Trumputės pasakos arba šventės praleistos svetur

...Na, o dabar palikime jurginus ramybėje ir eikim šiek tiek pasižvalgyti po likusią botanikos sodo dalį



















...Mergaitės – gidės pasipuošusios tautiniais rūbais tikriausiai žino kiekvieno augalo istoriją



Papildyta:
...Per visą botanikos sodą išsiraizgęs tvenkinys











...Šalia tvenkinio pilna suoliukų – galima pailsėti, pasigrožėti tvenkinio panorama ar jame besipliuškenančiom antim







...Apėję nemažą dalį sodo, keliaujam atgalios Beje, tikriausiai vertėtų paminėti, kad šis, Salaspily esantis, Latvijos Nacionalinis botanikos sodas yra laikomas didžiausiu botanikos sodu Baltijos šalyse - jis apima 126 ha plotą Aš čia parodžiau tik nedidelę dalelę sodo - tiksliau, tik tai, kas mane šįkart labiausiai sudomino Įtariu, kad čia labai gražu turėtų būti sužydėjus pavasario žiedams

Papildyta:
Astrut, Sense - smagu, kad patinka mano parodyti gėlynai Šiaip, aš, jei tik yra galimybė, visada stengiuosi nepraleisti progos apsilankyti botanikos soduose, bet dažniausiai tai vyksta pavasarį arba vasarą Šįkart pamatyti rudeniniai žiedai ir pačią labai sužavėjo
Pst. Beje, kai rašysiu reportažą iš Slovėnijos, parodysiu patį gražiausią mano matytą botanikos sodą paskendusį galybėj pavasarinių žiedų Tądien, nors ir lijo lietus, Volčji Potok botanikos sodas pasirodė tiesiog nerealus

Aidluka jus turit puikia aki,puikiai jauciat,ka uzfiksuoti
Labai labai laukiu Jusu fotoreportazu nors nuotraukas ir turiu galimybe matyti,bet be jusu pasakojimo nuotraukos daug zavesio netenka,nes pasakotoja esat puiki!
P.s. siemet sedziu Jusu reportaze apie Rumunija,Bulgarija,Turkija...taip tikiuos,kad vasara savo kelioniu sparnus paleisim ton pusen uzbure tie Balkanai mus...oi uzbure

Aidluka,kelionė ir nuotraukų grožis superinis, kaip visada . Bet žvilgtelėkite į Kauno botanikos jurginus, jie irgi nuostabūs. Tik mano fotoaparato kokybė ir nuotraukų meniškumas košmaras . Bet jurginų grožį galima pamatyti

Dieve, Aidluka, duok Dieve sveikatos ir pinigų Jūsų šeimai, kad galėtumėte keliauti. Ir toliau džiuginkite mus savo reportažais, nuostabiausiomis, išjaustomis nuotraukomis. Atradau Jus nuo Jūsų "pasakos" ir taip keliauju visas keliones. Kaip matau, tas keliones kartu keliauja ir nuolatinis puikių kelionių aprašytojų"ekipažas" Artūras, Astra, Linolė ir t.t. Jūs visi nuostabūs

Jungiuosi ir aš prie Jūsų palinkėjimų Aidlukai ...ir tuo pačiu ačiū už gražius žodžius mūsų "ekipažui" ir balionėlį ... ir dar k** ...užmynei man ant sąžinės stiprokai- aš dar vakar mąsčiau ar verta parašyti, nors trumpą, bet vis vieną reportažą iš Maltos. perskaičius šį postą net nuraudau

Oi, mergaitės, na ir prigyrėt čia mane Ačiū labai labai visoms už gražius žodžius, už palinkėjimus mano šeimai, dėkui, kad ištvermingai laukiate mano reportažų Iš tiesų, sąžinė baigia užgraužti, kad neturiu galimybės, kaip visi normalūs žmonės, normaliu tempu dalintis savo įspūdžiais Na, bet kaip nors, vistiek pasistengsiu duotus pažadus įvykdyti

Juritute, tai jau taip - nuotraukos be pasakojimo gali perteikti tik matytą vaizdą, o jausmas ir emocijos atsiranda tik „prabilus“ vaizdo fiksuotojui

Kaip smagu girdėti, kad ruošiatės keliauti į tokias puikias šalis Man susidarė įspūdis, kad Rumunija su Bulgarija nelabai turistus dominančios šalys - po reportažo rašymo praėjo vos ne du metai, o niekam joks klausimas apie šias šalis taip ir neiškilo Aš tai mielai sugrįžčiau ir į Rumuniją, ir į Bulgariją, taipogi ir į Turkiją Tik nežinia kada tas sugrįžimas bus. Aišku tik, kad pirmasis į Turkiją šį pavasarį sugrįš sūnus – kad žinotumėt, kiek jam buvo džiaugsmo, kai išsitraukė pagal mainų programą važiuot būtent Turkiją Pavergė ši šalis mano vyruko širdį Aš, prisižiūrėjus turkiškų serialų, irgi svaigstu, kaip norėčiau bent iki Stambulo palėkti Pamenu, kaip visos draugikės stebėjos, kai, prieš pirmą kelionę, aiškinau, kad Stambulas manęs visai nedomina - negi taip gali būti Pasirodo gali – viskam turi ateiti savas laikas - dabar net mintis nekiltų Stambulo išmesti iš maršruto

Dansak, manau, negražių gėlių, kaip ir negražių šalių, tiesiog nebūna Būtinai pažiūrėsiu

Papildyta:

K **, iš visos širdies dėkoju už tokį šiltą įvertinimą Iš mūsų „pavyzdingosios“ pasakotojų chebrytės, kaip suprantu, beliko tik Linole, Arūna ir Vilmaaa, o visi kiti tikriausiai išsikvėpė arba neturi laiko aprašyti savo nuotykiams Kiek žinau, ir Artūras turi nuslėptą kelionę, va, ir Astra prisipažino abejojanti ar rašyt, apie save - net nekalbu Manau, kad ir kiti „etatiniai“ keliautojai ir pasakotojai šiemet buvo kažkur išvažiavę, bet tyli Šiaip, mane šiemet, keliaujant po Norvegiją, net šioks toks piktumas buvo apėmęs Lietuvių kelionėj sutikom tiesiog neįsivaizduojamą kiekį – kai kuriose, ypač turistų labiausiai lankomose vietose, susidarė įspūdis, kad visa Lietuva išsiruošė į Norvegiją - galvoju, grįžus, rasiu kalną naujų įspūdžių Deja, pasirodo klydau – kaip buvo Norvegijos tema SM visiškai nieko verta, taip ir liko, naujų reportažų taipogi nei vieno neatsirado Niekaip negaliu suvokti, kodėl apie kitas šalis žmonės nepaliauja dalintis įspūdžiais, o Norvegija taip ir lieka nuošaly Seniau galvojau, kad dėl ekskaluojamo brangumo, retas lietuvis išsiruošia po šią šalį pakeliauti, bet dabar suprantu, kad problema slypi kažkur kitur - bet kur, taip ir nepavyksta išsiaiškinti

Astrut, net neabejok – jei atrandi laisvo laiko, būtinai rašyk

...Keliaukim toliau Apžiūrėję Salaspilio botanikos sodą, sukam link Gaujos nacionalinio parko – ten norim pamatyti dar kelias neregėtas vieteles Pirmiausia kely mus pasitinka viduramžių laikus menanti Lielstraupės arba Straupės pilis



...Stojam aikštelėj šalia kelio ir einam pasivaikščioti po pilies teritoriją Taip taip – tik po teritoriją - į pačią pilį patekti neįmanoma, nes... joje jau pusšimtis metų veikia priklausomybės ligų ligoninė Lielstraupės pilis, statyta XIII a., ne kartą kentėjo nuo gaisrų - keletą kartų iki pat pamatų buvo sudegus ir vėl iš naujo atstatyta Savo dabartinę išvaizdą pilis yra išlaikius nuo XVIII a. pabaigos











...Šalia pilies (tiksliau, sujungta su pilim) yra ir senutėlė Straupes evangelikų liuteronų bažnyčia - ji irgi buvo pastatyta tuo pat metu kaip ir pilis Smagu, kad randam bažnyčią atrakintą – nepraleidžiam progos apžiūrėti ją iš vidaus

...Grįžtam atgal į pilies kiemelį





...Prie tvoros užmatau išrikiuotas paminklines lentas – einu pažiūrėti Ant daugumos įmanoma įžiūrėti metus 1683..1882 – tikriausiai čia Lielstraupės pilies šeimininkų von Rosenų šeimos paminkliniai akmenys





...Apeinu visą kiemelį - nedaug jo ten ir tėra Iš bet kurios vietos atsiveria puikus vaizdas į pilį Truputį liūdna, kad turistai (o jų čia tikrai netrūksta ) neturi galimybės patekti į pilies vidų Na, bet ką padarysi – gal viduje ne kažkiek autentiškų detalių ir tegalima pamatyti









…Grįžtam atgalios Stebim pilies šešėlių žaismą šalia esančiam tventiny Ech, ką ir besakyti – smagu buvo čia pabūti ir nors akimirką prisiliesti prie šimtmečius menančios istorijos

...Kitas sustojimas - visai neplanuotas ir netikėtas Tiesiog, šalia kelio pamatom akmes ir metalo dirbinių lauką – negi galim pravažiuoti nesustoję Žinoma, kad negalim – einam po jį pasižvalgyti

http://www.ezerini.lv/



…Matyt dėl to, kad turistinis sezonas jau baigėsi, čia dirbantį randam tik turizmo informacinį centrą, o, šalia esanti, akmeninių dirbinių parduotuvėlė - uždaryta Tenka pasitenkinti lauke esančiais Ezerini grožiais

...Dabar sukim link Vaidavos – už šios gyvenvietės šunkeliukais važiuosim link dar vieno trokštamo pamatyti objekto – Sietyno uolos Sietyno uola arba Sietiņiežis yra viena iš didžiausių ir aukščiausių balto smiltainio uolų Latvijoje: jos aukštis siekia iki 15 m, o ilgis - apie 500 metrų Uola pavadinta Sietiniežiu dėl savo panašumo į sietą ar rėtį: pasirodo bitės buvo pamėgusios čia kurti savo namus, tai joje dabar galima pamatyti daugybę bičių „prigręžiotų“ skylučių

...Taigi, paliekam mašiną aikštelėje ir miško takeliu keliaujam ieškoti Sietiniežio



...Nusileidžiam prie upės



...Gauja tokia ruda, murzina pasirodė, o į ją įtekantis mažytis upeliukas švarutėlis švarutėlis



...Vaizdelis į upę Nors jau ruduo, bet baidarių mėgėjai nepraleidžia progos pasimėgauti šia nuostabia pramoga Ech, su nostalgija prisimenu ir aš savo pirmąją “baidarinę“ pažintį su Gauja Su kolektyvu dvi dienas šioj upėj pramogavom: ir plaukėm, ir skendom, ir linksminomės, ir palapinėse nuo šalčio naktį tiesiog dantim kalenom Kai kartais kas nors paklausia, ar kalnuose miegot palapinėje nešalta – išgirdę atsakymą, negali patikėti, kad didžiausią šalčio išbandymą teko patirti ne kur nors kalnuose, o liepą prie Gaujos



...Pasižvalgę į Gaują, kylam vėl į viršų - ir vėl žavingas vaizdelis į upę





...Artėjam prie uolų. Aplink Sietyno uolą yra įrengtas pėsčiųjų takas – kiekvienas turistas turi galimybę apeiti visą uolą Vienur reikia eiti mediniais takeliais ir laipteliais, kitur tiesiog balta uoliena









Papildyta:
...Baltosios uolos stiepias į dangų - vis tik 15 metrų ne toks ir mažas aukštis














Papildyta:
...Sietyno uolas išmarginę raižiniai - čia, be abejo, neapsieita be žmogaus įsikišimo

















Papildyta:
…Va, ir korėtoji Sietyno uola Nusprendžiam – vis tik bitučių sukurtas menas įspūdingesnis nei žmonių







…Na, o čia jau tikriausiai pati gamta raudonais dryžiais paženklino dalį uolos



…Ką gi, pažintinis takelis apeitas – prie reklaminės “būdelės” paskaitom šiek tiek informacijos apie šią uolą ir traukiam toliau pažinti dar nematytosios Latvijos pusės

Kaip smagu jusu sitos isvykos





O mes siemet atvirksciai, ne vieno lietuviu ekipazo nesutikomm nors ta Europos dalis, tai ranka paduot. Net keista. Pasirodo visi i Norvegija buvo suvaziave
Is tikruju, tia vaziuoja lietuviai, tik ar tingi ar nenori dalintsi informacija. Todel ir patinka man rusu puslapiai, kur zmones deda kalnus idomiausios informacijos ir patart visada paskuba. Sako labai geri ir estu puslapiai, reiks kada panarsyt