Tiem, kas išgyveno..... 90-uosius

Pamenu kaip "čiubus" visos merginos statydavosi, kartais tokius bokštus suveldavo. Aš nemokėjau taip dailiai. Pamenu lakai buvo perkamiausia priemonė. Po to atėjo į mada "želė"

Šokinėjimas per gumytę buvo gėrių gėris ir išties gaila, kad nebeliko šios "sporto šakos". Ir aš buvau profė asė, aukštas lygis

Dar pamenu kaip į mokyklą vežė labdarą. Drabužius, maisto produktus iš Vokietijos. Klasėse dalindavomės, čia pat atsirinkdavome. Buvo gėris. Dar dalino maisto paketus, kaip dabar pamenu "JA" pavadinimo cukrus, miltai, šokolado plytos. Po to dar buvo sausainiai ir saldainiai.

Ar pamenate kramtomą gumą spalvotus burbulus juostelėse. Kam atveždavo iš užsienio, tas buvo populiariausias klasėje

Pamenate koks buvo indų filmų bumas. Visi ėjo ir verkė žiūrėdami. "Disko šokėjas", "Šoki šoki" ar kt. Ir aš ėjau, į tuometinį kinoteatrą Šeškinėje "Širvinta". Pamenate tas medines ir žiauriai nepatogias kėdes. Kaip daužydavosi, kai visi atsistodavo. Bėgdavome iš pamokų ir eidavom į kiną. Populiariausi kinoteatrai buvo "Planeta", "Neris", "Halė" ir "Širvinta".

Kiemo žaidimuose populiariausi buvo "Strėlytės" (kur po visą rajoną ieškodavome komandos), "Kvadratas", "Tūkstantis" (čia futbolo žaidimas), "12 pagaliukų", "Valgoma nevalgoma" (čia tarp mažių daugiau). O kaip vadinosi kur reikėjo atspėti ir mesdavo kamuolį į viršų? Dar buvo populiarus "Tylos karalius" ar kaip, kur reikia atspėti, kas jis toks.

Pamenate kiekvieną savaitgalį daužomus kilimus kieme, dar stovėjo spec. stovai jiems. Mėgdavome karstytis Žiemą tai visi daužydavo ant sniego. Po to likdavo tokie murzini lopai.

Buvo madinga eiti pas ką nors gaminti valgyt. Susirenka pusė kiemo pas ką nors namie, susineša kiekvienas produktus. Kepdavom obuolių pyragus, saldžius vaflius ar keptą duoną.

Įdomūs laikai buvo, visko buvo 
Dar būdavo mada skambinėti ir nesąmonių klausinėti, pvz. "laba diena, pas jus yra karštas vanduo? -Yra- Tai gerai, atvešim drambliuką maudytis"

Ir apskritai, man regis, esame tų įspūdžių "išbarstyta" karta - viena koja TEN, kita koja ČIA. Kažkokie homo sovieticus ir homo pragmaticus mišrūnai, su šlubuojančia saviidentifikacija...

Vargingesnės šeimos buvo matomos iš nutrintų, peraugtų, daug kartų naudotų uniformų, nebuvo viskas taip idealu kaip rašot.

Jos galedavo nusitrinti nebent tuo atveju, jei budavo devimos keliu kartu arba jei seimoje augo kelios mergaites (arba berniukai). Jei vaikas vienas, uniforma per metus tiesiog isaugdavo.

Timpas ir aš turėjau - ryškiai ružavas Ir aišku į pilną komplektą dvi dryžuotos maikutės (viena salotinė, kita ružava)
Ir skarbonkes rinkdavau - sustatydavom ant spintos visą kolekciją

Atsimenat, buvo tokių pūkuotų bumbulų į plaukus mada - susisuki kuoduką, užsimauni tą pūkuotą bumbulą ir labai krūtai

Uuups, aš rašiau daugiau apie berniukus, nes sijonų nenešiojau, tai dorai net nežinau kas tas flisas, turbūt tas permatomas žiurstas. 

Įvairovės dėlei - buvo ir padariusių trumpą tarptautinę karjerą ant perestroikos arkliuko - kruiz.

Pasiuvo man ubniformą be to pliso, tiesiog plačiu kliošiniu sijonuku. Labai patogu buvo 

Kai prisimenu, o prisimenu gana dažnai, seilių pilna burna prisirenka. Kodėl šiais kapitalizmo laikais to dalyko nesugebama pagaminti?

Vienas iš mano žaviausių "valgomų" prisiminimų - dideli apvalūs geltoni žirniukai / saldainiai popierinėse dėžutėse. Tokie pacukruoti, saldžiarūgščio skonio. Mmmmm... Svajonė. Tą vaikystės svajonę prieš trejetą metų naujai atradau gūdžioje šiaurės Rusijos provincijoje - ir išvaizda, ir kvapas identiški. O štai skonis... Matyt, ir tas nedaug tepakitęs, tik nūnai įspūdį paliko menką