QUOTE(Daluze14 @ 2012 06 12, 22:13)
Man ta knyga irgi nepatiko vien del to, kad jie problemos saknis mato tik vaikystej i rne itin duoda patarimu, ka daryt. Na kad ir pvz as. Mano vaikyste buvo puiki, gyvenau su mylinciais tevais, kurie iki siol puikiai sutaria. Nepatyriau jokios ten prievartos ir panasiai. Neturejom seimoj despoto tevo ar motinos. Nu ir kodel tada as sugebu isimylet despota ir dar taip aklai, kad visiskai nematau jo despotiskumo? Kodel nusizeminu iki ne tai kad suns, bet skuduro lygio? Ir ka daryt tokioj sitoacijoj, kai suvoki, kad toliau taip negalima, bet nieko negali padaryt su savimi. Patarimu knyga neduoda. Paaiskimu konkreciai mano sitoacijai - irgi ne. Faktas, kad turejo praeiti 10 metu, kol as praregejau ir atsikvosejau. Turint omeni, kad tai amzius nuo mano 21 iki 31 metuku, tai aisku, kad labai ir labai gaila. Bet vis tiek dziaugiuosi, kad pagaliau baigesi
o as Daluze issivedziau sau tokia teprija atsizvelgdama i perskaitytus kelis staripsnius apie aukos sindroma ir i savo logika (

) mano tevai gi ir turejo ir tebeturi puikius santykius, as nemaciau seimoje nei smurto, nei kazkokiu kitokiu nesamoniu, visada tevai buvo isikibe vienas kito ir istikus kokiai nelaimei dar labiau suremdavo pecius, kad ja pergyventi.... o va uzpuoliau uz tokio egzemplioriaus, rinktinio savo veisleje.
kazkada su mama apie tai kalbejom, mama sako, taigi is karto matesi, kad jis netinkamas, kad jis toks (tik ne tokiam lygije) bet tu musu nenorejai klausyti. tada susimasciau, mano mama ko gero tokius jau pazysta 'na lico' nes jos tevas buvo toks, net issiskyrus ateidavo pas mano mociute, ja pavaikyti, baldus padauzyti, su kirviu pavaikyti ir ect. manau tokie instinktai (atpazinti kuili) yra igyjami, o mes abi ko gero augom perdaug sterilioje aplinkoje, mums net galvoj nebuvo, kad tas imanoma, kol savo kailiu to nepatyreme. ir net jei kas pasakodavo apie tai, mes net negalejome isivaizduoti koks tai baisus dalykas, isimyleti ir kartu gyventi va toki va bruda, koki turejom. as aisku i barscius buvau giliau ipuolusi, bet esme nuo to nesikeicia.... o toliau, tas buvimas kartu kai tau negerai... na as paskaiciau viena labai gera straipsni apie aukos sindroma, ten buvo aiskinama, kodel moteris lieka su tokiu. viskas labai paprasta, vyras blogas nebuna visada, tiesiog vienu metu tai nutinka, na kokia nedidele salyginai apraiska, buvo neistikimas, bet po to ejo keliais, prisiekinejo, apipyle dovanomis, sudave pirma karta, ir vel analogiskai... o juk kai tai nutinka pirma karta, budamas naivus, myledamas ir neturedamas gyvai matyto pavyzdzio kaip tai vyksta, imi ir atleidi, tada prasideda toks 'medaus menesio periodas... kuriam menkstant vel pasijaucia itampa, kuri kazkuriuo metu sprogsta ir vel ivyksta tas pats.... pirma karta tas tarpas gali buti labai ilgas, metus, ar du netgi, bet laikui begant intevalai tankeja ir moteris pati net nejausdama i veliama i toki uzburta rata - zaibai, medaus menuo, tyla pries audra ir vel zaibai... galop, jei moteris atsibunda is to savotisko letargo miego, ji pasiurpsta suvokusi kokioje padetyje ji atsidure... butent taip buvo man, mane pazadino antrasis nestumas, ir jei kas man butu pasakes, kad as sulauksiu to, ka tuo metu turejau, buciua nei uz ka nepatikejusi...
nu va monologa suraiciau, ir visa tai kad as labaaaai tingiu o reikia eiti pradeti darbuotis vardan hobio.... o as siandien visa diena lauke kankinausi, nupjoviau savo 2 savaites

nepjautus gazonus, tai paprakaitavau vietom ties kupstais.... tada pasikvieciau kaiminka pas kuia sode nuostabus gelynai ir ji man padejo atskirti kur mano gelyne yra geliu daigai ir kur piktzoles (pasirodo kaip geles puoselejau piktzoles vienoj vietoj

) tai gelyna visa nuravejau ir dar geles persodinau , nes vietom seklos nesudygo, o vietom tokiais kuokstais