kilo gan karšta diskusija apie tai koks šildymas geriau namams, grindinio šildymo privalumus ir trukumus, bei apie galimas alternatyvas.
Junkitės kam įdomų.
QUOTE(Vilienė @ 2012 05 13, 10:31)
Leisis ir kaip leisis (prisilietęs prie šalto stiklo, kambario oras) priklauso nuo galios, jei oras prie lango vės lėtai, tai "šalčio liežuvių" teks palaukti iki rimtesnių šalčių, kuriuos jūs, jei gerai prisimenu, įvertinote 5d per šildymo sezoną.
Nuo tuo koks šaltas bus stiklas, priklauso tik šalto skersvėjo temperatūra. Jei egzistuoja temperatūrų skirtumas tarp lango ir, pvz., sienos paviršiaus - tai gravitacinio oro judėjimo neišvengsi. Į greitį galima nekreipti dėmesį. Jis bet kurio atvejų yra mažas.
Oro judėjimas yra pastovus ir neša grindims tam tikrą šaldymo galią. Kai lauke šilta, tą galia, kuria bando atvėsinti grindis yra mažesnė. Bet tuomet ir grindinio šildymo galingumas yra mažesnis, jis gi reguliuojasi nuo bendro šilumos poreikio. Bet kurio atveju išeina, kad maždaug pusė grindų ploto dirba tik tam, kad sušildyti nuo lango sklindantį šaltą orą. Vadinasi pirmuose 2-juose m2 prie lango vėsinimo galia yra ~5 kartų didesnė nei šildymo, antruose 2-juose m2 - 4 kartus, trečiuose 4-juose m2 (tarkim, šaltas liežuvis pasidarė 2 kart platesnis) - 2 kartus šaldymas pranokstą šildymą ir tik ketvirtame metre nuo lango oras sušyla galutinai.
Aišku, reikėtu nepatingėti projektuojant grindinį šildymą ir prie lango sudėti vamzdelius kiek tankiau nei įprasta, o patalpos gilumoje - atvirkščiai. Tačiau, pakeitimų ribos yra gan siauros. Šilumos atidavimas gali skirtis tik 2 kartus (o reikia - 10).
Dar patartina netaupyti ir įrengti patalpoje kelis, atskirai reguliuojamus kontūrus ir gudrią automatiką. Kai lauke šalta tai neaktualu, tačiau tuomet kai lauke ~0"C, tolimesnis nuo lango žiedas bus automatiškai išjungtas, o vidutiniame - sumažintas galingumas. Aišku, šalia lango grindys vis tiek bus vėsesnės, bet šaltas oro liežuvis bus sušildytas žymiai anksčiau nei 4m nuo lango.
