Sveikutės

Aš tai padariau, šiandien!

Važiavau į Akropolį ir iš jo grįžau, viskas vietoj

Gavau seniai nematytos draugės kvietimą jame susitikti, ir labai dvejojau, ką man čia daryti, bet nusprendžiau bandyt. Gi jau buvau jūsų padrąsinta ir įtikinta

Nuvažiavau tai labai puikiai, neskaitant to, kad pora kartu uosčiau troleibusų šiknas (niekaip negalėjau/nedrįsau jų aplenkti)

Ir vieną kartą kamščiui susidarius jau maniau, kad niekas nebeįleis manęs posūkiui į kairę, bet įleido.. Nors dar be klevo lapo važinėju, bet mano išraiška turbūt buvo maldaujanti pagalbos ir supratimo
Grįžimas, deja, nebuvo toks sėkmingas. Išvažinėdama nepataikiau į reikiamą juostą ir... deja teko važiuoti į Fabijoniškes

Gana ilgą laiką neradau mielos vietos apsisukimui, tad nuvažiavau net iki Nestes degalines.. Reikėjo man šiaip ar taip į ją, benzino užsipilti, tad nusprendžiau, jog ne taip čia viskas ir blogai

Grįžimas iš Fabijoniškių truputi nevykes buvo, nes ten vis autobusų juostos kaitaliojasi su normaliom juostom, tai porą kartų patiakiau į autobusų

Na o toliau viskas normaliai buvo.
Tik kieme kažkaip sunkiai parkuotis sekėsi, nors paprastai taip sunku nebūna.. Greičiausiai dėl to, kad toks vyriškis mane akylai (

) stebėjo savoje auto sedėdamas . Toks jausmas kad jau norėjo išlipti ir pasisiūlyti pastatyti mano mašiną, nes labai susirūpinęs žvilgsnis buvo

O man tai kas.. aš žinojau, kad pastatysiu, tik aišku buvo gėda stumdytis pirmyn atgal, kai esi stebimas susirūpinusių akių
Tai va, maršrutas number 1 įveiktas