QUOTE(vylabusle @ 2012 06 15, 18:34)
Man vyras pasako, kada jau laikas termometrą ištraukti

Jis išgirsta, kad jau pasiimu termometrą, ir pasižiūri laiką, o aš snaudžiu toliau, ir, kai jau laikas, jis mane pažadina su arbata ir sako, kad jau laikas ištraukti

Kadangi per paskaitėles prieš vestuves mums pasakojo apie NPŠ - jis supranta, kas ir kam, kodėl aš tą darau.
Savo didelio noro pastoti pradžioje nerodžiau. Iš pradžių jo ir nebuvo tokio desperatiško, o kai patyriau persileidimą - vyras tiek išgyveno dėl mano būsenos, kad aš, kai tik apsiraminau, jo stengiausi neslėgti ta tema. Bet po to pradėjo man visokie pykčiai lįsti, ėmiau viduje niršti, kad seksualinio gyvenimo intensyvumas per mažas (malonumui - pats tas, bet vaikui daryti negana), ir tiesiog kartą prisipažinau, kad kenčiu kaskart sulaukusi mėnesinių, kokia nelaiminga jaučiuosi, kad vis dar nepavyko, ir jaučiu nuoskaudą, kad jis nepasistengia taip pat... Pokalbis buvo ne itin malonus abiem, bet dabar dar labiau bendradarbiaujame. Jeigu kas mane vėl slegia - aš išsikalbu, pasiguodžiu jam, nes laikydama savyje užsidepresuoju. Kai jam išsakau, kas mane slegia, pasidaro kur kas lengviau, nuotaika pasitaiso, nors jis man nieko nesako, tik išklauso, priglaudžia ir pažada, kad viskas bus gerai.
Oi. Vylabusle, jau mano vyras tobulas, tai labai smagu girdėti, kad ir kitų moka nustebinti savo žmonas

. p[askaičiau apie tavo nuotaikas ir taip lengvai pažįstu save... Man irgi sekso perteklius, paprasatia nereikėdavo tiek...Tik man vaisingos dienos, ir jau lakstau paskui vyrą, tas sako "vėl dirbt?"...

. Aš manau, kad gal pergyvena, kad per daug iš jo tikiuosi, o maža ką - dar lemiamu momentu
artilerija paves.... Artėjant mėnesinėms visada pilvą pamaudžia, papukus minkau minkau - nieko nejaučiu...o atėjus mėmėms praėjusį kartą - man isterika. Lygiai taip pat kaip ir tu - išsakaiu vyrui, kad aš kaip durnė ir vitaminą E, ir folinę, ir maitinuosi sveikai, ir skaičiuoju/matuoju - o tu??? prie bendro projekto neprisidedi visai. vitamino neįsiūlau nei per kur, valgo beleką/belekaip, parūko nedaug, išgeria kartais. O aš kaip manijos apsėsta. Iš tikro trečias vaikas ir buvo jo idėja. Aš kelis metus sakiau - jokių. Bet kai netyčia gavosi..su nelaiminga pabaiga...tai dabar negaliu kaip noriuuuuuuuuuuuuu

. Vyrs sako - atsipalaiduojam ir negalvojam. O man - neišeina...aš neturiu laiko negalvot...juk man jau ne 18 (
nepabijosiu to žodžio)

. bet dabar jau vėl geriau jaučiuosi - ateis memes, tai ateis... lai mane balionėlis kelia aukščiau

. aš irgi tikėjausi, kad pastosiu ir spėsiu dar drakoniuką padaryt

. ir nesisaugojau tik pirmas pora savaičių... nieko - juk mes visos kartu sudėjus - stiprios ar ne? Juk nusipelnėme geriausio???