Meilė per atstumą (tęsiam)

Sveikos, merginos, kaip laikotės

Aha, mudu praleidom truputį laiko kartu, labai nedaug, nes jau šiandien po pietų jis eina į giminaičio gimtadienį, tai greit turėjo išvažiuot. O vėliau vėl prie darbų. Daugelį laiko paprasčiausiai pramiegojom, užsnūdom anksti vakare apsikabinę. Norėčiau žinot, kada kitas susitikimas.

Merginos!!! Tokia graži diena šiandien (nors truputį per karšta), ir aš nejučiom susimąsčiau, kokia šita diena būtų tinkama vestuvėms Ot sumąstau, ane? Valau dulkes ir galvoju, kaip smagu būtų susituokt tokią gražią dieną. Noriu žemytis. Kas man atsitiko?!

Zemytis gal nesizemyk Geriau jau zeNytis O kad nori vestuviu,tai manau labai normalus noras. Kai turi mylima zmogu,santykiai puikus ir norisi buti kartu iki senatves

Kai buvau jauna ir vienu gyvenimo momentu norejau tuoktis,tai man graziausias metas vestuvems atrode ruduo. Kai jau ne per karsta,lapai pradeda dazytis visomis spalvomis. Tas ankstyvas ruduo,bobu vasara,rugsejo menesi.

Tai gal jau laikas jei užsimanei. Bet žinok aš šeštadieniais kartais irgi pagalvoju kokia graži ar kokia bjauri diena vestuvėms. Ir šidien pagalvojau, kad graži, nes pas mus irgi labai graži ir šilta diena buvo.
Papildyta:

mano draugė tuokėsi tokiu metu, per mano gimtadienį. orelis buvo super, trumpos rankovės buvo kaip tik.

Neišvažiavau šiandien niekur, atsiguliau prieš saulutę ir užsnūdau kaip katinas. Užtat baigiau knygą skaityt. Tokia minčiu skrynia ten, parašysiu keletą man patikusių.
"Kuo mažiau lieka kiekvieno atskirai, tuo daugiau būna abiejų".
"Kas išdrįstų pasakyti, kad garbė, vyriškumas, prasmė ir drąsa būti vyru - tai moteris?"
"Mylėti - vienintelis turtas, kuris didėja, kai juo švaistaisi."
Ir man labiausiai patikusi: "Meilė - nuotykis be žemėlapio ir be kompaso, kur paklaidina tik atsargumas".

Sveikutės Jūs tokios linksmos ir nerūpestingos atrodot, bent jau iš pokalbių.. Ar neliūdna mylėti per atstuma ar tiesiog jau apie tai nebekalbat, susitaikėt ? Aš tai dar tik 5 dienos kaip viena, nėra nuotaikos niekam, net .. pavalgymui Žinau, kad ištversiu ir kad tai laikina (tik 3 men), tačiau kažkokia tuštuma širdy ir galvoj...

Dar mintys iš tos pačios knygos (mūsų tema)
Papildyta:

Labuka, na o ką daryt, tai negi dbr sėdėsim ir verksim. na bent žinai kiek laiko nesimatysit, kada susitiksit, o pvz aš nieko nežinau, tai ka dbr daryt Gyvenu kaip gyvenus. Bet pas mane ir nėra nieko apibrėžto, neko įpareigojančio. bus kaip bus;) o kodėl jūs atskirai? neliūdėk, juk čia nieko blogo, rask veiklos sau. būtinai.

Labas Kaip sakant,sveika atvykus i likimo draugiu bureli

Ne visada linksmos,ne visada nerupestingos. Visoms pasitaiko ir liudnu dienu,bet gi pripranti kaip yra ir gyveni. Pradzia aisku sunkiausia,puikiai suprantu tave. Gerai,kad uzsukai. Lengviau,kai yra su kuo pasikalbeti,kas isgyvena ta pati,geriau supranta nei kiti. As pvz siaip kokiems pazystamiems net nepasakoju,kad vyras komandiruotej... Nes visi greiti ivertinti situacija ir pazerti negatyvo. O cia mes visos stengiames viena kita palaikyti,kartais padrasinti ar paprotinti,kai aistros uzverda. Siaip ar taip,santykiai per atstuma yra isbandymas porai. Tavo atveju,tai tik 3 menesiukai. Kitos gi metus ir daugiau taip gyvena... Nuo pasimatymo iki pasimatymo dienas skaiciuoja... Laikykis,juk zinai,kad istversit abu

O gal ka papasakosi daugiau apie save,apie jus. Kodel atsirado tas atstumas? Kiek laiko esat kartu?

Na va festina lente gražiau parašė, aš taip paskubom pirma rašiau. Norėjau pasakyt, kad stenkis turėti daug veiklos, kad mažiau minčių liktų liūdėjimui. Tikrai būna liūdna kartais ir mums, na kaip ir visiems. Apie mano šitus "bajerius" tik pora žmonių žino ir tai gan minimaliai. o ką čia šnekėt.. Kaip tyčia tėtis ėmė klausinėt 'kas naujo, gal kokį berną jau turi?' (čia taip ūkiškai ), sakau 'nieko nežinau šita tema". Kad beveik teisybė, bet kol kas tai viskam pasirašyčiau. Dbr vadovausiuos ta mintim, kad atsargumas tik paklaidina.

Labas rytas, visoms

Per naktį kambaryje atvėsta, tai bent jau ryte būna gaiviau. Tikiuosi, kad dabar bus paskutinės dvi tokios šiltos dienos, o tada galėsiu normaliau gyvent kurį laiką.

O taip, kai tas nors užėjo, tai net į taipinimo klaidas nebežiūri Teisingai pastebėta buvo, kad turiu norėt ženytis, o ne žeMytis
Papildyta:


Man ankstyvas ruduo irgi patinka, bet kadangi norėčiau ceremonijos (ir šventės) gamtoje, po atviru dangumi (na gerai, stogelis juk būtų), tai tam labiau tiktų vasara
Papildyta:


Kažkada maniau, kad man niekuomet nebus laikas Buvau nusiteikusi labai priešiskai vestuvių atžvilgiu. Dar ir su SB draugystės pradžioje buvau prikalbėjus visokių vėjų apie vestuvių nenaudą

Labai gera ta mintis apie nuotykį be žemėlapio ir kompaso, duok penkis
Papildyta:


Labas

Mes galim būti visokios, paprasčiausiai galvojam, kad forume be reikalo nėra ko skleisti blogos nuotaikos, tai stengiamės būt pozityviai nusiteikę O trys mėnesiai, palyginus su mumis čia, yra tikrai labai nedaug. Ypač jei dar po jų visą laiką būsit kartu. Gal pripratai visą laiką leisti vien tik dviese, ar kaip nors panašiai? Tada sunku turėtų būt kitam išvykus... Gali šį laiką sau skirti ir nebus taip baisiai liūdna bei vieniša.

Sveika, papasakok daugiau apie Jūsų situaciją Matai, tau tik pradžia, gal dėl to sunkiau - paskui priprantama prie tokio gyvenimo būdo, praeina tas liūdesys, o kartais vėl užeina, bet kažkaip reikia laikytis. Bet kadangi Jums tai tik 3 mėn. (įsivaizduoju, Tau atrodo, NET 3 mėn., bet lyginant su kitomis šitoj temoj) - net nepastebėsi, kaip praeis. O gal ir susitiksit tame laikotarpy?

Elegantiškai sninga, jei labai nori, tai reikia O gal Jūsų bendravimą per atstumą iš tiesų vainikuos vestuvės?

Kliamka, tai niekam neprisipažįsti? Bet gal ir gerai, nes kai kurie linkę pasmerkt, ypač, kad va su užsieniečiu susidėjai ir pan. Mano viena draugė beveik metus suirašinėja su vienu vyriškiu per atstumą, tai irgi stengias, kad kuo mažiau žmonių žinotų, tų gandų vis tiek nelabai išvengsi, sakė, jau kažkas kalba, kad "susirado vyresnį turtingą užsienietį" ir net mane buvo įtarus, kad kam iš bendrų pažįstamų prasitariau. O iš tiesų jos atveju manau, FB mažiau reikia skelbtis, kad ir užuominom, jrei nenori, kad visi žinotų

Sveikos As vis mokslais uzsiemusi. Sesija prasidejo, itemptas metas, o norisi gera vidurki istempti.
Megsta ir mano situacija zmones pakomentuoti. Vieni stebisi kaip dar neissiskyrem, kiti gi kaip cia istikimi vienas kitam, treti uzjaucia ( ), o dar kiti paklausia: 'Bet tai kaip tu taip gyveni?? As tai negaleciau.' Keistai reaguoju as i tokius pasisakymus, lyg ir turetu dzin buti, bet vis tiek kazkas suvirpa viduj
Bet as jau skaiciuoju dienas iki pirmo tokio ilgo pasimatymo Dar tris menesius skaiciuosiu Bet gera jau vien tai, kad zinau tikslia data, kada MB gris atostogu.

Dėkoju už šiltą priėmimą ir palaikymą Žinot, būna gi pasidaro liūdna liūdna, o po to vėl nurimsti.. tai va, vakar buvo liūdna ir viskas blogai, o šiandien gi jau "puse velnio" ir nuotaika, ir apetitas





Standartinė situacija... Išvažiavo uždarbiauti į užsienį.. Vieta gera, pinigai neblogi, tad iš tos pusės tikrai džiaugiuos už jį ir sustabdyti ar atkalbėti nė nebandžiau ir nenorėjau.

Esam kartu jau tris metus, du iš jų kartu gyvenam. Kažkas taikliai pastebėjo - buvom pripratę leisti laiką dviesę Na ne ištisai kartu, bet tiesiog ta rutina miegoti, valgyti, važiuoti į darbą, eiti apsipirkti, tvarkytis, žiūrėti TV būdavo bendra... Jis man visame kame padėdavo, labai manim rūpinosi. Prieš išvažiuodamas vis kartojo ir kartojo: "kaip tu be manęs gyvensi"...

Tai va, vienas iš dalykų kurių dabar mokausi iš naujo - savarankiškumas Pati tai vertinu laaabai teigiamai, jaučiu kad buvau užsisėdėjus... Vienas didžiausių pasiekimų - pradėjau vairuoti automobilį (gi nebėra kas nuveža/parveža)



Supratau Na gal ir teisingai.. Jei visos dūsautų, būtų nuo to tik liūdniau...



Nenorėčiau, kad tai taptų gyvenimo būdu Niekad nenorėjau ir bijojau papulti į tokią situaciją, kai vyras išvažiuoja dirbti. Na tebūnie, mes dar nei susituokę, nei susižadėję, be vaikų. Man asmeniškai baisiausia, kai su mažais vaikais ant rankų moteris palieka Na taip, dėl geresnio gyvenimo.. Bet man labai liūdna, kad tai tampa savotiška "norma"...

Maniškis dabar tik trims mėnesiams (tarkim kad TIK), bet ... kaip bus ateity nežinia... Kažko turiu tokią nuojautą, kad šitas kartas nebus vienintelis.. Nebent per stebuklą kažkaip pavyktų normalų darbą jam Lietuvoj susirasti.


O jūsų vyrai kur išvažiavę mokytis, dirbti? Jūs jau viena apie kitą viską žinot, o aš tai tik iš jūsų pokalbių vienokią ar kitokią situaciją įsivaizduot bandau Kliamkos situacija išvis paslaptinga tokia, su mistiniu-romantiniu veikėju