Jūsų požiūris į meilužes

Supratau dabar ka turite galvoje Seimoje nera ''as pageidauju'', ''as isakau'' ar panasiai. Viskas turi buti savoje vietoje - tiek sexas, tiek bendravimas, tiek laisvalaikis ir tt. Jei zmona neziuri i vyro puse po du men, tada ejima i kaire pateisinu. Vyrai yra vyrai, nereikia ju paversti namu apyvokos daiktais

Deja, labai daznai buna kaltas vyras, jei zmona nebenori sekso. Apie tai daug prirasyta, nesikartosiu.

Taip, parašiau palyginimą, bet ne iš tos pusės, kurią po to išplėtojai, o visiškai iš kitos. Todėl ir rašau, vėl, kad nesupratai apie ką buvo tas palyginimas.

O kas sako, kad visais atvejais tai yra gėris?

Jei nesutampa sekso ritmas, žmona "neduoda", o vyrui važiuoja stogas, tada gėris. Jis nuramina savo gyvuliškąją prigimtį, patenkina fiziologinius poreikius, ir ko tada nervintis tai žmonai, jei jos vyras susirado pakaitalą?

va cia sutinku . Ir tas lovos problemas galima isspresti ,jei tik kartu apie tai pasikalbetu ,rastu iseiti ,o ne nueitu lengviausiu keliu Todel nepateisinu vyru ,einanciu i kaire jokiais atvejais Bet kaip sakant gyvenime,deja, tai vyksta ,negali nepastebet

Mielosios Damos, su visa pagarba Jūsų skvarbiems protams ir pagirtinai išmonei , niekaip negaliu sau leisti prabangos sutikti su tokia pozicija, kad meilužė bendrame, dorovės normas pažeidžiančiame veiksme yra niekuo dėta šalis. Išimtį gal padaryčiau jei jai nežinoma, kad ji meilužė ir taip pažeidžia teisėtos žmonos interesus (visiškas alibi), arba labai naivi ir nuolatos patiki vyro "paistalais", kad jau tuoj tuoj skirsis (laikinas neveiksnumas). Visais kitais atvejais (nors ir garstyčios grūdo) kaltės dalis vis dėl to tenka, visuomeninės paniekos išraiška. O tai ir buvo temos klausymas: ar meilužė visuomet - atpirkimo ožys.

Tokios prabangos liberaliai pažiūrėti į šią situaciją negaliu sau leisti, nes turiu du vaikus ir pareigą įdiegti jiems morelines vertybes tokias, kokias mano seneliai diegė mano tėvams, mano tėvai - man, o aš savo vaikams. O jau vaikai tegul patys liberalizuoja savo požiūrį visas gyvenimo situacijas (prisiimdami už tai atsakomybę). Nesu konservatyvus žmogus, o ir moraliu savęs neskaitau (vietą pragare jau esu užsirezervavęs ) ir į daug dalykų ar reiškinių galiu pažvelgti tolerantiškai.

NeTaRa pasiremsiu ir aš Jūsų pasiūlytu pavyzdžiu apie 75% ir 25%, bet visgi liksiu, prie savo pozicijos, kad ketvirtadalis netenkinamų santykių turi būti taisomas tų santykių dalyvių, o ne ieškomas "surogatas" pakeisiantis tą santykių dalį. "Surogato" priėmimas ir yra mano įvardintas pabėgimas nuo problemos ir pasidavimas. Pasinaudosiu Jūsų pasakytais žodžiais: turi/gali/nori. Tik juos kitaip sudėliosiu: Žmogus turi stengtis tiek, kiek gali, o ne nori. Ir tik jei jau visi būdai, pagal išgales išnaudoti - tada spręsti ar susitaikyti su esama padėtimi ir pasitenkinti 75%, arba pradėti viską iš naujo ir ieškoti viso 100% su kitu gyvenimo palydovu. Kai namo pamato vienas iš keturių kampų ima skeldėti, visa apkrova persikelia ant likusių trijų, o tada ir jų skeldėjimo tikimybė padidėja ir šiap įkaltas kuoliukas (surogatas) prie to vieno kampo niekaip nesutvirtina to skeldėjančio pamato kampo. Reikalingas kapitalinis remontas, arba visisška rekonstrukcija.
Papildyta:



O moretis?????

Moteru taip pat ne ,jeigu jos isduoda savo vyrus . Vienoje temoje jau rasiau apie tai Ir aplamai ,netoleruoju isdavysciu ,per daug zema ,amoralu ,perdaug skausmo artimiems ...

siek tiek ne i tema- ar jusu jau neuzkniso ta Bites Blackberry reklama ?

O aš pateisinu. Kad ir kaip keistai skambėtų. Nes ne viską galima išspręsti pokalbiais. Ir meilužių atsiradimas nebūtinai lengviausias kelias, neskaitant atsitiktinumų. Kartais tai paskutinis kelias išsaugoti šeimą. Keista? Nes vyras/moteris patenkindamo seksualinį poreikį šone, grynai fiziologinį, nebekelia tokių pretenzijų ir dramų partneriui, nebelieka problemos. Ir jei vyras ar moteris nenori sekso su partneriu arba nori labai retai, dėl jam vienam žinomų priežasčių, tai nebėra prievartos akto. Nenori? Ir nereikia.

Gerai ,tarkim taip . Bet jeigu pokalbiai nebepadeda , sprendimu rasti nebeiseina ,tai kodel tada neissiskyrus ? Kam apgaudineti zmona ir save ? Tada toks "vyras" tegul ir ciuozia pas meiluze i glebi ,kuo jam ten ne geriau Kam tada slepti nuo zmonos, nuo vaiku viska ? Tegul atvirom kortom zaidzia
JUs traktuojat isdayste kaip buda issaugoti seima . Sayciau gana keistas budas tai padaryti ...

O aš manau, kad būtent ne fiziologinius, o emocinius poreikius (fiziologiniai tėra papildomas malonus priedas) patenkina tas kuris pradeda "turistines kekiones" į šoną. Nes fizinius galima patenkinti ir kitaip. Jums moterims yra būtinas žinojimas, kad esate patrauklios, viliojančios, nepraradote gebėjimo gundyti ir galite išvesti vyrą iš proto. Ir visa tai ir yra ko Jūs pasigendate santuokoje, ar šiaip santykiuose, nes su laiku blėsta Jūsų partnerio atidumas šitiems dalykams, nes atsiranda kitų svarbių šeimos poreikių ir tikslų kur partneris nukreipia savo dėmesį, taip nelieka pakankamai to dėmesio, kuris Jums reikalingas. Lygiai dėl tų pačių priežasčių vyrai nuklysta į šoną: dėl noro pasijausti galinčiu sužavėti moterį (o tokios abejonės kyla, kai su savo moterimi neberandi bendros kalbos) iki tokio lygio, kad moteris atsiduos. Taip pasitikrinama savivertė.

O problemas tai išsprendžia laikinai, jos niekur nedingsta. Jei problemą "užpylei" alkocholiu - tai ji irgi "dingsta" iki ryto. O ryte supranti, kad problema niekur nedingo, o ir dar viena prisidėjo - pagiros.

Va butent, zmones eina lengviausiu keliu, kaip tas s... plaukia pasroviui. Och sureagavo apatine kuno dalis i koki dirgikli, OK, man truksta sekso, vietoj to, kad padarytu namu darbus namuose, geras pasiteisinimas nusideti. Nusidejo ir vel is naujo...

Kita vertus, suprantu apie ka kalba Subjektyvi, apie zmoniu santykius kurie paremti pragmatizmu-pinigais, va tokie siamo dvyniai, jei turetu galimybe kartu negyventu, bet "meile is isskaiciavimo juos laiko stipriau nei bet kas kita", automiskai, visai desninga, kad jie galimai laigys po svetimas lovas.

Bet ar tai galima lyginti su kitom seimom, abejoju.

O jei grizti prie temos. As nemanau, kad zmogus nenesa atsakomybes darydamas veiksma, nesvarbu koki. Vien tai, kad jis ta veiksma daro, dalyvayja tame procese, jis jau nesa uz tai atsakomybe, nes tai ne be jo indelio itakoti padariniai. Va kokia dalis atsakomybes zmogui tenka, tai jau kitas , diskutuotinas momentas, cia jau priklauso nuo situacijos.

Nerašau apie pinigus ar pragmatizmą, nežinau kur tai radai Rašau apie tam tikras atsiradusias sąlygas. Skirtis niekas nenori, šeima yra šeima, bet kai kas netenkina, ir tas kai kas nebūtinai turi būti pretekstu ardyti šeimą. Jei vienas nebenori rodyti jausmų, tiesiog dėmesį, kaip rašė ir Publicum, sumažėja sekso poreikis, juk visko pasitaiko, tai kam viską rauti su šaknimis?

Jei ziureciau is savo varpines, as suprantu, kad kiti ne as. Manes visai nezeidzia neistikimybe, mane zeidzia melas, pojutis, kad manimi manipuliuojama, pasinaudojama mano pasitikejimu. Fiziologine neistikimybe galiu pateisinti, bet kitka, sunkiai. Gal tai manoji puikybe, be man nemalonu kai mane laiko idiote.