Įkraunama...
Įkraunama...

Globėjai plepa

QUOTE(kice @ 2012 06 17, 22:59)

siaip alfija neteisi.. Kai laukiausi - jau buvo baisi meile.. Dariausi hormonu tyrimus is kraujo, tai laukdama rezultato aiskiai suvokiau, kad be reikalo tyriausi.. nesvarbu ka rodys, bet as negalesiu nieko blogo jam daryti..  Kas tai jei ne meile? smile.gif Dziaugsmo asaros kiekvienos echoskopijos metu? smile.gif Tik meile.. smile.gif


Jau rašiau. Kiekvienai kitaip. Kai laukiausi aš meile ir iš karto iš viso nedegiau. Buvo visai kiti jausmai. Daugiau gal rūpestis, susirūpinimas pradžioje. Toksikozė irgi labai jau įsijausminimui nenuteikė. Buvau labai jauna, ir vaikus supratau kiek kitaip, nei vyresniame amžiuje. Ir tiek kiek man nutinka sutikti žmonių , moterų jos pasakoja maždaug panašiai. Tai taip jau visai neteisia nesijaučiu ir tiek.
Globotinio laukti sunkiau, nes jo atėjimas su tavo organizmu nesusijęs. Tai priklauso nuo gausybės tarnybų ir faktorių. Ir jo laukimo nei kvėpavimas oru, nei sveikas maistas nepalengvina.
Papildyta:
QUOTE(Šelma @ 2012 06 17, 23:04)
drinks_cheers.gif Va apie ka as  smile.gif Vaikas nekaltas , kad mes su jausmais nesusitvarkom, mes juk irgi mokomes  smile.gif


bet gi tą vaiką gali iš pat pradžių priimti ir per didesnį atstumą. Ne taip iš karto pulti- aš dabar jo vienintelė, aš jo mama, aš turiu. Tas prisikrovimas sau- aš TURIU. Kam spausti dar ir jausmą iš savęs. Galima apkabinti, tiesiog. Kaip kad apkabini kaimynų koją užsigavusį vaiką, nepažįstamą išsigandusį ir pasiklydusį. Jausmas iš tiesų auga po truputį. Ir tau ir vaikui.
Atsakyti
Papildyta:
nu mane biski siurpas krato.. blink.gif o tai kam tuos vaikelius imi tada? del pinigeliu, ar cia kaip?..
[/quote]
na, Jūs taip nesišiurpinkit, kice, labai...visų pirma, kad ir internetinėj erdvėj žiauriai nepatinka familiarumai...vaikus ėmiau, turbūt, dėl "ar čia kaip", nes įsivaikinus negauni jokių pingų. Antra, jeigu Jūs svaigstate iš meilės, tai nereiškia, kad Jūs esate ponia tobulybė, o visos kitos nesvaigstančios priklauso "ar čia kaip" kategorijai. Tarkim, mano sesuo savo pirmagimiui meilę jausti pradėjo kažkur po 3 mėnesių, neverkšleno per echoskopijas, tai, anot, Jūsų, ji nenormali ir kam ji gimdė? Jūs bedrai turite suvokimą apie ką Jūs kalbate? Man labiau įtarimus kelia iš meilės mirštančios mamos, kurios nekonfliktuoja nei su vyru nei vaikais, kurioms viskas gerai, kurioms vaikas spjauna į veidą, o jos galvytę paglosto ir pasidžiaugia dėl taiklaus spjūvio. Nesu supermama, o ir netrokštu tokia būti. Vaikai mūsų namuose atsirado todėl, kad buvo noras jiems suteikti geresnį gyvenimą ir daugiau galimybių. Nevaliau dulkių nuo jų kelio ir nevalysiu, nes ateityje nuo to kentėtų tik jie patys. Mūsų su vyru pagrindinė užduotis padėti jiems užaugti dorais ir mylinčiais žmonėmis. Jeigu Jūs nesusidūrėte su tokiu reiškiniu kaip adaptacija, tai net nežinau, ar vertėtų džiaugtis, nemanau, jog tai normalu. Kiekvienas normalus žmogus reaguoja į pasikeitimus gyvenime, o ypatingai tokius svarbius.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo šeimos kaklas: 18 birželio 2012 - 08:06
QUOTE(Karusia @ 2012 06 17, 23:03)
ką darai, kai esi apsiniaukusi? supykusi?
suprantu ūmų pyktį, tačiau...  vaikas prasikalto, atsiprašė, o nuosėdos kažkokios liko...  ką daryti? nemyluoti mėnesiais?


negi tau nuosėdos lieka mėnesiais? Tu taip ilgai skaudiniesi? Bet tas pora valandų kol esi supykus- žinoma nemyluoti.
Atsakyti
[quote=šeimos kaklas,2012 06 18, 09:06]
Papildyta:
nu mane biski siurpas krato.. blink.gif o tai kam tuos vaikelius imi tada? del pinigeliu, ar cia kaip?..
[/quote]
na, Jūs taip nesišiurpinkit, kice, labai...visų pirma, kad ir internetinėj erdvėj žiauriai nepatinka familiarumai...vaikus ėmiau, turbūt, dėl "ar čia kaip", nes įsivaikinus negauni jokių pingų. Antra, jeigu Jūs svaigstate iš meilės, tai nereiškia, kad Jūs esate ponia tobulybė, o visos kitos nesvaigstančios priklauso "ar čia kaip" kategorijai. Tarkim, mano sesuo savo pirmagimiui meilę jausti pradėjo kažkur po 3 mėnesių, neverkšleno per echoskopijas, tai, anot, Jūsų, ji nenormali ir kam ji gimdė? Jūs bedrai turite suvokimą apie ką Jūs kalbate? Man labiau įtarimus kelia iš meilės mirštančios mamos, kurios nekonfliktuoja nei su vyru nei vaikais, kurioms viskas gerai, kurioms vaikas spjauna į veidą, o jos galvytę paglosto ir pasidžiaugia dėl taiklaus spjūvio. Nesu supermama, o ir netrokštu tokia būti. Vaikai mūsų namuose atsirado todėl, kad buvo noras jiems suteikti geresnį gyvenimą ir daugiau galimybių. Nevaliau dulkių nuo jų kelio ir nevalysiu, nes ateityje nuo to kentėtų tik jie patys. Mūsų su vyru pagrindinė užduotis padėti jiems užaugti dorais ir mylinčiais žmonėmis. Jeigu Jūs nesusidūrėte su tokiu reiškiniu kaip adaptacija, tai net nežinau, ar vertėtų džiaugtis, nemanau, jog tai normalu. Kiekvienas normalus žmogus reaguoja į pasikeitimus gyvenime, o ypatingai tokius svarbius.
[/quote]
jus labai pikta.. Ir netolerantiskai.. ir.. na pati suprantat..
Atsakyti
na, kice, lai būsiu pikta ir netolerantiška, bet esmių esmė ta, kad yra daug žmonių, daug požiūrių ir šiurpintis nėra ko. Aš tiesiog išdėsčiau savo nuomonę, o piktu ar griežtu, ar kategorišku tonu mano žinutę perskaitėt, tai jau nuo Jūsų priklauso biggrin.gif
Atsakyti
Klausimas kicei:ar seniai globoji?

Mano sesei jos tobulas kūdikis atrodė labai negražus.Nėštumo ji gėdinosi-laikė pilvą namie.Meilę vaikui reiškė perdėtu rūpesčiu,dažniausiai per oralis,kas baigėsi dideliu nutukimu,kurio ji vėl gi gėdinosi...
Bet vaikis užaugo labai šaunus,nors nuo jos auklėjimo mane krėsdavo šiurpas.
Dėl tų apkabinimų-mes skirtingi.Negalim į viską reaguot vienodai.Kas kitam seilėjimasis,man-norma.Ir mano vaikai visi glaudukai.Net Žuvytė lįsdavo pas mus į lovą.Bet tai nereiškia,kad niekad nepasiuntu ir netrypiu kojom.Gal ta,kuri mažiau glosto,mažiau ir rėkia,nei aš ax.gif
Ir aplamai-čia vienintėlė globėjų oazė,vienintelė vieta,kur galim pasidalint rūpesčiai ir bandom viena kitą suprast.Tai gal nereikėtų švaistytis tokiais posakiais kaip kicė?
Pinigai globėjams ir šiaip opi tema.Užtenka iš aplinkos pavydo,kad lobstam.Kice,prieš rašydama gerai pasverk,jei nenori nieko sąmoningai įskaudint
Atsakyti
http://www.delfi.lt/...s.d?id=58941197
Papildyta:
Aš pradedu nuo to. Apie meilę vaikams. Mūsų. Jei jau mes juos parsivedėm namo, skaitom pasakas, klausomės kaimynų ir pedagogų skundų, kenčiame visus iškrečiamus iš tiesų piktus pokštus, vaikštom su jais po visas įmanomas gydymo įstaigas ir sugebam jiems surasti specialistų, kurių praktiškai ir nėra. Jei mes nerimo ir košmarų kamuojamus vaikus naktimis priimam pas save, jei jiems sergant pergyvenam, glostom, klostom ir nemiegam kartu su jais, bet apkabinam kiek rečiau nei ten kažkas kažką- tai vis dėl to mes juos mylime. Greičiau. Negu nemylime. Ir toliau mylėsime vis labiau ir labiau, ir vis daugiau apsikabinsime, pasibučiuosime, ir daug gerų akimirkų išgyvensime.
Atsakyti
QUOTE(alfija @ 2012 06 18, 10:05)
http://www.delfi.lt/...s.d?id=58941197
Papildyta:
Aš pradedu nuo to. Apie meilę vaikams. Mūsų. Jei jau mes juos parsivedėm namo, skaitom pasakas, klausomės kaimynų ir pedagogų skundų, kenčiame visus iškrečiamus iš tiesų piktus pokštus,  vaikštom su jais po visas įmanomas gydymo įstaigas ir sugebam jiems surasti specialistų, kurių praktiškai ir nėra. Jei mes nerimo ir košmarų kamuojamus vaikus naktimis priimam pas save, jei jiems sergant pergyvenam, glostom, klostom ir nemiegam kartu su jais, bet apkabinam kiek rečiau nei ten kažkas kažką- tai vis dėl to mes juos mylime. Greičiau. Negu nemylime. Ir toliau mylėsime vis labiau ir labiau, ir vis daugiau apsikabinsime, pasibučiuosime, ir daug gerų akimirkų išgyvensime.

Alfija, kaip reikalai dėl naujo šeimos nario? Ar yra kokių naujienų?
Atsakyti
QUOTE(alfija @ 2012 06 18, 08:17)
negi tau nuosėdos lieka mėnesiais? Tu taip ilgai skaudiniesi? Bet tas pora valandų kol esi supykus- žinoma nemyluoti.


mėnesiais - ne. bet savaitę vaikščiojau už galvos susiėmusi. ir ką daryti tada, jei vaikas pareina susižeidęs? atšauti, kad neglaustysiu, nes tu man širdį sužeidei tokiu elgesiu?

QUOTE(šeimos kaklas @ 2012 06 18, 08:35)
bet esmių esmė ta, kad yra daug žmonių, daug požiūrių ir šiurpintis nėra ko.

drinks_cheers.gif
Atsakyti
QUOTE(jurgaite @ 2012 06 18, 10:44)
Alfija, kaip reikalai dėl naujo šeimos nario? Ar yra kokių naujienų?


nieko. Dabar kažkas atostogauja, kažkas dar kažką daro. Kantriai laukiu.
Papildyta:
QUOTE(Karusia @ 2012 06 18, 11:02)
mėnesiais - ne. bet savaitę vaikščiojau už galvos susiėmusi. ir ką daryti tada, jei vaikas pareina susižeidęs? atšauti, kad neglaustysiu, nes tu man širdį sužeidei tokiu elgesiu?
drinks_cheers.gif


Pasakysiu atvirai. Neįsivaizduoju kol kas dėl ko net savaitę galėčiau pykti. Ant vaiko. Man iš viso pykti yra sunku. Nemoku.
O pykti dėl to jog susižeidė. Kažko nesupratau ką tu tuo nori pasakyti. Lakstė neklausė, griuvo nusibalnojo visas vietas? Pats kaltas? Žinoma ir paglostau ir apkabinu, ir sakau jog žinau kad skauda, bet pagrindinę priežastį pasaku- kad neklausymas prie gero nepriveda. ar esant susipykus vaikas susižeidė ką daryti- lygiai taip pat ir gydyti, ir myluoti, ir priminti jog tu jam kol kas dar neatleidai nepaisant nieko.
Atsakyti
pykti ne dėl toi kad susižeidė. dėl elgesio. užsidėti ignorą savaitei?
o vaikas susieidžia ir kieme. beje - juokingas pasakymas "lakstė neklausė". tamstos vaikai tavo pageidavimu vaikšto kadrilio žingsneliu?
Atsakyti
QUOTE(Karusia @ 2012 06 18, 00:07)

kol kas einam glaudyn, nepaisant kelių dalykėlių, kurieuos manau, irgi įveiksim iki paauglystės.

Tau gal bus kaip ir man, paauglystė per adaptaciją, o va dabar, kai jam 14 ir klasiokų mamos rypauja mes jau išsiaiškinę viską ir draugai biggrin.gif wub.gif
Atsakyti