
Kristinuke, kumščiai suspausti

angeliuke, ar ramiau jau nors kiek?

etera, gaila, pačioj įdomiausioj vietoj nutraukei savo pasisakymą


šiek tiek pasiguosiu. kada čia kalbėjau su mama, pasakiau, kad va jau tą ir aną turiu, nes dabar to reikia (čia apie ligoninės reikalus), paskui svarsčiau ko reiktų leliukui...
tai ta pasišaipė, girdi, jau ką gimdyt nori, kad jau taip ruošies....
nu net žagtelėjau. suprantu, seniau, jų laikais, važiuodavo į ligoninę kaip stovi, vaikui pirkdavo, tik jam gimus... ir pan.
bet kas blogo, jei aš noriu dabar kol dar nėra (tiksliau nebuvo) karšta, kol dar pilvas nosies neremia? man atrodo didesnė nesąmonė pasilikti paskutinei minutei, nei iš anksto neskubant susiruošti ir ramiai laukti kada čia bus "ta" diena. tuo labiau, kad mums gimdyt vasarą, kada dienos neprognozuojamos. gerai jei vėsu, o jei karšta? jau ir taip sunku nuo to svorio, jautiesi kaip net nesugalvoju kas, tai kaži koks malonumas trenktis į pardes ir ieškoti ko reikia, užuot kur pavėsyje prie vandens balos .....
anyta irgi kada čia manęs užklausė, taip sakyčiau "tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje", prie stalo, kai vakarojom, ar ruošiu savo spenelius.... pasakiau, kad ne, nes nerekomenduojama. tai nusivaipė, su mintim, kad bus tau, kai vaikas nuės.... paskui dar pradėjo dejuoti, kad girdi iš pradžių matinti buvo skausminga, nes gimda susitraukinėjo, tuomet uošvis puolė klausti, o kam čia susitraukinėja... ir t.t. ir pan.
nu nemėgstu tokių kalbų prie stalo. nors ir šiaip nesinori man tokiom temom kalbėti. išvis stengiuosi negirdėti tų baisių istorijų, oi kaip sunku buvo gimdyti, oi kaip vaikas spenius nuėdė, oi kaip man vyras nepadėjo ir pan....
nu va, išsilojau šiek tiek

d'ville, man tie nuotykiai būtent tose spec. kasose buvo.
