Psichologinės problemos ir nevaisingumas

#289
QUOTE(Pepe/ilgakojine @ 2012 08 31, 10:14)
O paskutiniu metu is vis lenda mintis eiti mokintis medicinos, tapti ginekole, tobulintis ivf srityje ir taip padeti seimom, kaip mes...Bet tai reikstu visiskai visko nubraukima nuo 12 klases. Nemanau, kad 3 karta pradeti gyvenima is naujo isdrisciau wub.gif
Cia tik siaip mintys, kurios praeis pasibaigus ieskojimam.
Sekmes jum  4u.gif


Zinok tu ne viena tokia drinks_cheers.gif as irgi turiu minciu apie medicinos studijavima, tik dar turiu naiviu vilciu kad pastojus tos mintys transformuosis i vaiko auklejima blush2.gif
Atsakyti
#290
QUOTE(velnyte @ 2012 08 31, 00:43)
O gal tikrai laikas pailsėti  4u.gif ?


Pykstu ant saves, kad taip reaguoju. Atrodo kiek cia beliudesi, stojies ir eini....o dar labiau pikta, kad as taip reguoju i nepavykusi su 1 snaigute...As jomis maziau tikiu nei svieziais.
Bet cia gal siaip liudna del pacios situacijos, ne del paskutinio nepavykusio. Is tikruju, juk gyvenimas tesias, yra jame graziu dalyku tik reikia neuzverti duru.
Papildyta:
QUOTE(stryga @ 2012 08 31, 01:01)
tik dar turiu naiviu vilciu kad pastojus tos mintys transformuosis i vaiko auklejima  blush2.gif


Greiciau jau tos viltys pildos visom 4u.gif biggrin.gif , o tai mediku bus LT per daug biggrin.gif jei visom tokios mintys lis:)
Atsakyti
#291
QUOTE(vylabusle @ 2012 08 30, 00:06)

Labai jausmingas Jūsų pasisakymas.
Papasakokit apie savo persileidimus - kada, kaip, kodėl? Žinoma, jei tik norėtumėt. Pasidalintas skausmas turi stebuklingą galią sumažėti.

QUOTE(Pepe/ilgakojine @ 2012 08 31, 10:14)
Nors tikiu, kad cia yra tik apsaugine reakcija...

Gali būti, kad tai po nesėkmių susidariusi apsauginė reakcija. O gal pats noras nėra milžiniškas, todėl tos nesėkmės ir įvyko (gal ir grubokai nuskambėjo, bet kartais būna ir toks ryšys).
O poilsis yra šventas reikalas. Po jo mintys ir tikrieji norai susidėlios savaime, pamatysit.

QUOTE(Pepe/ilgakojine @ 2012 08 31, 11:06)
Tokia profesija, O tie grupiniai susieimai vyksta savaitgaliais? Ar turit nustatytas datas keliem menesiam i prieki? pas mus Norvegijoje yra tokios sueigos, tik aisku, gimtaja kalba lengviau skausma islieti wub.gif
Jus pagalbos skype neteikiat?

Su grupėmis deja sekasi labai sunkiai. Užsienyje jos labai populiarios ir veiksmingos. Pas mus moterys, šeimos, mieliau renkasi individualias konsultacijas.
Turbūt čia Jūsų visų turėčiau paklausti kodėl taip yra, kodėl grupinis darbas atrodo nepatrauklus?
Net nežinau, ar šį rudenį dar bandysime kviesti grupę, šioje vietoje kolkas nuleidau rankas. Susidomėjimo nesulaukė nei vienkartiniai, teminiai susitikimai, nei tęstinė grupinė psichoterapija, nei porų susitikimai. Su Vaisingumo Asociacija jau net nebežinom, ką Jums visiems pasiūlyti, kaip prisikviesti. Deja.
Aš kalbu apie Vilnių.

Pagalbą skype teikiu (ir su kamera, ir vien raštu). Žinoma, tokia pagalba neatstoja gyvo kontakto, bet tokiu būdu su gyvenančiais kitame mieste ar kitoje šalyje irgi galima nuveikti daug svarbių dalykų.

Jei Jūs patys turite kokių tai idėjų, minčių, norite susitikimo kokia tai tema - būtinai rašykite. Tuoj suorganizuosime, Jūs tik būkit aktyvūs!
Atsakyti
#292
4u.gif Sveikos. Skaitineju ir randu daug ka bendro...
Pati ir neseniai turejau nevykusi nestuma... Tai buvo pirmas pavykes atvejis, bet nesekmingas. Man 37 metai, ir del problemeliu, niekad nebuvau pastojusi.
unsure.gif
Atsakyti
#293
QUOTE(tokia profesija @ 2012 08 31, 13:38)
Labai jausmingas Jūsų pasisakymas.
Papasakokit apie savo persileidimus - kada, kaip, kodėl? Žinoma, jei tik norėtumėt. Pasidalintas skausmas turi stebuklingą galią sumažėti.


Tai kad aš dalinuosi nuolat su supermamom... Kadaise labai ironiškai žiūrėjau į rožinį kudakavimo forumą, o dabar čia mano prieglobstis blush2.gif Nekartosiu istorijos savo - neturiu dabar poreikio ir noro. Nėra mano istorija liūdniausia iš galimų, šiuo metu tiriamės su vyru, ieškome priežasčių - bandome dar paimti situaciją į rankas. Kaip seksis - matysim...
Atsakyti
#294
QUOTE(lêli @ 2012 08 31, 13:48)

Kokios tos problemėlės?

QUOTE(vylabusle @ 2012 08 31, 13:59)
Nekartosiu istorijos savo - neturiu dabar poreikio ir noro.

Žinoma, tada ir nereikia.
Atsakyti
#295
Dar paauglysteje susiduriau su menstruaciju nereguliarumo problema. Tada jau sake, kad bus bedu su vaikais.Padidejes plaukuotumas roe apie mot. hormonu trukuma.
Kai jau budama mazdaug 25metu pradejau galvot apie vaikus, tai tada ir prasidejo tyrimai, gydymai ir jokiu rezultatu.
Na bent jau rado diagnoze, kad truksta butent progesterono. Tada jau maitinama buvau duphaston tabletem.
O po to prasidejo seimyniniai nesklandumai, gyvenimo vingiai, kur sudetinga planuot vaikeli. Tai atsiritau iki 37 metuku... Ir vis dar be vaiku...
35 metu sulaukusi, sulaukiau ir tikros meiles bei sanso vel pradet viska is pradziu.
Tik laikas spaudzia ir kartais ner jegu tiket, jog pavyks...
Atsakyti
#296
QUOTE(lêli @ 2012 08 31, 14:24)
Dar paauglysteje susiduriau su menstruaciju nereguliarumo problema. Tada jau sake, kad bus bedu su vaikais.

Aš pirmiausia pradėčiau štai nuo šitos bėdos. Medikams kartais norėčiau pliaukštelėt per sėdynę už tai, ką jie pasako savo pacientėms. Ypač jaunutėms moterims, paauglėms, kurioms dar tik formuojasi savo moteriškumo, vaisingumo supratimas.
Amžius? Amžiaus pakeist negalite, bet galite pakeist požiūrį į savo amžių ir savo moteriškumą.
Atsakyti
#297
QUOTE(tokia profesija @ 2012 08 31, 13:52)
Aš pirmiausia pradėčiau štai nuo šitos bėdos. Medikams kartais norėčiau pliaukštelėt per sėdynę už tai, ką jie pasako savo pacientėms. Ypač jaunutėms moterims, paauglėms, kurioms dar tik formuojasi savo moteriškumo, vaisingumo supratimas.
Amžius? Amžiaus pakeist negalite, bet galite pakeist požiūrį į savo amžių ir savo moteriškumą.

g.gif tas faktas, kad karta jau cia neseniai visai pavyko pastot, suteikia daug vilciu. o i galimybiu amziu ziuriu is medicinines puses.
Ir, kaip tycia, pradedu viska nuo nulio savo asmeniniame gyvenime. Mat isvykau i vyro sali gyvent. Noras save realizuot, noras but mama pinasi tarpusavy. Norint pastot, nerekomenduojama man stresuot, o norint ko tai siekt - streasas neisvengiamas...
KArtais net pagalvoju, ar tik pirmojo kudikio praradimas nera susijes su tuo, kad kaip tik tuo metu bandziau save realizuot naujame darbelyje...
Atsakyti
#298
QUOTE(tokia profesija @ 2012 08 31, 01:38)
Gali būti, kad tai po nesėkmių susidariusi apsauginė reakcija. O gal pats noras nėra milžiniškas, todėl tos nesėkmės ir įvyko (gal ir grubokai nuskambėjo, bet kartais būna ir toks ryšys).


Svajoju vykti i Londona issitirti imunines sistemos, jei ir tie tyrimai bus geri, neatmesiu galimybes, kad problema guli galvoje.
Dar truputuka pagalvosiu del specialistu pagalbos mintim, bet manau, kad praverstu, kad ir ne IVF srityje. 2 kartus buvau pas psichologa, tai isejus pasijutau visiskai nuoga...nusprendziau pati kapanotis parapsichologiniu knygu prisipirkus. Gaila, kad knygu turinys per laika isgaruoja wub.gif
Papildyta:
QUOTE(tokia profesija @ 2012 08 31, 02:52)
Amžius? Amžiaus pakeist negalite, bet galite pakeist požiūrį į savo amžių ir savo moteriškumą.


LB. patiko zodziai 4u.gif drinks_cheers.gif
Atsakyti
#299
QUOTE(tokia profesija @ 2012 08 31, 14:52)
Amžius? Amžiaus pakeist negalite, bet galite pakeist požiūrį į savo amžių ir savo moteriškumą.


Bet negi ligos kyla vien nuo požiūrio? Aš prieš pirmą nėštumą nė minties neturėjau, kad gali kažkas būti negerai. Buvau taip pozityviai nusiteikusi, kad psichologinės problemos versija tiesiog neatlaikytų kritikos... Antras nėštumas, žinoma, buvo susijęs su labai mišriomis emocijomis - jos galėjo būti kenksmingos, gal, tačiau vis dėlto labai daug porų laukiasi vaikų su visais nerimais, stresais, ir jie auga sveiki...

Dvasinė būsena yra toks trapus dalykas, kad labai nesinori būtent ant psichologinio komforto kortos statyti viską. Požiūris, savivertė - sunkiausiai kontroliuojami dalykai, ir, man atrodo, kad įtikėjimas, jog viskas priklauso nuo požiūrio, gali pakenkti labiau negu baimės ir stresai. Nes jeigu yra įtikima, kad savo nuostatomis ir jausena žmogus formuoja savo gyvenimo įvykius - tuomet ir atsakomybė dėl nesekmių užgula vien jo pečius, nieko neperdavus atsitiktinumui, aplinkiniams ar dar kam nors...
Atsakyti
#300
QUOTE(tokia profesija @ 2012 08 31, 13:38)
Labai jausmingas Jūsų pasisakymas.
Papasakokit apie savo persileidimus - kada, kaip, kodėl? Žinoma, jei tik norėtumėt. Pasidalintas skausmas turi stebuklingą galią sumažėti.
Gali būti, kad tai po nesėkmių susidariusi apsauginė reakcija. O gal pats noras nėra milžiniškas, todėl tos nesėkmės ir įvyko (gal ir grubokai nuskambėjo, bet kartais būna ir toks ryšys).
O poilsis yra šventas reikalas. Po jo mintys ir tikrieji norai susidėlios savaime, pamatysit.
Su grupėmis deja sekasi labai sunkiai. Užsienyje jos labai populiarios ir veiksmingos. Pas mus moterys, šeimos, mieliau renkasi individualias konsultacijas.
Turbūt čia Jūsų visų turėčiau paklausti kodėl taip yra, kodėl grupinis darbas atrodo nepatrauklus?
Net nežinau, ar šį rudenį dar bandysime kviesti grupę, šioje vietoje kolkas nuleidau rankas. Susidomėjimo nesulaukė nei vienkartiniai, teminiai susitikimai, nei tęstinė grupinė psichoterapija, nei porų susitikimai. Su Vaisingumo Asociacija jau net nebežinom, ką Jums visiems pasiūlyti, kaip prisikviesti. Deja.
Aš kalbu apie Vilnių.

Pagalbą skype teikiu (ir su kamera, ir vien raštu). Žinoma, tokia pagalba neatstoja gyvo kontakto, bet tokiu būdu su gyvenančiais kitame mieste ar kitoje šalyje irgi galima nuveikti daug svarbių dalykų.
Zinot, baltai pavydziu vilnietiems, kaunietems ax.gif O ka daryt seimoms is provincijos?
Jei Jūs patys turite kokių tai idėjų, minčių, norite susitikimo kokia tai tema - būtinai rašykite. Tuoj suorganizuosime, Jūs tik būkit aktyvūs!

Atsakyti