QUOTE(kice @ 2012 06 17, 22:59)
siaip alfija neteisi.. Kai laukiausi - jau buvo baisi meile.. Dariausi hormonu tyrimus is kraujo, tai laukdama rezultato aiskiai suvokiau, kad be reikalo tyriausi.. nesvarbu ka rodys, bet as negalesiu nieko blogo jam daryti.. Kas tai jei ne meile?



Jau rašiau. Kiekvienai kitaip. Kai laukiausi aš meile ir iš karto iš viso nedegiau. Buvo visai kiti jausmai. Daugiau gal rūpestis, susirūpinimas pradžioje. Toksikozė irgi labai jau įsijausminimui nenuteikė. Buvau labai jauna, ir vaikus supratau kiek kitaip, nei vyresniame amžiuje. Ir tiek kiek man nutinka sutikti žmonių , moterų jos pasakoja maždaug panašiai. Tai taip jau visai neteisia nesijaučiu ir tiek.
Globotinio laukti sunkiau, nes jo atėjimas su tavo organizmu nesusijęs. Tai priklauso nuo gausybės tarnybų ir faktorių. Ir jo laukimo nei kvėpavimas oru, nei sveikas maistas nepalengvina.
Papildyta:
QUOTE(Šelma @ 2012 06 17, 23:04)



bet gi tą vaiką gali iš pat pradžių priimti ir per didesnį atstumą. Ne taip iš karto pulti- aš dabar jo vienintelė, aš jo mama, aš turiu. Tas prisikrovimas sau- aš TURIU. Kam spausti dar ir jausmą iš savęs. Galima apkabinti, tiesiog. Kaip kad apkabini kaimynų koją užsigavusį vaiką, nepažįstamą išsigandusį ir pasiklydusį. Jausmas iš tiesų auga po truputį. Ir tau ir vaikui.