Išmintis kaip vanduo nuo žąsies

Tuomet dar jums klausimėliai proto treniruotei

1. Koks yra skirtumas tarp tikėjimo ir supratimo apie tikėjimą, tarp meilės ir supratimo apie meilę?

Supratimo apie tikejima, supratimo apie meile nera. Yra tikejimas. Yra meile.

2. Ar galima žodžių pagalba gauti meilės būseną, tikėjimą?

Toje busenoje, kurioje dabar esu, man tokiu zodziu labai reikia... Bet ne tam, kad gauti meiles busena, tikejima, o tam, kad pastebeciau...

3. Ar egzistuoja perėjimas iš proto pasaulio į meilės, tikėjimo būseną?

Ne. Man atrodo, meiles, tikejimo busena - ji musu esme. O proto pasaulis, bent kaip as dabar matau, nereikalingas irankis, kuriuo kaip uzsukta naudojuosi... Nera perejimo. Man, tai nera du pasauliai. Yra vienas.

4. Kur baigiasi proto pasaulis?

Proto pasaulis - irankis. Pasidedi iranki ir esi laisvas... As taip suvokiu...

5. Kada pas jus baigiasi lygybės jausmas? Koks skirtumas tarp betarpiško lygybės jausmo ir supratimo apie lygybę?

Supratimo apie lygybe esmeje nera... Kol naudojuosi irankiu - protu, tol lygybes jausma blokuoju... uzspaudziu... aiskiai tai jauciu...

6. Kada baigiasi meilė? ( Jeigu ji buvo).

Meile - esme. Sirdimi nesuvokiu baigties, nes jos, paprasciausiai nera.

7. Kas yra metodas? Ar egzistuoja metodas be priežasčių ir pasėkmių?

Tai budas... As, asmeniskai, esu budo ieskojimo procese... bet jauciu, kad ieskodama budo, dar labiau uzsisuku proto rate vietoj to, kad is jo issisukciau...
Metodas - tik proto savoka. Atsirasti ten, kur esi, tapti tuo, kuo esi - nera budu. Tai esybe, esme...
Budai yra atsitraukti nuo to... nusisukti... Daug budu... Efektyviu...

8. Kas yra įrodymas? Kam jis turės prasmę?

Protui, tik protui reikia irodymu...

9. Kas yra tiesa? Kiek yra tiesų?

Nesuvokiu, kas tai yra tiesa... Man - tai beribe erdve. Esme.

10. Ką kritika duoda kritikuojančiam?

Mase. Kaip ivardinciau, ka gaunu as - akmenis. Nuo galvos nusiridena, kraunasi sirdy. Uzspaudzia...

11. Kas yra prievarata?

Vejo krypties nepaisymas... sirdies balso nepaisymas...

12. Kodėl ir kokioje egzistavimo srityje viskas kas pasakyta žodžiais yra melas?

Nezinau. Bet zodziai irgi tik irankis... Man, dabar, kur esu, labai reikalingas... Nors pradedu jausti, kad suvokimas, erdves busena - tai tiesiog yra... be jokiu zodziu...

13. Kas yra melas?

Bet koks teigimas. Bet koks neigimas. Ar gali buti, kad zodziai is esmes yra melas?
Nors... visgi, jei atpalaidavus prota, melo nera... Tai proto savoka.

14. Kas yra geris ir blogis? Kada šios kategorijos gali pradingti?

Siu kategoriju meilej nera... As taip jauciu... kad atpalaidavus prota, t.y. padejus iranki, nebebus ka "taisyti"... nes, kol irankis rankose, darbo yra...

15. Ką tu matai kai žiūri?

Nieko... Siaip fiziskai, esu "beveik" akla... ir dabar daznai pagalvoju, kaip visdelto idomu... vaikystej, paauglystej niekad nenesiojau akiniu, nors beveik nematau... bet atsimenu viska ryskiai... medzius, geles... veidus... tikrai idomu...

16. Kodėl žmogus kovojantis už teisybę yra prievartautojas? Kieno atžvilgiu jis vykdis prievartą?

Teisybes nera... Zmogus, kovojantis uz tai, ko nera, save suka beprasmiam rate...

17. Kada nėra nei tiesos nei melo?

Kai esi savo esybej... meileje...

18. Ar jus vysto draugai, dvasingi žmonės? Jei vysto tai kokias savybes konkrėčiai?

TAIP. Dabar labai taip. Pastabuma.

19. Ar reikia nusileisti kitam?

Jei gyveni meileje, kitas yra ten pat, kur ir tu... Visuma.
Papildyta:

8. Kas yra įrodymas? Kam jis turės prasmę?

Irodymas yra proto penas... Apetitas kyla bevalgant...


Aciu, Vanduo... Gera buvo

Kada ateis ANTIKRISTAS?

Kiek bekalbėsime, skaitysime, klausysimės paskaitų, ginčisimės, diskutuosime – meilės būsenos negausime.

Proto pasaulis nieko bendro neturi su kokybiškomis sąmonės būsenomis, džiaugsmu be priežasties, optimizmu, dvasiniu skrydžiu, dvasingumu, meile, tikėjimu, gailestingumu, taikumu, vienybės, lygybės, laimės jausmu ir t.t.

Proto pasaulis apkarpo emocijų įvairovę iki dviejų: teigiama ir neigiama.

Teigiama kai sėkmingai pritraukei į ką nusitaikė protas, pasiekei tikslą ir neigiama kai nepritraukei, nepasiekei tikslo.

Teigiamų ir neigiamų emocijų variacijų yra daug, bet savo tūriniu, esme jos viena ir ta pati. Panašiai, kad tą patį saldainį įvyniotume į skirtingus popieriukus, o skonis tas pats.

Todėl linijinio proto tarnų pagrindinė emocija tampa neigimas.

Yra daug neigimo variacijų, bet tai vienas ir tas pats saldainis.

Kritiškumas, pavydas, savo pranašumo, teisybės įrodinėjimas, trumpiau tariant gynybinės reakcijos, skepticizmas, abejojimas, blogo laukimas, visa tai neigimas.

Linijinio proto didžiausias pasiekimas mechanika.

Jis sukūrė masę technikos, bet tapo gamtos, organizmo, visko kas gyva naikintoju.

Žmogaus organizmas yra biologinis, o ne mechaninis.

Bet linijinis protas jį suprimityvina iki mechanikos.

Nenuostabu, kad organizmas patiria prievartą ir sutrinka.

Mechaniškumas yra esminė linijinio proto savybė.

Atsiranda nauja, mechaninių žmonių rasė.

Mechaniniai žmonės yra nejautrūs gamtai, emocijos pas juos tik teigiamos ir neigiamos.

Jie jautrūs tik linijinio proto sukurtai produkcijai: automobiliams, kompiuteriams, daiktams, implantams, ir t.t. Genetiškai modifikuoti produktai, klounai, virusai tai irgi linijinio proto produkcija.

Linijinis protas persmelkė visas sritis ir įteisino juridiškai savo produkcija.

Kertami miškai, kuriami destruktyvus filmai, teršalai, gimdomi klounai ir t.t.

Iki ribos buvo progresas, o priėjus ribą visa šį linijinio proto masė produkcijos virto pasiruošusia užspausti, sunaikinti viską kas gyva.

Ar realu su linijiniu protu išspręsti globalias ir savo asmenines problemas jeigu jis iki jų ir atvedė?

Jis gali tik dar labiau sustiprinti patologiją tiek asmeninę ir globalią.

Todėl išminties protas tampa išgyvenimo instrumentu.

Tik išmintis gali visą šią masę slegiančio šlamšto transformuoti, perdirbti į naudingą produkciją.

Ne gintis nuo masės, tai utopija, bet ją perdirbti.

Iš šiukšlių krūvos tiek savyje ir išorėje perdirbti naują, gyvybingą, harmoningą produktą.

Ar galima pavadinti linijini protą Antikristu?

Be jokios abejonės ir jis baigia pavergti kiekviena tiek viduje ir išorėje, bėgti nėra kur.

Tik kvailiai gali laukti kažkokio Antikristo atėjimo kaip asmens, jis jau seniai pas kiekvieną viduje ir siekia pavergti galutinai.

Bet juk apatinė citatos dalis - visiškas pesimizmas.

Ir tai parašei tu...

Elysa, jeigu nebūtų išminties proto, kitų proto rūšių, kokybiškų sąmonės būsenų, tuomet tai būtų išties tik pesimizmas.
Ribinė būsena, patologija yra blogis kai nėra jokio orientyro kaip iš jos išsikapanoti. Jeigu orientyras yra, tuomet prieita riba gali tapti tramplynu į kažką naują.

Pas tave, ar aplamai Pasaulyje?

Nors aš nesugebu pasiekti tokios įvairovės kokybiškų sąmonės būsenų tarp teigiamo ir neigiamo, į išmintingas nepretenduoju, toli gražu man, bet tiek pesimizmo vienu metu man nepavyktų parašyti.

Juk rašymas negali būti visiškai atsietas nuo savo minčių.

Kad kertami miškai ir naikinama gamta, tai joks ne linijinis protas.

Tai godumas.

Reiškia - godumas yra virš bet kokio proto.

Elysa, išmintis prasideda nuo pagarbos, meilės faktams, bet ne nuo vienintelės galimos reakcijos į juos.
Bet koks faktas yra joks, o štai reakcijos į faktą gali būti priešingos.
Tai priklauso nuo proto, pasaulėžiūros, būsenos.

O kas liečia godumą, tai jis tik linijinio proto vaisius, nes linijinis protas vaikosi kiekybės. Priešingai su išminties protu, kiekybei jame nėra vietos.

Kad godumas priklauso linijiniam protui, aš puikiai žinau. Bet aš jį čia išskyriau į atskirą kategoriją.

Gyvūnijos pasaulyje yra plėšrūnai ir neplėrūnai, buvo Hitleris ir Stalinas, hitlerių ir stalinų yra visais laikais. Bet, jei nebūtų susidariusios tam tikros sąlygos, Hitleris ir Stalinas būtų nugyvenę savo gyvenimus kaip eiliniai piliečiai.

Šiuo atveju, ką tu mini, taip pat yra susidariusios tam tikros laikmečio sąlygos. Sąlygos ne hitleriui ar stalinui, o godumui. Bet Hitlerio ir Stalino nebėr, o gyvenimas tęsiasi.

Todėl aš ir išskyriau godumą į atskirą kategoriją.
Taip buvo visada, taip bus ir ateityje. O dabartis - niekuo ji neišskirtinė.
Ji išskirtinė tik mums, dabar gyvenantiems.

O jei kalbėsime apie atskirą žmogų, tai godumą aš jau priskirčiau linijiniam protui.

Kalbama, kad dabar sudarytos sąlygos trečio pasaulinio karo strategams, kurie baisesni už fašistus. Kodėl baisesni?

Todėl, kad jie nematomi ir slapta vykdo taikių gyventojų skaičiaus mažinimą.

Jų rankose finansai, televizija, spauda, valdžios , elitinės vietos.

Kaip antrame pasauliniame kare dabar išorinio priešo nebus.

Bus naujos virusų rūšys, genetiškai modifikuoti produktai, mūsų vaikams porno ir žudynėmis kompiuteriniai žaidimai, badas dar bus( maisto bus, tik ne kiekvienam įperkamas, kiti galės maitintis tuo, nuo kurių žiurkės dvesia ir t.t.

Bus baimė ir panika psichikoje, nežinomybė dėl rytojaus.

Daugelis patys save užsmaugs iš baimės ir nežinomybės dėl rytdienos.

O gelbės visus tie patys strategai sakydami užuojautos kalbas, žadėdami geresnį rytojų.

Bus streikai, mitingai , lipimas vienas kitam per galvas, kiekvienas bus susirūpinęs savimi ir savo artimaisiais kaip išgyventi, todėl lipdami kitam per galvas stengsis pagriebti kąsnį iš kito dėl savęs.

Niekas už kitą į mirtį nepuls, vienybės nebus.

Daugelį metų žmonėms buvo kalama į galvas asmeninio gerbuvio aksioma.

Tai pasendino psichiką.

Jauni žmonės dabar jau gali turėti pensininko psichiką.

Jie trokšta gerbuvio ir garantijų kas būdinga tik senukams, pensininkams, kurie nebeturi energijos.

Visa krizė išskaičiuota tik ant tokios psichikos.

Gali pasirodyti, kad krizė kaip ir baigėsi, adaptavosi žmonės!?

Strategai turi paruošę naujų siurprizų, beje jau ir pati gamta jų pateiks.

Laikyti pastoviai, sistemingai žmonių psichiką nežinomybėje dėl rytojaus yra strategų esminis ginklas.

Po to tereikia tik mestelt kas kart vis kažką naujo, kokį negirdėtą virusą ar dar ką nors, neturi didelės reikšmės. Kitiems užteks ir sąskaitų už šildymą, netikėto kainų kylimo šuolio.

Žinoma, jaunos psichikos tuo neišgąsdinsi.

Išminties protas ir yra susijęs su jauna pscihika. Gyvenančių baimėje dėl rytojaus, nerime, įtampoje, panikoje, be energijos ir negyvybingų išminčių nebūna.

Hubertas Grušnys yra pasakęs:
"Trečio Pasaulinio karo nebus. Viskas bus nupirkta ir parduota".

Ooo...kaip seniai jis tai pasakė!

Ir viskas vyksta būtent taip.

Aš jo žodžių niekad nepamiršau. Nes jie man atrodė teisingi. Ir visą tą laiką Pasaulį stebiu per šią prizmę.
Kada žinai, per kokią prizmę reikia stebėti, lengviau orientuojiesi situacijose ir mažiau piktiniesi.

Pesimizmas tai būsena,padiktuota emocijų.Linijinis protas ir emocijos-tai žmogiška.Man atrodo temos autorė rašo iš tos būsenos,kuri nešališka ir tik konstatuoja,kai pesimizmas ir optimismas yra vieno ir to paties pusės.Tai požiūris kai priešybių nėra,jos apjungiamos į vienį,bet nupasakojant linijinis protas tai supranta,kaip priešybes.Tokiu pat principu parašytas ir Šv.Raštas.Kai skaitant nuolat "mėtoma"nuo vienos link kitos priešybės,kol taip apkvailina,kad įvyksta sąmonės šuolis ir prieštaros liaujasi būti prieštaromis,o pakylama į tarpinę,apjungiančią sąmonės būseną.
Vadinasi,tai ne pesimizmas,tai tik konstatavimas,nes tarpinė,apjungiančioji sąmonė nešališka.

Linijinis-nelinijinis protas nėra vienintelė jėga, vienintelis protas, veikiantis žmogų ir žmoniją.
Yra dar asociacinis protas, emocinis protas, schematinis protas, protas, kurį standartiškai vadiname protu, t.y. tiesiogiai priklausantis nuo įgytų žinių iš vadovėlų/knygų ar mokytojų. Gal yra ir dar daugiau. Parašiau ekspromtu, todėl neatmetu galimybės, jog šį sąrašą dar galima papildyti.

Viename žmoguje gali būti vienas kuris nors iš šių protų, gali būti keli, ar net daugiau. Gali labiau dominuoti kažkuris iš jų. Tam standartiškam protui būtinos įgyjamos žinios, kai tuo tarpu žmogui, turinčiam asociacinį protą, žinių pakanka mažiau, kad jis teisingai išprotautų. Asociacija į kažką jam duoda atsakymą į jam nežinimą dalyką, dalyką, kuriame jis neturi žinių.

Linijinis-nelinijinis protas jau yra giliau už tų aukščiau išvardintų protų. Tarytum sistema sistemoje. Jis veikia prie bet kurio aukščiau išvardinto proto. Na, kaip rašiau, lyg du lygiagretūs keliai, nesusikertantys vienas su.

Dar yra ervinis, linijinis ir taškinis mąstymai, kurie taip pat priklauso protui.

Erdvinis mąstymas, kai žmogus vienu metu mato daugelį dalykų, tarpusavyje nesusijusių, išsibarsčiusių erdvėje, ir sugeba juos susieti į bendrą visumą, pamatyti ryšį tarp jų. Kad paprasčiau būtų įsivaizduoti, kaip pavyzdį galime paimti sudėtingą geometrijos uždavinuką. Ten įvairios figūros išsidėsčiusios erdvėje, persipynusios viena su kita įvairiom kryptim ir įvairiais kampais.

Linijinis mąstymas, kai žmogus mato viską vienoje linijoje. Pvz., žmogus paima kreditą, prieš tai viską gerai suskaičiuoja, įvertina, bet nemato vienu metu kažkur kitur vykstančių, su tuo jo kreditu susijusių reiškinių, kurie po to lemia jam sėkmę ar nesėkmę. Pats kreditas savo esme nėra blogis, bet ar jis taps žmogui gėriu ar blogiu, sėkme ar nesėkme, priklauso nuo daugelio kitų dalykų, kurių jis nepajėgia pamatyti ir susieti visko erdvėje.

Taškinis mąstymas, kai žmogus mato tik vieną daromą darbą, pvz skaldo malkas, kasa griovį, ir jo mąstymas ties tuo ir užsibaigia. Ar kokią tik vieną temą.

Vienintelis iš šių protų, linijinis-nelinijinis protas, mano galva, turi labai teigiamą aspektą - jis gali būti lavinamas ir treniruojamas. T.y. žmogus turi galimybę pats išsiugdyti privalumus, kuriuos gali duoti linijinis-nelinijinis protas, taip pat atmesti tai, ką neigiamo duoda linijinis protas.
Visi kiti, mano nuomone yra įgimti, ir žmogus nėra pajėgus jų pakeisti.

Kaip yra ligų, kurios nėra mirtinos ir pavojingos, tačiau jos pablogina žmogaus gyvenimo kokybę. Ir jos bandomos gydyti ir gydomos.
Taip ir suvokimas ar nesuvokimas linijinio-nelinijinio proto gali labai pagerinti ar pabloginti žmogaus gyvenimo kokybę.

Šiaip aš labai džiaugiuosi, kad aš kažkaip atsitiktinai susidūriau su galimybe bandyti suvokti/suprasti/įvaldyti linijinį-nelinijinį protą. Anksčiau aš nebuvau net girdėjusi apie tokio egzistavimą. Net pavadinimo nebuvau girdėjusi. Jo įvaldyme yra begalinės galimybės žmogui, bet atskiram žmogui, ne visai žmonijai.
Iki šiol šioje srityje aš suvokiau, galvoju, tik labai mažą dalį įmanomo suvokti ir pritaikyti gyvenime, tačiau ir tai man mano gyvenime davė labai daug.