės mes prie garažų, jiems įdomu stebėti viską...tokie du žavūs vaikinai kalbėjosi prie mašinos, ir vienas sako kitam, nu klausyk, kur aš buvau, kai tokia graži jauna mama dar buvo nesukūrusi šeimos? Oi, koks juokas...

Bet gi nepradėsiu ardytis ei ei, aš laisva, čia ne mano vaikai ir aš neturiu vyro, imkite mane

Bet žooooodžiu, studijos tarp bobų, darbas tarp vaikų, draugai - porų kompanijos.......
jooo..belieka laukti kol tas vienintelis nukris iš giedro dangaus