QUOTE(Fiction @ 2008 09 03, 20:21)
Prisijungsiu prie Tavęs, nes tokių pačių gražių tikslų vedini ir mes su vyru nutarėm grįžti į Lietuvą. Ilgai neužsibuvom, vėl trauksim į Norvegiją. Tiesą sakant, aš nematau čia savo ateities, aš nenorėčiau, kad šitoj aplinkoj augtų mano vaikai. Man baisu žiūrėt, kaip gatvėj žmonės susiraukę. Man čia baisu išeit kažkur vakare, nes nežinau, ar sugrįšiu namo. Į pokalbį dėl darbo nuėjus pasijaučiau kaip kokia mazgotė, gaištanti darbdavių brangų laiką, o po visų tardymų man pasiūlo 1500 litų... ir tai jau sako, beveik lubos. Aš nenoriu gyventi čia dėžutėj, už kurią gaudami vergiškus atlyginimus, mokėtume pusę gyvenimo. Noriu jaustis žmogumi. Tiesą sakant, žvėriškai laukiu, kol vėl išvažiuosiu
O ką darysit jūs? Gal irgi rasit būdų sugrįžti atgal? Ne taip jau seniai palikot Airiją, turite kontaktus, buvot kažkiek įsitvirtinę. Žinoma, tas nuolatinis kraustymasis siaubingai vargina, bet jei dėl geresnės ateities...
Ne mes pasiliksim LT,grizom tik todel,kad yra kur grizti, mano mama turi savo versliuka,o jai sveikata slubuoja,tai padeti jai,pasimokyti juk kazkada reikes vieniems tai viska daryti.Dabar sunki yra pradzia,bet tikiuosi,kad bus geriau.Siaip ruosiuosi grizti i savo ankstesni darba,zinau,kad atlyginimas nedidelis,bet man dabar nereikes islaikyti is to seimos,tai bus mano islaidom(sunims ant maisto ir +man ant paketu liks

),o ir darbas pamaininis,dvi dienos darbe,trys namie,tuo paciu galesiu ir mamai padeti.
Ir su vyru kalbames,kad jei ne mama,tikrai nebutume grize.Laiko praejo visai nedaug,bet jau patys jauciame,kad esame irzlesni,piktesni,jei kazkur iseiti,pas gydytoja,i banka,i parduotuve ir tttttt..... reikia issipustyti,kad pasijaustum visavertis zmogus,nes kitaip i tave ziuri kaip i nieka.