Meilė per atstumą (tęsiam)

Gal but del to, kad as nesu lietuve (mano abu tevai rusai, nors as gimiau Lietuvoj), man paprasciau, mane laiko ne tevyne o zmones, nesu as patriote, bet kaip ir tu sunkiai keiciu aplinka, prisirisu prie vietos, zmoniu ir tt, ir tikrai neskubu pas MB kraustytis, nes cia ne zaidimai, negalima pirmyn atgal migruoti, nes nei darbo nei gyvenamos vietos taip lengvai nesusigrazinsi, o skubeti neapgalvojus ir neisitikinus, jog priimu teisinga sprendima as nenoriu MB tai zino, kad jei as sutiksiu palikti viska ka turiu cia, tai turiu buti isitikinus jog ne veltui, kad jis tas zmogus del kurio nesigailesiu priimdama toki sprendima, kad ir dziaugsme ir liudesy jis tures buti salia, tik tokiu atveju as pasirysciau keisti savo gyvenima taip drastiskai kolkas dar to isitikinimo nera, na kolkas jis man brangus zmogus su kuriuo noreciau buti kartu ir tikiu kad tai imanoma, bet dar nesu isitikinus ar mes visas kliutis sugebesim nugaleti kartu, nes ir dabar kyla nemazai kivircu, dar reikia apsitrinti mum kampus

Labuka, ką čia papasakot.. žodžiu po mano pranešimo, kad noriu pasikalbėt gavau ilgą laišką vos ne su išpažintim, kokia kančia jam toks gyvenimas, kaip mažina su visais bendravimą, nes yra nuo visko pavargęs, nebeatskiria kas draugai o kas apsimetėliai (sakė čia ne apie mane), kad turi jis pats pasikeisti, jo gyvenimo būdas, žodžiu nenori jis jokių santykių, nenori bendravimo ir yra pavargęs. Man norėtųsi pilti jam snukin, pasiųsti toli jį su jo problemom, kurios su manim visai nesusijusios, bet tuo pačiu norėtųs ir paguost, prašviesint jam gyvenimą, įkvėpti vilties ir tikėjimo. Iš pradžių galvojau atrašyt jam, nes tikrai turėčiau ką pasakyt, bet dbr manau, kad nerašysiu nieko. Tegul jis nežino ką aš galvoju, gal pasidarys smalsu, gal grįžęs sugalvos man paskambint, nes jei viską dbr pasakysiu, neliks intrigos. tegul jis negaus savaitėm mano laiškų, jei jau nori mažiau bendravimo tai prašom.

Et tas juodasis mėnulis. Nieko gero man nereik tikėtis bent jau iki rudens, nes tik rugsėjį jis dings iš jo ženklo. Bet indų astrologas mano ženklui žadėjo svajonių gyvenimą nuo šios liepos, tai jau laukiu nesulaukiu.

elegantiškai sninga nemačiau šiandien olandų su potugalais, svečiuose buvau. gaila jūsiškių, palaikom anglus Vakar super rungtynės buvo, tik aš su savo pelės balsu net negaliu už įvarčius parėkt, balsas vis dar stringa.

Kuri čia nori į Italiją gyvent? Mano italų dėstytojas italas visada sako, kad Italja yra gera šalis turistams, gerai ten pakeliaut, bet labai nepalanki gyventi. Bet šiluma man patinka. Nu jei dar kokia 10 metų nerasiu vyro Lietuvoj reikės varyt į Italiją, ten jie vėlai tuokiasi, 40 stuksi tai pradeda galvot. Beje, girdėjau olandai aukšti vyrai, kaip ten reikalai? Bet jau vien iš pasakojimų nenorėčiau į tą šalį.

Aš irgi visai norėčiau kitur pagyvent. Man daug kas smalsu, daug norisi išbandyt, daug pamatyt. Tik sunku būtų jei visai nauja kalba reikėtų kalbėt. Nelabai traukia vėl kažkokią pradėt mokytis, bet... nebūtų tragedija. svarbiausia kad būt kas padeda adaptuotis. Kai priprantu tai jau nenoriu palikt.

Labas rytas

Na, matau, kad įdomi diskusija įsisuko. Maniau ir manysiu, kad tokie sprendimai labai priklauso nuo pačių žmonių. Vieni iš pragimties sėslesni ir vertinantys stabilumą, kiti labiau nori nuotykių ir jiems smalsu viską išbandyti. Aš tai jaučiuosi toks tarpinis variantas – vertinu stabilumą, bet vien tik jo man neužtenka, todėl norisi ir tam tikrų išbandymų. Todėl turbūt ir esu čia

Bet taip – man labai svarbus bendravimas su artimaisiais (čia ir apie draugus, ir giminaičius), kurį bet koks atstumas vis tiek atitolina. Pavyzdžiui, tikrai jaučiu, kaip per savo laiką čia atitolau nuo pusbroliukų... Todėl nenorėčiau, kad atstumas nuo žmonių truktų visą gyvenimą. Aš nežinau, ką vadinat patriotizmu, todėl nežinau, ar galėčiau vadintis patriote. Šiaip manau, kad Lietuvoje yra tikrai daug gerų ir gražių dalykų, kurių žmonės neįvertina Iš tų neįvertinančių buvau ir aš pati. Aišku, yra ir blogų dalykų, bet skaudulių turi visos šalys, ir nieko nepadarysi.

Ir teisi Tu, sachar Dviese visada lengviau, visada yra palaikymas. Bet vis tiek aš manau, kad ne kiekvieną šalį galima pamilti. Prisijaukinti kažkiek tai taip, bet kad ji džiugintų, tai ne. Būna tavo tipo šalys, ir ne tavo tipo.

Oi, aš nesakiau, kad norėčiau į Italijoj gyventi visą laiką. Ten kol kas esu buvusi tik vieną dieną Taigi tikrai tos šalies nepažįstu taip. Bet bent truputį pagyventi būtų įdomu, dar įdomu būtų Prancūzijoj. Man šiaip patinka šalys, kurios turi gražią gamtą (Olandijoj gamtos nėra ), skanią gurmanišką virtuvę, estetiškos šalys. Kur žmonės bendrauja truputį kitaip nei jie čia. Kur šviesu, Smulkmenos, bet tokios mielos. Nors atstumo problema išlieka, tai manau, kad visą gyvenimą vis tiek negyvenčiau, bet trumpai tai ko gero džiaugčiausi tokiose šalyse daug labiau. Gal ir pradėtų užknisti jų neorganizuotumas, anglų kalbos nemokėjimas ir pan., bet tos smulkmenos, ak Kliamka, Olandija nėra bloga šalis. Ne. Ji tiesiog ne mano tipo šalis. Čia yra daug gerų dalykų – viskas gerai organizuota, puikiai išvystytas viešasis transportas, visi žmonės moka anglų kalbą ir yra paslaugūs, neagresyvūs, čia saugu (saugiau nei Lietuvoj), čia gana lengva adaptuotis užsieniečiams. Bet žinai, kai pažiūriu per langą, tai apsiniaukę. Ir pilka. Man per pilka, labai vienoda architektūra, vienodi miestai, tamsios spalvos. Nesidžiaugia širdis, ir tiek. O smagu būtų pagyventi šalyje, kuri džiugintų širdį Būtent širdį, ne vien piniginę, ne vien pragmatinius tikslus tenkintų. Nes piniginei Olandija taip pat puiki šalis. Bet gyvenimo džiaugsmui atsirasti reikia ne vien pilnos piniginės...

Papildyta:


Futbolas nenusisekė Man atrodo, kad olandų treneris gali skristi iš rinktinės, nes dabar čia Olandijos klausimas numeris vienas. Net laikraštį gal ta proga nusipirksiu

Bet Tu ir stipri. Aš tai nežinau, ar iškęsčiau nieko neparašius. Vis tiek bendravimo norėtųsi. Gal truputį aštriau ką parašyčiau, bet turbūt parašyčiau Kaip Tu ištveri, a???

Labas dienas, atstumietės..

Kaip gyvenate?

Aš savęs didele patriote nelaikyčiau na, užsieny gyvenusi neesu, esu tik ilgiausiai mėnesį buvusi kitoj šaly.. viskas buvo gerai, man svarbu, kad būtų kažkas iš artimų žmonių o jau kiek pažįstu save pačią, tai jeigu su antrąja puse, galėčiau gyventi kitur, žinoma pasiilgčiau savos šalies, draugių, kitų artimųjų, nes skaipinis bendravimas tikrai neatstos realaus na, bet visam laikui jeigu gyventi, tuomet jau nežinau kaip būtų..

Geros dienos visoms !!!

Nenoriu aštriau rašyt, nes ne nuotaikoj perskaitys ir ne taip supras. Dbr aš jaučiuos stipresnė, tegul šaunusis būna laukiantis, tegul pamąsto kodėl neatrašau. Taip, sakiau, kad visada viską reikia išsiaiškint, o dbr pati laikau tylą, bet jaučiu, kad taip reikia. Nežinau, gal turiu nuojautą, kad visiek jis "paršliauš" pas mane, tik kažin ar nebus per vėlu, nežinia kada sumąstys ir baigs savo depresijas.
Patiko ir įstrigo man Viktoro Gerulaičio mintis iš jo "novelečių": Kaip dažnai mes, vyrai, praleidžiame tą didį momentą, kada mums tereikia pasakyti, tvirtai ir švelniai: "Einam...", ir moteris eitų su mumis nors į pasaulio kraštą. Vėliau, kai mums atsiveria akys, pradedam karštai kviesti jas, tačiau jos tik žvelgia į mus liūdnai ir purtydamos galvą atsako "Ne. Negaliu...".

labai teisingi žodžiai o gaila, kad daugeliui vyrų per vėlai atsiveria akys

Kliamka, grazus zodziai

O siaip tokia mintis man kilo... merginos, nu nei karto joks ex nemegino pas mane gristi, nei po metu, nei po deveju... Ar cia as tokia baisi?

As cia ne i tema ... bet kokia jus saunuole
Gal jusu tas "rasytojas" jautis? Uz tas menulines prognozes nemegstu palmiros

tikrai? na nežinau.. dėkui
aha kaip atspėjot? aš nekreipiu daug dėmesio į tas prognozes, tik šiaip esu visokių llogiškai nepaaiškinamų dalykų mėgėja, tai tarp jų ir astrologijos. kartais labai į temą išsipildo.

sachar nėra jis man nei esamas, nei ex. Tai buvo ir yra žmogus, kurio laukiu. Tai nereiškia, kad per dienas dūsauju laukdama, kaip tik stengiuos mažiau apie jį galvoti ir prisiminti, pastebėjau, kad taip tik geriau, mažiau erdvės lieka slogioms mintims.
Tu ne baisi, tiesiog nepasitaikė toks grįžti norėjęs ex. matyt gerai mokėjai pasiųst juokauju nes šiaip tai būna.

aš vis dar užkimus. darausi tyrimus. Geriausia, kad ir katinas užkimo - išsižiojęs miaukia, o garso nėra.

Tikrai. Ypac patinka jusu poziuris i "rasytoja", tvirtybe ir nusiteikimas jam nerasyti. Bendrauju taip pat su tokiu, kuris nelabai tikras savo jausmais, tai jus man siuo poziuriu artima... Trumpai cia paskaitinejau jusu pokalbius. Bet mane labai neramina tokie dalykai, atrodo susipazisti, bendrauji viskas lyg turetu gerai vystytis toliau, turetum dziugaut ir krykstaut is laimes ir cia kazkas nesusigaudo savo galviniuose sukuriuose

As pati jautuke, tai buvau nugirdus, kad dabar juodas menulis musu zenkle iki rudens. Mano simpatija irgi jautis Siaip astrologija nelabai tikiu, bet kaip tycia neigiama informacija kazkaip uzstringa smegenyse Bet tikiu kitais nepaaiskinamais dalykiais....Minties galia, traukos desniu ir tt.


O jus i savo tema priimat visus norincius?Reikia specialaus prisistatymo? Labai silti jusu pasnekesiai

Tai gerai darau? tiesiog taip noriu, tokiu būdu jaučiuosi stipresnė, nors su juo būnu rami ir minkšta, bet turiu ir aš charakterį bei jausmus. Žiūrėsiu "ant kiek" jam ne tas pats kaip aš jaučiuosi.
Žinoma priimam. aš pati neseniai čia savo Santa Barbaras pasakojuos, merginos čia didesnį stažą turi. Tokia tema, kad reikia palaikymo ir šilto žodžio. Čia kaip nemokamas psichologas. Senbuvėms galima kabinti medalį.
Kuri čia man pakišot mintį, kad toji mano kolegė gal žino apie mus, tai nuo to laiko atsargiau su ja bendrauju, stengiuos nekalbėti kokių dviprasmiškų sakinių, ir atidžiau jos žodžius stebiu tai supratau, kad su daug vyrų ji bendrauja palikdama jiems viltį, nors už akių siunčia juos toli. Aišku atskaičiau pamokslą, kad negalima taip elgtis, kad jei siunti tai siųsk, o ne palikinėk viltį, sakyk teisybę, o ne dviprasmiškas frazes.
Va mane irgi nervina tas jo (jų) nesigaudymas. Atrodo kiti žmonės kaip žmonės, susipažįsta, bendrauja, planuoja.. o čia ir pastoviai ant kažkokių problemiškų žmonių užtaikau. Matyt niekur nedingsim, reikės mums laukt kol tas mėnulis pasitrauks. skubėkim iš lėto. Beje, minčių galia aš irgi tikiu. Mintys prišaukia veiksmus.
O tavasis jautis toli? yra atstumas tarp jūsų?

Sveikos mergaites

Kazin kaip musu mergaitems sekasi, Abiga ir Green tea*,tikiuosi grys pailseje,atsigave,su smagiais prisiminimais.




Dziugu girdeti,taip ir toliau



Jei butum baisuokliuke,tai nebutu ir tu ex'u jokiu O kad nebande gryzti,tai ir gerai,matyt zinojo,kad tu nepriimsi.





Labas Cia gi viesas forumas,nereikia pereiti kastingo Prisistatymo nereikia,gal tik lengviau bendrauti,kai kazka apie save papasakoji.




Ai, nemegstu as daug rasyti Siandien tikriausiai as tyyyyyyyyyyngiu