QUOTE(Helen 40 @ 2012 07 18, 19:32)
Mielos moterys, dabar geriausias jūsų laikas. Ir jei jau NEDUOTA, tai reiškia, kad neduota. O jei bus DUOTA, tai ateis savaime, anksčiau ar vėliau. Kai mano dukra sako nenorinti vaikų, nieko neatsakau, bet tylomis jai pritariu. Tiesiog gaila savo vaiko, kuris gyveno tiek mažai, o būsima gyvybė atimtų ir tuos GYVENIMO trupinius.
Pritariu. kad gyvenimas be vaikų turi savų privalumų. Tačiau tą patį galima pasakyti apie vyrus: gi gali moteris žydėti viena, kam gadintis sau gyvenimą amžinai išbadėjusiu, riaugėjančiu, storėjančiu padaru, kuris dargi gali vieną dieną išduoti ar rimtai susirgti... Tą patį glima pasakyti ir apie savęs realizavimą: žmogui daug nereikia, pragyvenama ir iš pašalpų, kad tik saulutė šviestų, skurdžiuose Afrikos kaimeliuose žmonės laimingi be jokių karjerų. Tą patį galima sakyti ir apie meną: sotus juo nebūsi, sugaiši laiko, ir vis viena suvoksi tik subjektyviai... Bet ar ne meilė, ar ne dideli tikslai, ar ne dalelės savęs perdavimas kažkam ir sudaro gyvenimo prasmę ir grožį?
Man nereikia paprasto gyvenimo. O raitytis skausme nuo persileidimo (neseniai patyriau ir antrąjį iš eilės) yra ne ką didesnis džiaugsmas nei aiškintis pas mokyklos direktorių dl savo atžalos žygių... Taip, vaikai daug ko pridaro, bet tame ir yra visas kaifas - tu pati iš savęs, iš savo kūno, gyvenimo patirties ir sukauptos išminties formuoji žmogų. Jep, gali kūrinys ir neatitikti sumanymo ir net ačiū nepasakyti, bet aš noriu sukurti gyvybę ne dėl padėkos... Noriu tiesiog, nes noriu dovanoti gyvybę, noriu dovanoti kažką didelio... O profesija, nors ir kūrybiška, ir svarbi - tokio prasmės pojūčio neteikia... Ir meilė vyrui, kokia bebūtų stipri ir tvirta, yra bergzdžia, jei jai nelemta duoti didesnių vaisių nei mūsų dviejų laimė...
Yra žmonių, kurie neturi pašaukimo, yra žmonių, kurių pašaukimas yra tarnystėje visuomenei, o yra ir toks pašaukimas - kurti naujus žmones. Nemanau, kad dėl įskaudinimo baimės verta atsisakyti pašaukimo ir trokštamo gyvenimo...