Psichologinės problemos ir nevaisingumas

Atbegu ir as cia Paskaiciau kelius lapelius, kaip visada, nuo galo link priekio:) Tokia jau yda, net ir laikrascius ar zurnalus taip vartau

Idomiu cia minciu pas jus....pati dabar blaskymuose tarp noriu ir nezinau ar nenoriu...tai manes Helenos40 zodziai visiskai neuzgavo... Vyrukas truputi pasistenge su savo nukrypimu teorija kazin ar noreciau planuoti vaikus su "keliaujanciu"vyru, bet kiekvienam savo...

Ir kuri pusė "laimi" - norit, ar dar truputį nelabai?

Pritariu. kad gyvenimas be vaikų turi savų privalumų. Tačiau tą patį galima pasakyti apie vyrus: gi gali moteris žydėti viena, kam gadintis sau gyvenimą amžinai išbadėjusiu, riaugėjančiu, storėjančiu padaru, kuris dargi gali vieną dieną išduoti ar rimtai susirgti... Tą patį glima pasakyti ir apie savęs realizavimą: žmogui daug nereikia, pragyvenama ir iš pašalpų, kad tik saulutė šviestų, skurdžiuose Afrikos kaimeliuose žmonės laimingi be jokių karjerų. Tą patį galima sakyti ir apie meną: sotus juo nebūsi, sugaiši laiko, ir vis viena suvoksi tik subjektyviai... Bet ar ne meilė, ar ne dideli tikslai, ar ne dalelės savęs perdavimas kažkam ir sudaro gyvenimo prasmę ir grožį?

Man nereikia paprasto gyvenimo. O raitytis skausme nuo persileidimo (neseniai patyriau ir antrąjį iš eilės) yra ne ką didesnis džiaugsmas nei aiškintis pas mokyklos direktorių dl savo atžalos žygių... Taip, vaikai daug ko pridaro, bet tame ir yra visas kaifas - tu pati iš savęs, iš savo kūno, gyvenimo patirties ir sukauptos išminties formuoji žmogų. Jep, gali kūrinys ir neatitikti sumanymo ir net ačiū nepasakyti, bet aš noriu sukurti gyvybę ne dėl padėkos... Noriu tiesiog, nes noriu dovanoti gyvybę, noriu dovanoti kažką didelio... O profesija, nors ir kūrybiška, ir svarbi - tokio prasmės pojūčio neteikia... Ir meilė vyrui, kokia bebūtų stipri ir tvirta, yra bergzdžia, jei jai nelemta duoti didesnių vaisių nei mūsų dviejų laimė...

Yra žmonių, kurie neturi pašaukimo, yra žmonių, kurių pašaukimas yra tarnystėje visuomenei, o yra ir toks pašaukimas - kurti naujus žmones. Nemanau, kad dėl įskaudinimo baimės verta atsisakyti pašaukimo ir trokštamo gyvenimo...

vylabusle puikiai cia pasisakei

Super zodziai!!!

Sirdute nori, protas kartais kaip Helena 40 kalba Bet manau po 6 nelaimingu IVF galima sau leisti ir proto paklausyti trumpai
Nors tikiu, kad cia yra tik apsaugine reakcija...Kitaip nesedeciau nei forumuose uzstrigus, nekelciau to i visu planu virsu ir neatideliociau kitu reikalu, nesvarstyciau ir neieskociau kas blogai, ka reikia pakeisti...bet as kiap sakant nematau vien tik "balta" tureti atzalu kaip ir nematau vien tik "juodo" gyventi be ju. Ir nelabai as svajodavau apie vedybas ar seimos kurima...kazkaip visada galvodavau tik apie investavima i save ir saves tobulinima (ne isores turiu galvoje). Gal tai ir egoistiskumas...
Gali buti tikimybe, kad nesigauna del proto galiu Manau, kad atejo laikas pertraukai nuo bandymu ir tiek...
Kiekvieno zmogaus karmines uzduotys skirtingos, svarbu tik ja issiaiskinti. Itariu, kad manoji - padeti kitiem.
Uzsirasiau buti kraujo donore, mastau del kauluose esanciu kraujo lasteliu donoryste.
O paskutiniu metu is vis lenda mintis eiti mokintis medicinos, tapti ginekole, tobulintis ivf srityje ir taip padeti seimom, kaip mes...Bet tai reikstu visiskai visko nubraukima nuo 12 klases. Nemanau, kad 3 karta pradeti gyvenima is naujo isdrisciau
Cia tik siaip mintys, kurios praeis pasibaigus ieskojimam.
Sekmes jum

Tokia profesija, O tie grupiniai susieimai vyksta savaitgaliais? Ar turit nustatytas datas keliem menesiam i prieki? pas mus Norvegijoje yra tokios sueigos, tik aisku, gimtaja kalba lengviau skausma islieti
Jus pagalbos skype neteikiat?

Esu užsiregistravusi Negiminingų kaulų čiulpų donorų registre ir turiu tą šiaip Donoro kortelę Labai fainas jausmas buvo kai šituos du dalykus padariau, nors realiai tai juk niekam niekuo dar nepadėjau... Tik kraujo donoru negaliu būti, nes nuolat vaistus vartoju.
Sorry, kad ne į temą čia

O aš manau, kad niekda nėras pr vėlu ką nors pradėti nuo nulio. Tik reikia ratsi ką ir jei visa esybė trokšta- nereikia kankintis.
Pailsėti ir mastyti kaip Helena40 tai tikrai turite teisę. Ištvėrus 6 nelaimingus IVF... Nežinau ...aš matyt būčiau visai palūžus... O gal tikrai laikas pailsėti
Yra vykdomi užsiėmimai psichologiniai nepastojančioms Lietuvoje? Kur?

Skaiciau temutes pradzioje gal 4-5 psl. supratau , kad yra grupele Vilniuje su tokia profesija? Tikiuos neprisisvaigau:)