Tiem, kas išgyveno..... 90-uosius

Salsa, dėl kelnių ir crocsu esi teisi kažkaip nesugretinau, bet tikrai, gi tas mados ratas apsisuka, aišku, kažkiek pasikeitęs. Dėl tų "straublinių" kepurių, man jos ir dabar visai fainai mergaičiukėm atrodytų, juk atstoja ir kepurę, ir šaliką. Beje, tai būdavo vienintelė kepurė, su kuria eidavom iš/į mokyklą nuo durų iki durų - kitas, būdavo, šmakšt į kišenę, nes gėda Mano sūnus ir jo draugai irgi dabar tik su kapišonais vaikšto, nes jiems irgi su kepurėm gėda

Kai Barbės atsirado parduotuvėse, tai jau ir aš buvau išaugusi, bet dar anksčiau draugės mama iš užsienio parvežė kelias ir norėjo parduoti, man jos toookios gražios atrodė, o draugė dvi turėjo, tai pavydas nerealus buvo
Išvis, jos mama turėjo svajonių profesiją - vaikų pasaulyje dirbo prekių žinove
Dauguma kiemo mergaičių svajojom užaugę būti prekių žinovėm ir kad mūsų vyrai būtų taksistai Taksi (bent jau Vilniuje) būdavo ryškios geltonos "Volgos", tai smagu būdavo, jei tekdavo pavažiuot.

Kino teatras būdavo vos 10 kapeikų vaikams, prie pat mano namų Antakalnyje buvo "Neries" kinoteatras, kurį jau seniai nugriovė ir pastatė daugiabutį. Mes ten ištisai smaksodavom visus filmus žiūrėdavom. Atsimenu, kai ėmė rodyti "Mažoji Vera" - tai buvo toookia sensacija, gi ten buvo nuogumo, meilės scenų... Aš tada buvau gal 13os, tai negalėjau pamatyt, nes į tokius filmus leisdavo tik nuo 16m. bet pora klasiokių prisidažė, įlindo į miniakus ir nuėjo pažiūrėt, o po to su visom detalėm pasakodavo Vienos draugės tėvai nusipirko "vidiaką", tai ji mums irgi smulkiai pasakodavo tokius filmus, kaip "Gyvi numirėliai", "Nasrai", labai troškom patekt į svečius, kad nors truputį pasižiūrėt ir pamatyt plytos dydžio tėvo mobiliaką

Atsimenu kosmetikos gėrius Tušas būdavo kietas, supresuotas tokiose siaurose dėžutėse ir mama jį sudrėkindavo, o tada tepdavo mažom plastikinėm šukutėm.
Kremas "Pond's" tai buvo viršūnė, o kvepalai "Krasnaja Moskva", "Climat".

O jau tas užsienietiškų "skarbonkių", etikečių ir lipdukų rinkimas, konkurencija dėl kolekcijų

Atsimenu, kai giminės iš JAV atsiuntė man vaikišką plastikinį kabliuką su ančiuku Donaldu, skirtą priklijuot prie sienos, kad pasikabinti rankšluostį ar chalatėlį (tada man buvo 6m.) Aš saugojau jį naujam butui, kurio vis laukėm, kad gausim. Teko palaukti dar 6 metus ir vos atvažiavus į naujus namus, tuoj pat savo vertybę priklijavau

O "sekretus" ar pamenat Koks gėris po stiklo šuke sudėliot menišką vaizdelį iš gėlių ar popierėlių, užkasti ir po to laiks nuo laiko bėgti pasižiūrėt.

Dar pamenu wc senuose butuose, unitazo bakelis kabėdavo palubėj, nuleidžiant vandenį reikdavo traukti už tokios ilgos metalinės grandinės... Kai pas pirmus mus bute tą bakelį pakeitė į "šiuolaikišką" visi kaimynai ėjo į svečius pažiūrėt

O žiemą čiuožinėjimas nuo kalniukų, viso labo kartono gabalą po užpakaliu pasitiesus ir kiek laimės Šokinėjimas per gumytę, žaidimai "akla višta", "kazaki razboiniki", žaidimai su kamuoliu - "bulvė" ir "varlytė", atrodo, kad visa Lietuva juos žaidė

Fire, visą mozaiką įspūdžių sudėliojote
Pamenu tą "Pond's", "Krasnaja Moskva".... Dar pas močiutę sekcijoje stovėdavo toks nedidukas apvalus kvepalų buteliukas - dabar jau nebeatrenku, ar buteliukas žalias, ar kvepalai žalios spalvos buvo. Bet kvepėjo stebuklingais saldainiais Tą kvapą ilgus metus atminty nešiojaus, ir dabar pažinčiau, bet niekas iš savų nebeprisiminė, kokie tai kvepaliukai...

Mes čiuožinėdavome ant polietileninių maišų

Beje, dėl žaidimų. Šią vasarą kieme dukra su draugėm mane jau privertė sklerozę padėt į šoną ir prisimint savo laikų žaidimų. Chaly-chalo, valgomas-nevalgomas, "Skaičiai", "Bulvė", "Statulos", "Mama, ar galima" vėl atgimė
Tiesa, keista, kad niekaip neatgimsta gumos šokinėjimas. Matyt, kažkaip vienoj kartoj atsirado tarpas - ir dabar jau nunyko iš kartos į kartą perduodamos taisyklės. Pamokiau kiemo mergaites žaist, bet labai smarkiai neužsikabino. Juolab kad ir aš iš atminties tik vos vieną-kitą šokinėjimą teatsiminiau. O juk būdavo tokia griežta eilės tvarka, visokie "vadavimai", stopukai, nekalbamukai... ech. Dabar, jei koks sporto klubas padarytų mankštą-gumos šokinėjimą, jaučiu for fun pirmoji lėkčiau
Papildyta:
Ak, tiesa, dar kosmetika.

kažkaip labai įstrigo 2 dalykai: vienintelis toninis kremas "Balet" ir vienintelis būdas man, maliavkai, "legaliai" šiek tiek pasidažyti plaukus - toks oranžiniai rausvas lako ir želė hibridas "Gražina". Labai gerai su juo būdavo "grifką-čiubą" velti, ar kaip ten vadindavom tuos tokius pastatytus priveltus kirpčiukus ant šono
Papildyta:
Ech, nugrimzdau su popiečio kavute į prisiminimus

Taigi dar apie madą: ar pamenate tokias mados viršūnes, kaip armėniškos palaidinės, su tokiom permatomom gipiūro gėlėm ties kaklu? Ir gipiūrinius sijunus, po kuriais - tos pačios arba kitos spalvos pasijoniai? Kaip svajodavau, kad užaugus tokius dėvėsiu O tuo metu tik pavydžiai žiūrėdavau į taip apsirengusias vyresnes kiemo panas ir savo popierinėm lėlėm tokius piešdavau išsijuosus

Ou jeee, chaly-chalo, valgomas nevalgomas dar "aukščiau žemės"
O dėl gumos man irgi kažkaip gaila... Tokios meistriškumo viršūnės buvo pasiektos, buvau viena iš geriausiai mokykloj strapaliojančių, atsimenu pavadinimus ir galėčiau ir dabar pašokuoti

Toninį kremą "Balet" irgi pamenu, kartais slapčiom iš mamos nukniaukdavau
O vat lako "Gražina" kažkaip ne gal, kad "stogo" nedariau, o mamos plaukai trumpi...

Jooo, palaidinės su gipiūrais kartais kokioj diskotekoj visos vienodos, kaip kokios padavėjos atrodydavo - balta palaidinė su gipiūrais ir juodas miniakas
Diskotekose palubėje tokie blyksintys rutuliai iš veidrodinių šukelių, panos pasieniais išsirikiavę, prieina berniokai su bordo arba žaliais "elektrik" švarkais arba turkiškais margais megztiniais - galima pakviesti šokti?
Jesusmarija, kaip tuos šokius prisimenam kartais su draugėm, kaip trypčiodavo visi... Žiūrėdavom kaip užsienietiškuose klipuose ar filmuose šoka ir namie mėgdžiodavom, mokydavomės, po to diskotekose kartodavom judesius
Koks ažiotažas kilo po "Lambados", net konkursai rengiami, Vilniuje pionierių (dabartiniuose moksleivių) rūmuose veikė kursai, mano viena klasiokė juos lankė. Žiauriai jai pavydėjom, nes kainavo 15 rublių, tai mums buvo beprotiški pinigai, gi normalius pietus už rublį galima pavalgyt.

something else, kažkaip įtraukė tie prisiminimai Ne visi geri, buvo ir ne kokių, pvz., kaip taršė mokykloje tuos, kas prisipažino, kad tiki Dievą arba, kas buvo broliui už pionieriško kaklaraiščio sukarpymą

Bet vis tiek, tai juk mūsų vaikystė, paauglystė, todėl tie prisiminimai ir jaudina. Mūsų vaikai turbūt irgi turės ką prisiminti - juk viskas keičiasi. Tik tiek, kad mes gyvenom labai įdomiu metu, kada keitėsi santvarkos ir matėm ne šiaip natūralią raidą, o istorinius įvykius - tarybinius laikus, "perestroiką", mitingus, sausio 13, blokadą ir pan. Matėm vaiko akimis, bet vis tiek daug išliko, kartais sunku patikėt, kaip stipriai, neįtikėtinai daug kas pasikeitė. Tai, kas buvo vertybės, prarado vertę (kartais dėl kai kurių dalykų labai gaila), tai, kas buvo draudžiama, tapo leidžiama, kas atrodė net svajonėse nepasiekiama - kasdienybe, kai kurie dalykai atrodo baisūs, kai kurie - juokingi, o kažkas kelia didžiulę nostalgiją.

Mano a.a. močiutė gimė ir augo Anglijoje, dar vaiką ją tėvai atsivežė i Lietuvą, tai ji pasakodavo ir pasakodavo apie savo vaikystę su tokiu ilgesiu, kad ir man baisiausiai norėdavosi nors akies krašteliu tą jos gyvenimą pamatyt Ir net kai pasakodavo, kad iš nuostabaus ir turtingo gyvenimo jai teko baisų vargą čia Lietuvoj vargti - tarnauti atplėštai nuo šeimos, ganyti, šalti, badauti, bet vis tiek jausdavosi nostalgija ir visokiais nuotykiais kvepėdavo Manau, natūralu, mes vaikams ir anūkams irgi turėsim ką papasakot

Jaučiantiems nostalgiją tarybiniams ar pereinamiesiems metams, yra nebloga laiko mašina - englishrussia.com.

SuperDogg, gal tiksliau sakyti, kad čia jaučiame ne nostalgiją tarybiniams metams, bet vaikystės / jaunystės prisiminimams Beje, turiningas puslapiukas

http://www.youtube.c...layer_embedded#
Man ji visada su "Na, palauk!" asocijuojasi


Mhm, man taip pat atrodo, kad brendome turtingu įspūdžiais laikotarpiu, esame liudininkai didelių įvykių. Tik tiek, kad arčiausiai esantys liudininkai būna subjektyviausi vertintojai Svaresniems laikotarpio vertinimams reikia laiko perspektyvos... Ir apskritai, man regis, esame tų įspūdžių "išbarstyta" karta - viena koja TEN, kita koja ČIA. Kažkokie homo sovieticus ir homo pragmaticus mišrūnai, su šlubuojančia saviidentifikacija...

Bet, žinoma, prisiminti tas visas kasdienes smulkmenėles - labai smagu

Milijon alych roz, neturėjau omeny nieko negatyvaus, savaime suprantama, kad nostalgija savo patirčiai. Iš pionierių stovyklų man irgi tik geri prisiminimai ir nostalgija.
O trava u doma, tai labai dviprasmiška daina šiems laikams.

Papildyta:


Vargingesnės šeimos buvo matomos iš nutrintų, peraugtų, daug kartų naudotų uniformų, nebuvo viskas taip idealu kaip rašot. Sunku pasakyti kas geriau, bet jeigu šiuolaikiniams mokiniams nepakanka džinsų ir visi turi turėti DG etiketes, kelia tik nuostabą tokia klounada. Bet kiek suprantu "prestižinės" gimnazijos ir šiais laikais grįžo prie uniformų?

Priminėt Juokas toks: mano tėvelis, šustras Klaipėdos bachūrs, meilės ir sovietinės realybės nublokštas į Suvalkijos kaimo glūdumas, tam tikru laikotarpiu greta pagrindine tapusios traktoristo profesijos ( ) užsiėmė smagia veikla - buvo kultūrnamio didžėjumi O šitai įpareigojo sekti madas ir turėti aparatūros, ko rezultatas - juosta, prirašytų mano pastangų imituoti Alos Borisovnos "Milion alych roz" Kokių max 5 m buvau, bet labai rimtai rusiškai spygavau
Gaila nebėra namuose juostinio magnetofono, nėra kaip perklausyti tų juostų....


Šitų nepamenu, bet esu sužavėta įvaizdžio

http://www.youtube.c...feature=related

Įvairovės dėlei - buvo ir padariusių trumpą tarptautinę karjerą ant perestroikos arkliuko - kruiz.

Mano sūnaus mokykloje yra uniformos ir aš tuo tikrai džiaugiuosi. Ne dėl to, kad nesiskirtų vargingesni nuo labiau pasiturinčių, o todėl, kad uniformos visai gražios, patogios ir pvz., mano paauglys patenkintas su ja vaikšto net ir ne pamokų metu arba kokiame nors renginyje, kur reikia tvarkingos, rimtesnės išvaizdos.

Pamenu kaip "čiubus" visos merginos statydavosi, kartais tokius bokštus suveldavo. Aš nemokėjau taip dailiai. Pamenu lakai buvo perkamiausia priemonė. Po to atėjo į mada "želė"

Šokinėjimas per gumytę buvo gėrių gėris ir išties gaila, kad nebeliko šios "sporto šakos". Ir aš buvau profė asė, aukštas lygis

Dar pamenu kaip į mokyklą vežė labdarą. Drabužius, maisto produktus iš Vokietijos. Klasėse dalindavomės, čia pat atsirinkdavome. Buvo gėris. Dar dalino maisto paketus, kaip dabar pamenu "JA" pavadinimo cukrus, miltai, šokolado plytos. Po to dar buvo sausainiai ir saldainiai.

Ar pamenate kramtomą gumą spalvotus burbulus juostelėse. Kam atveždavo iš užsienio, tas buvo populiariausias klasėje

Pamenate koks buvo indų filmų bumas. Visi ėjo ir verkė žiūrėdami. "Disko šokėjas", "Šoki šoki" ar kt. Ir aš ėjau, į tuometinį kinoteatrą Šeškinėje "Širvinta". Pamenate tas medines ir žiauriai nepatogias kėdes. Kaip daužydavosi, kai visi atsistodavo. Bėgdavome iš pamokų ir eidavom į kiną. Populiariausi kinoteatrai buvo "Planeta", "Neris", "Halė" ir "Širvinta".

Kiemo žaidimuose populiariausi buvo "Strėlytės" (kur po visą rajoną ieškodavome komandos), "Kvadratas", "Tūkstantis" (čia futbolo žaidimas), "12 pagaliukų", "Valgoma nevalgoma" (čia tarp mažių daugiau). O kaip vadinosi kur reikėjo atspėti ir mesdavo kamuolį į viršų? Dar buvo populiarus "Tylos karalius" ar kaip, kur reikia atspėti, kas jis toks.

Pamenate kiekvieną savaitgalį daužomus kilimus kieme, dar stovėjo spec. stovai jiems. Mėgdavome karstytis Žiemą tai visi daužydavo ant sniego. Po to likdavo tokie murzini lopai.

Buvo madinga eiti pas ką nors gaminti valgyt. Susirenka pusė kiemo pas ką nors namie, susineša kiekvienas produktus. Kepdavom obuolių pyragus, saldžius vaflius ar keptą duoną.

Pamenate buvo "punktai", kur išduodavo stiklinius buteliukus. Mišinukai ir kefyriukas. Reikėdavo atnešti tuščius ir pakeisdavo. Tik nepamenu, ar dalino dykai ar už pinigus. Kasrytą nurodytom valandom eidavo kas turėjo mažylius.

Dar pamenu kaip eidavau su tuščiais buteliais nuo pieno ir kefyro. Iš viso buvo gėris rinkti butelius namie: nuo pieno, alaus, mineralinio, įvairaus talpumo stiklainius. Nemažai pinigų susitaupydavome. Berods nuo alaus ir mineralinio buvo brangesni

Dešras, sūrį, mėsą vyniodavo į popierių. Vis pamenu, kaip kraujas pratekėdavo, tai buvo nepatogu.

Vasarą visi važiuodavo į stovyklas arba į darbovietės poilsio namus. Darbuotojai pasirinkdavo ir registruodavosi kada kas važiuos. Veik visi namai kurortuose priklausė kažkokiai įstaigai. Ant jos kabodavo lentelės, kieno tai poilsio namai. Nidoje dabartinės "Seklyčios" vietoje buvo architektų p.n.

Pamenu talonus ir konkursus. Kažkas laimėdavo skalbimo mašiną, kažkam duodavo paskyrimą butui, sodui, mašinai. Pamenu kaip pykau ant tėvų, kad atsisakė sodo Sako: o kam mums jo reikia, mes nevairuojame mašinos, toli, neprivažinėsim.