QUOTE(juraga @ 2010 03 16, 10:33)
Aš taip negirdijau nei vieno kalbant, girdėjau visus laisve besidžiaugiančius...
O jūsų minėtas faktas apie politologą skamba labai abejotinai. Žinių radijo dažnai klausaus, bet dar neteko taip kalbančių girdėti...
Matot, kaip gerai yra laisvė, kiekvienas gali išsakyti ką nori ir ką galvoja, kaip jaučiasi, ir kaip jam atrodo.
O tu sovietmečiu pabandyk per radiją pasakyt, kad valdžia blogai dirba, ar gyventi blogai...
Na, gaila, tu nenugirdai tos laidos. Aš girdėjau, ir paminėjimą, kad politilogas girdėjau. Prisiekiu

Aišku, gerai, kad gali pasakyti, ką galvoji. Čia faktas, sutinku. Ir tam politologui kilo mintis ranką paspausti už teisingus žodžius. Nes džiaugsmo tokia laisve aš niekaip nesuprantu, džiaugsmo, kad laisvė, bet žmonėms šitaip blogai. Nesuprantu aš šito. Man laisvė, kai žmogus beveik badauja, kai negali ilsėtis, kai gyvena žemiau skurdo ribos, nėra laisvė, tai blogiau nei bet koks engimas. Aš nemoku tuo džiaugtis. Kai pati, dar dirbdama, centus skaičiavau, kur pigiau pirkti valgyti, kaip "ištempti" be skolų dėl mokesčių, apie poilsį nekalbu, nebūdavo. Pėsčiom į parkelį pavaikščioti ir visos atostogos. Žiūrėti, kaip vargsta senesnio amžiaus ar vidutinio amžiaus žmonės, kurie irgi buvo priversti pamiršti save, poilsį, skanesnį kąsnį. Pergyvena dėl to, kad skursta jų vaikai, kad niekada neįsigys būsto, ir pan. Mama mane seniai varo į užsienį. Argi galima šituo džiaugtis? Man kažkokiu absurdu toks džiaugsmas kvepia.