uff... aš pasimetus savo gerklės reikaluose. Ryt bus dvi savaitės kaip užkimus. Ar čia normalu? aš noriu dainuot.

Jau buvau nusiteikus antibiotikus gert, bet pasidariau tyrimus ir ten nieko blogo nerado, bet vistiek kosčiu, užkimus ir dar lyg sunkumas ant krūtinės atsiranda.. vaistininkė sakė jos sūnui taip pat buvo tai gėrė AB, sesė sako gert AB, pasidėjus dbr tabletę šalia ir žiūriu gert ar ne.

dar nusipirkau purškalo į gerklę, o jis su jodu

man taip šlykštu jodą ragaut, siaubas, lyg žaizdas laižyčiau, net purto. feeeee. Kam nors atiduosiu tą purškalą.
festina lente anytėlė dievaž žaibo trenkta

bet vyras maladec

o tu kokia tolerantiška ir pakanti

ne ne, neištverčiau tokio priverstinio bendavimo, ne mano charakteriui. Jei man kžk nepatinka, nedarau, nevalgau, nedėviu, neskaitau, į svečius nevaikštau...
Mirabella kiek savęs randu tavo (pasituinkim) pasakojimuose.

visko net nesucituosiu. Palauk, kiek kartų jūs matėtės? tik tada žiema? Yra taip, kad kai mažai pažįsti žmogų tai labai norisi jį labiau pažint, nes kuo mažiau pažįsti tuo idealisnį jį matai. Bet tai normalu, nes norisi susipažint tvirčiau. O kai pamatai daugiau, kai pasirodo daugiau savybių, kai pradedi svarstyt už ir prieš, tada dingsta tas įsikibimas, kad žūt būt man reik su juo toliau bendrauti. Nemoku pilnai išbaigt minties, bet gal kžk supratot.
Tas pasakymas, kad turi jo nusipelnyt???

kas jis ten per užjūrio princas, kad pelnytis jį reikėtų? čia jau kvepia narcizais. Mano šaunusis vis skiedžia, kad jis nenusipelnė, tarkim mano dėmesio, pasimatymo, kad jis nevertas. O man nusišikt jis vertas ar nevertas, svarbu, kad aš noriu jį matyt ir skirti jam savo laiką.
Nesupyk, bet ar nebus jis ten ir ten gerai gyvenantis, o tave laikantis alia dėl atsargos? O gal čia jaučių bruožas?
Supratau kuo aš ir šaunusis skiriamės. Ogi aš viską matau per rožinius akinius, o jis per pilkus ir dar tamsiai.

Nieko, tuoj kontaktinius lęšius nusipirksiu.
sachar aš stengiausi.. iš manęs laiškai, dėmesys, komplimentai, stengiausi palaikyt ryšį. Nebuvo perpildytas dėmesiu, bet jis tikrai žino, bent jau dbr tikrai žino, kad... kad norėčiau daug iš mūsų bendravimo ir, kad man jis labai labai, juk tie kaštonai ir visa kt.išsidaviau kaip reikiant.

Ir dbr jaučiuosi kad pavargau jį tempti, įrodinėti, kad gyvenimas yra gražus, kad bendravimas per atstumą įmanomas jis man neduoda galimybės įrodyt. Dbr jo eilė, tegul pasimąsto. Aš jaučiuos lyg padariau viską, tik gailiuos kartą leptelėjus, kad neatskrisčiau pas jį

bet vargu ką tai pakeistų, nemanau, kad siūlytų atvykti. Stoju į nei pakartų, nei paleistų klubą.

Grįžtam prie futbolooooooooooooo

Go Portugal