Tiem, kas išgyveno..... 90-uosius

Svaigstu 90

Dar vis turiu donaldo gumos popieriuku ,visa kolekcija,tvarkingai sudeta i markuciu albuma ,zaidimuka ,kur medziotojas saudo antis ,gumos love is... rinkinuka
Ir daug daug prisiminimu apie mokykla,valiutines parduotuves,video kambarius,bobutes pardavinejancias kramtuskes, is po skverno ir t.t

Iš kur jūs tas nesąmones traukiate? Jau kelintą kartą tenka tai šiame forume paneigti.
Partinių nebuvo labai daug , kam rašote, kad jų vaikų nepriimdavo studijuoti, kas per pasakos?
Ex vyro sesuo nebuvo nė pionierė, nė komjaunuolė, o baigė pedagoginį institutą ir po šiai dienai tebedirba mokytoja, jau ne už ilgo pensija, tai kam pasakas sekate? Mano ex įstojo į komjaunimą armijoje, ten būdavo niekas neklausia, nori, ar ne, bet į institutą jau buvo įstojęs prieš tai(paėmė tarnaut pirmam kurse), taigi- vėl įstojo be jokių priklausomybių.Ir tai - 1984- siais.
Nebuvo tas velnias toks juodas, kaip jį dabar piešia.
Exanyta mano - juoda davatka , visais laikais kas sekmadienį bažnyčioj tupi.

Juokingiausia, kad pasakoja ne patys tuo metu jau sąmoningai gyvenę, o tie, kurie vaikais buvo...

O vat prie jūros tai dabar reta šeima gali paatostogauti, vat tada tai kasmet važiuodavom už simbolinę kelialapio kainą. Čia tai tiesa.

Dar pratęsiu. Ir hipiais buvome, ir pankavome, ir metalistais, aišku, ne mokykloje, o po pamokų, kas ir dabar būtų gerai.
Turėjome laisvą pasirinkimą kur stoti, kuo būti ir tai nuo tėvų piniginės storio nepriklausė.
Vaikiukus vežimėliuose palikdavome prie parduotuvės ir, nepatikėsite, rasdavome ir vaikus, ir vežimėlius taip, kaip palikome.
Daug dalykų gerų buvo, kurie ir šiandien gerai būtų, jeigu būtų.

ne tik prie juros. Seimos isgaledavo vaikus ir i pionieriu stovyklas isleisti paatostogaut


aha
Kai kurie zmones laiptinese batus palikdavo! Arba net batu dezes prie duru pastatydavo! Ir niekas tu batu nevoge ot keistuoliai

Keistuoliai - kas? Nevagiantys?
Beje, jūs - ne keistuolė?

O taip. Keturiskart esu buvusi. Žinau šeimas, kurios po 3 sezonus per vasarą vaikus stovyklose laikydavo, daugiausiai bernus, kad po priežiūra būtų, bo patys dirbdavo.
Mano tėvai gyvenime rūsio nerakindavo, kuris po namu ir per jį į kambarį ateiti galima. Prieš kokius 10 metų pradėjo tik rakinti, kai apvogė.
Mokykloje kas šeštadienį diskoteka būdavo, o į kultūros namus mokiniams buvo draudžiama, ateidavo kartais mokytojai ieškoti pasileidėlių... ir vistiek eidavom, mamai pasakom, kad į mokyklos šokius, uniformą pas draugę nusirengiam, džinsus apsimaunam ir - į kultūrkę
O šeštadieniais į mokyklą visada reikėdavo, tik pamokų biškį mažiau būdavo Užtat per 11 metų vidurinę baigėm

Tema tai ne apie sovietmetį, o devyniasdešimtuosius.
Tie, kurie vaikai sovietmečiu buvo, pasakoja tai, ką girdi iš tėvų, dėdžių ir pan. Asmeniškai aš nieko gero girdėjus nesu. Aišku, žmonės gyveno, nebadavo, atostogaut galėjo, kai kurie (bet kažkaip nė vienas iš mano giminių - mat prieš partiją kartais pasireikšdavo) net mašinas gaudavo. O jei nebūtų buvę sovietmečio, būtume gyvenę kaip vakarų europa? Gal ir dabar durų nerakintumėt (kai daugumoj šių šalių mažesniuose miesteliuose ir daroma).

Keistuoliai, kurie batus laiptinese laike (bent man), lyg namie maza vietos butu buve. O ir praeit budavo sunku per kaimynu dezes.


kas zino, kas butu, jeigu butu buve... cia mes i tai nesigilinam, tam klausimui uzveskit atskira tema (gal net idomu butu ).

Įdomūs laikai buvo, visko buvo
Beprotiškai mėgau bananus, bet jų paragauti pavykdavo 1-2k. per metus, atsimenu, kad su broliu kartą pasikeisdami keturias valandas išstovėjom eilėj ir prieš nosį paskutinius nupirko, tai verkėm pasikūkčiodami... tėvams gydytojai patarė, kad broliui duotų bananų - sutvarkyti virškinimui, tik kur jų gaut Nes brolis vaikų darželyje gavo salmoneliozę - į pieno bidoną buvo įkritusi žiurkė, šeimininkė ją išgriebė, o pieną atidavė gert vaikams, tai pusė darželio pateko į ligoninę.
Prisimenu, kaip darželyje visus vienodam fone fotografuodavo, po to darydavo tokius albumėlius ir brangiai tėvams tekdavo sumokėt Mama nenorėdavo imt tų nuotraukų, bet jau būdavo padarytos Švęsdavom Lenino gimtadienį ir sakydavom jo garbei eilėraščius, dažnai ir rusų kalba taip pat nešdavom gėles, kurias po to auklėtojos namo išsinešdavo
Jau mokykloje besimokant žiemą su uniforma mergaitės dėvėdavom megztas vilnones baltas kelnes, kepurės būdavo tokie megzti "vamzdžiai", kitur "rankovėm" ar "straubliais" vadinamos.
Vėliau atsimenu, kad pavydėdavau kitoms mergaitėms "aptežkių" - tų timpų spalvotų ir džinsinių kvarbatkuotų sijonų, bet mama sakydavo, kad tai neskoninga ir nepirko jokių tais laikais madingų atributų Jaučiausi kažkiek balta varna, kad neturiu nei ilgų maikių, nei kedų, "stogo" iš plaukų, leido tik nusipirkt plastikines perforuotas lenkiškas baltas basutes, nes baisiai jau blioviau, kad noriu
Atsimenu, kaip vieną vasarą prieš pat rugsėjį Vilniuje neįmanoma buvo gauti nusipirkt uniformą su prijuoste, senąją buvau išaugus, tai netyčia aptikom Varėnoj, bet pardavėja nepardavė, reikalavo talono ir parodyt ar esam registruoti Varėnoj Rugsėjo 1 ėjau su skolinta
Barbės neturėjau, nes mama irgi atsisakė pirkti, kad kvailas žaislas, bet nupirko lėlę-kūdikį, tai vis tiek buvo didelė laimė
"Gazirovkė", didelės "baronkos", ledai iš "frizerio" (tokie automatai), keturkampiai čipsai dėžutėse buvo dideli skanėstai. Labai laukdavau gimtadienio ir Kalėdų bei Naujųjų, nes tik tada gaudavom želė, buvo kažkaip deficitas. Balta mišrainė irgi tik per šventes, nes žirnelių ir majonezo tada "išduodavo". Atsimenu, kad kartą iš kinoteatro (ten prieš filmus visada rodydavo "žurnalą") grįžau "apakus", nes ten rodė kaip gamina pieniškas dešreles ir jos visos lygios, gražios, o mes parduotuvėse pirkdavom raukšlėtas.
Pykau, kad mama neleisdavo vartoti tokių žodžių, kaip "kolgotkės, padjiezdas, padvalas, čiainikas ir pan. ir liepdavo kieme su rusaitėm kalbėt lietuviškai...
Muzika, tai kai išgirstu Ace of Base, 2Unlimited, Depeshus, Back Street Boys tai dabar ir mane apima nostalgija (gi per diskotekas leisdavo) nors mano visi klasiokai ir brolis buvo metalistai, o aš pati klausydavausi Tinos Turner ir Doors, bet slėpiau, kažkaip gėda buvo
Atsimenu, kad su draugėm žiūrinėdavom mano tėvų jaunystės foto (jie buvo hipiai) ir žvengdavom, maždaug, vaje, vaje, kaip baisu - kliošiniai džinsai, platformos - kaip jie paeidavo su tokiom kanopom? ir t.t. ir pan.
"Penalai" dar buvo kietumo įrodymas, pas ką ryškesnis, spalvingesnis, su daugiau visokių skyrelių ir t.t., tuo smagiau prieš visus pasirodyt. Kartą man dėdė parvežė iš užsienio net du, tai nemiegojau visą naktį, vis žiūrėjau, atsidžiaugt negalėjau
Buvo nemokami telefonai, o mūsiškis dubliuotas su kaimynės - t.y. jeigu mes kalbėdavom, ji negalėdavo paskambint ir atvirkščiai, be to, pakėlus ragelį girdėdavom ką ji kalba, o ji - ką mes. Kaimynė buvo labai plepi, tai mėgdavom su draugėm pasiklausyti
Dar būdavo mada skambinėti ir nesąmonių klausinėti, pvz. "laba diena, pas jus yra karštas vanduo? -Yra- Tai gerai, atvešim drambliuką maudytis" arba "atsiprašau, kad anksti skambinu, jūsų neprižadinau? - Ne, ką jūs - tai ko stovit su pižama?" ir numeti ragelį
Telikas rodydavo tik dvi programas - rusų ir lietuvių ir beveik visą dieną iki vakaro būdavo pertrauka, tai juk visą laiką dūkdavom lauke. Per vasaros atostogas vis tie patys filmai, labai laukiami, nors atmintinai mokami: "Robinas Hudas", "Kapitonas Tenkešas", "Tadas Blinda", "Aštuonkojai iš antro aukšto". Vėliau tie serialai prasidėjo, bet teko pažiūrėt tik "turtuolius", nes močiutė vis sakydavo, kad "viskas kaip tikram gyvenime" ir "Santa Barbara" kažkiek, po to nusibodo. Bet būdavo, kad žaisdavom, veikėjų vardais pasivadinę arba kurdavom scenarijus, kaip ten toliau ateitį viskas klostysis.
Mūsų mokykloj susikūrė "Foje" ir "Pompa", oi, kaip kietai jausdavomės, prieš kitus vaikus pasimaivydavom

Fire, labai panasiems dalykams nostalgija jauciu ir as. Bet... vis dazniau aptinku, kad ne taip jau daug kas nuo tu laiku pasikeite :0

1. Dabar - ne kitaip. Jei mokykloje uniforma privaloma, irgi ziema mamos iesko siltesniu "aptiazkiu". Skirtumas tik tas, kad tos kelnes, kad ir megztos, dabar plonesnes...

2. Buvo, buvo tokia paskutine mados virsune. Bet, pamislijus, o dabartiniai crocksai - ar ne tos pacios gumines "lodkes", tik XXI a modifikacija? O del tu "skafandru" kepuriu tai laukiu nesulaukiu ju griztant i mada. Dabar ka pasiziuriu, kaip salika belekaip uzsirisus mano treciokele is mokyklos pareina, kaip padukus su klasiokais sniege kepure - sau, salikas - sau, tai oi kaip norisi imti ir numegzti tokia "rankove" - tai bent jau kaklas patikimai apsiltintas butu. Beje, tuo metu, kai tos "rankoves" madingos buvo, buvo madingi ir tokie pusti minksti batai. Ziuriu, labai panasus jau ir vel madoje - gal vis delto sugris ir kepures?

3. Barbe, pamenu, pamaciau kazkokiam rusiskam zurnale. Kai leles pasirode parduotuvese, jau man jos neberupejo, isaugusi buvau. Bet tada, kai pamatem zurnale, o parduotuvese ju - ne kvapo, su drauge prakeikem likima, kad gimem tokioje salyje, iki kurios tos leles neatkeliauja


4. O va sita muzika ir as daznai prisimenu. Ir kai uzknisa darbas prie kompo, relaksacijos minutei susirandu Youtube ka nors is Snap, Ace of Bace, Hadaway - oi faina pasiziureti Net kazkada per "Orbita", ar kokia ten laida rodyta klipa London Boys "Requiem for Love" susiradau (pastarosios tik klipo siuzeta atsiminiau, o pavadinima kokias 10 minuciu is atminties traukiau

Neseniai per TV rodė "Aštunkojus iš antro aukšto". O jau smagu buvo žiūrėti! Ir nė nežinau, iš kur tas smagumas - iš vaikystės prisiminimų ar iš siužeto vingrybių

Beje, prieš pora dienų susiradau youtube multiką Naminukas Kuzia". Žiūrėjau kaip pirmą kartą - iš esmės atminty iškyla tik vardai Kuzia ir Nafania bei ta nemirtinga frazė Я не жадный! Я - домовитый! Bet multikas nerealus, neatsitraukdama peržiūrėjau visas dalis

Oi, filmukas "Naminukas Kuzia" tikrai nerealus buvo
Mes tarp draugų iki dabar dulkių tumulėlius, kur susidaro kur nors pakampėj, vadinam nafaniom
Šiaip "Skraidantis laivas" buvo mano mylimiausias, dainuodavau visas jo daineles