Išmintis kaip vanduo nuo žąsies

Įdomu pasidarė, o tai ką "išnykimas" - tarp blogai ar gerai, laimės ar nelaimės, jau garantuoja išmintį?.. Ar tik kažkurią išminties fazę? O tai kuri čia būtų pagal Vandens sistemą? Ar kokia sistema pats Vanduo remiasi?
Pagal Vereščiaginą skirstymo į blogą ir gerą išnykimas, tai tereiškia, kad atsiduriame ketvirtame lygmenyje ar fazėje, o gal dimensijoje (neatsimenu - Vandeniui tai labai svarbu).. Beje, Vanduo tikriausiai ir neprieštarautų, jei jo vadinamą fazę vadinčiau dimensija?
P.s. pasikartosiu, bet išmintis - tik viena dedamųjų, mano manymu..

..tiesa, dar daug kur dažnai sutinkami apibūdinimai kaip "pranašas, išminčius ar šventasis"..
Kas (pagal kokias savybes, kriterijus ar fazes) pagal Vandenį pretenduoja į Šventuosius, kas į išminčius, kas į pranašus?

P.s. kilo net juokinga mintis, jog visi bet kuriuo atveju esame išminčiai, tik, kaip išeitų pagal Vandenį, pirmos, antros.. arba dvyliktos fazės..
O galima būti ne fazėje?

Kai reikia padaryti kokį darbą, o dažnai tingiu, tai apsimetu, kad man labai patinka, susikaupiu daugiau į kūno judesius, ir kažkaip atsiranda noras judėti, paskui įsismaginus jau žiūriu, ką dar panašaus nuveikus Nors čia ne iš Rytų filosofijų, iš kitos operos


Čia iš interneto:
Kas yra nušvitimas?

Vieno nušvitusio Meistro paklausė:
- O ką jūs veikėte iki nušvitimo?
- Iki nušvitimo aš kapojau malkas ir nešiojau vandenį iš šulinio vienuolynui.
- O ką jūs veikiate dabar, po nušvitimo?
- Kapoju malkas ir nešioju vandenį.
Klausiantysis sutriko:
- Kame tuomet skirtumas, jei ir prieš nušvitimą, ir po nušvitimo jūs darote tą patį?..
Meistras šyptelėjo ir atsakė:
- Skirtumas esminis. Anksčiau aš privalėjau tai daryti, dabar visa tai vyksta natūraliai. Anksčiau aš turėjau stengtis ir prisiversti: kai Mokytojas liepdavo man kapoti malkas ir nešioti vandenį, dariau tai nenoromis ir širdies gilumoje pykau, nors to ir neparodžiau. Tai buvo nemaloni pareiga.
Dabar gi aš tiesiog kapoju malkas ir nešioju vandenį iš šulinio, nes žinau, kad tai reikalinga vienuolynui. Tai jau ne pareiga, o mano meilės išraiška per darbą. Štai ir dabar: artėja žiema, ir aš žinau, kad mums reikia malkų. Mokytojas sensta, jam reikia daugiau šilumos, aš jį gerbiu, ir stengiuosi, kad ir jam būtų šilta. Nėra pasipriešinimo, nėra pykčio kaip anksčiau. Aš tiesiog su meile darau tai, kas reikalinga šiuo momentu… Štai kame skirtumas.

SKIRTI.

Pavyzdžiui, kai kas vis dar tapatina protą su jausmais, todėl gaunasi kompotas.

Ten kur protas, jausmams nėra vietos.

Ten kur protas gali būti tik dvi emocijos, teigiama ir neigiama. Įtiko – neįtiko.

Žinios, viską ką jus perskaitėte priklauso tik žinančiam protui.

Išminties protas tai betarpiškas žinojimas.

Jame nėra jokių žinių, nes žinios visados tik vakarykštės.

Todėl išminties proto neįmanoma suprasti, perduoti, pamėgdžioti.

Jį įmanoma tik pagimdyti iš savo potencijos.

Susistemintos žinios priklauso linijiniam, mechaniniam protui, o išminties protui tik betarpiškos.

Linijinis protas susistemintas savo žinias pritaiko visose mūsų gyvenimo srityse. Susisteminimas yra linijinio proto nuopelnas ir jam pagarba už tai.

Bet pavyzdžiui, pritaikyti žinių apie išminties proto savybes jis negali.

Bet jis gali apmastyti tas išminties proto savybes.

O tai yra labai ir labai svarbu. Dar kartą pagarba už tai linijiniam protui.

Nes apmasčius atsiranda galimybė pritaikyti tai ką apmastei, bet ar tai pritaikysi priklauso nuo kiekvieno potencijos.

Potencijos niekas žinoti negali.

Todėl teoriškai kiekvienas turi galimybę pagimdyti savyje tas savybes, kurios priklauso išminties protui.

Viskas kuo mes čia užsiimame nėra išmintis, o tik informacija apie išminties pasaulį, kad toks egzistuoja.

Bet į jį įmanoma patekti tik pačiame savyje pagimdžius išminties proto savybes.

Jei jų nėra, nėra ir jokio išminties pasaulio.

Todėl gyvenantis linijinio proto pasaulyje negali sutikti jame to, kuris gyvena išminties pasaulyje.

Lygiai taip pat gyvenantis išminties pasaulyje niekados nesutiks kvailių, blogų, idiotų ir t.t.. Nesutiks nelaimių, negandų, nesėkmių, melo, išdavysčių.
Nėra išminties pasaulyje viso to. Ten visiškai kitas pasaulis, kita matrica. Kitos emocijos, pasaulėjauta, pscihika, kita realybė.

Kaip įžengti į tą kitą matricą žinių, metodų nėra tik orientyrai. Nėra čia ir jokių laiptelių, pakopų. Laipteliai yra tik linijiniame prote.

Gaunasi matricos uždarumo dėsnis. Kiek laiko reikia, kad papultum į tą kitą matricą?

Nors ir dabar, tuojau pat šią akimirką!

Tai nepriklauso, nuo laiptelių, kad reikia padaryti tą, aną, paskui dar tą. Tik nuo stimuliacijos lavinos.

Todėl, kieno linijinis protas priėjo ribą, ( nelaimės, nesėkmės, nepasitenkinimas, kančios ir t.t.) tas turi daug šansų.
Kuris sėkmingai gyvena linijiniame prote, tai kam jam ta kita matrica?
Ir taip gerai.

Todėl ši tema turi prasmę tik tiems, kurie priėjo ribą arba ieško kažko naujo.

Kitiems čia nėra ką veikti ir veltui gaiš laiką.

Kodėl "gaiš" laiką? Čia išmintis taip teigia?
Gal mėgausis teikiamais linijinio proto "malonumais";) O jei paskui anas dings arba jį pakeis išminties protas, tai bent prisiminimai supermama.lt liks..
Kaip toj dainoj "tūkstančiai žemėj teisingų kelių ir nežinai kada kuris Tave pasivys"....
Labiausiai man patinka juoko protas, bet tokio niekas neišskiria..
P.s. tai ir nekalbėkim apie fazes, protą ir pan, be to, kam patinka skaičius 12, kam 24, kam 108 aišku, kaip suprantu, apeliuojama į begalybę..
Papildyta:
Apskritai, kaip gali kilti mintis apie "gaišimą", jei atsitiktinumų nėra, yra tik pasirinkimai.. Jei jau pasirinkta "gaišti", tai gal tokia laisva valia ir nereikia tų korekcijų?
P.s. o gal linijinis protas neturi laisvos valios..? Ar cia du atskiri dalykai?

Tarnaujantys linijiniam protui ne tik, kad neturi laisvos valios, bet ir ribos jausmo.

Juos kaip rimbas varo linijinio proto savybės ir jie negali sustoti.

Todėl ginčisis, įrodinės, rėks, kad kažkas nori apriboti jų laisvę, ginsis ir puls, įrodinės savo teisingą supratimą ir save patys kaip vertybę.

Bus patenkinti kai jiems pritaria, išsako komplimentus ir kritikuos neradę pritarimo, neigs ir negalės atsiplėšti.

Jie griovėjai, kurie intuityviai ateina į šviesesnes vietas, kad galėtų parodyti patys save ir sėti griovimo sėklą.

Kadangi jie neturi ribos jausmo tai kiša savo ilgą nosį ir kuprotą produktą visur. Be abejo vardan gėrio.

Tai jie rėks, kad klaidinami žmonės ir gelbės juos kišdami savo teisingus supratimus ir save pačius kaip vertybę.

Jie nejaučia pasišlykštėjimo patys savimi todėl jų negali sustabdyti niekas.

Ignoruojami vienoje vietoje jie būtinai susiras kitą ir ten pratęs save toliau.

Griovimas iki ribos yra būtinas. Tai griovėjų nuopelnas.

Bet kadangi jie neturi ribos jausmo, tai sugriovę užsistovėjusius procesus neužleis vietos kitam, bet patys imsis kūrybos ir savo produkto įgyvendinimo.

Bet griovėjas nieko negali pozityvaus sukūrti.

Taip stengiausiu prisiverst perskaityt postus sitoj temoj - ale beviltiska o jus patys juos rasot ar uz jus kokios tai kosmoso butybes pirstais barbena i klava?

Nors šį bei tą naujo sužinojau... Tik kažkaip dar reiks patikrinti




Aš manau, kad reiktų, jog diskusija būtų įgarsinta - kaži ar iš tikro tie linijinio proto "vergai" "rėkia".. Be to, ar tikrai yra tik linijinis ar nelinijinis?



Šviesoje tamsa nesirenka..(greičiau atvirkščiai)..Nebent ta šviesa meta šešėlį.. Na kelia abejones ir t.t.




?



Su jais tikriausiai reikia kovoti ar juos mylėti, o gal ignoruoti, galiausiai niekinti ar ką daryti?
Gal kokioj Vandens knygoje apie tai rašoma? Gal Elysa pasakytų, kokie pavadinimai Vandens knygų? Ar pats Vanduo?

O jus kokiam protui tarnaujat ?

Sardinuke, kuo pats domiuosi apmastau kartais čia, gal kam irgi bus įdomu, be jokio tikslo, tokia viena iš mano savybių. Tik tiek.

Todėl gyvenantis linijinio proto pasaulyje negali sutikti jame to, kuris gyvena išminties pasaulyje.

Lygiai taip pat gyvenantis išminties pasaulyje niekados nesutiks kvailių, blogų, idiotų ir t.t.. Nesutiks nelaimių, negandų, nesėkmių, melo, išdavysčių.


Kas liečia pirmą mintį,tai visiškai sutinku.

Gyvenantis išminties pasaulyje-sutiks visokių ir pats bus laikomas kitokiu.
Tas pats Kristus...Manau,kad jis tikrai gyveno išminties sąmonėje.Linijinio proto atstovai greitai jį sutvarkė.

DA Imperatore, ar gali mama besąlygiškai mylinti savo vaiką sutikti jį kitokį?
Ką tuomet sutiko Kristus!? Kas jam buvo tie, kurie jį kalė prie kryžiaus!? Kas jam buvo visi gyvenimo įvykiai jeigu jo meilė Tėvo valiai buvo besąlygiška!?