Pamatai - viskas apie juos

Butent, tuo labiau kas styroduro m3 kokie 400lt, geoporas 250lt.. Vadinas galima dvigubai storesni ipaisyt...

Bet klausymas ar verta? Jei pamatas šiltinsis iš išorės/vidaus,šiltinsis grindys-tai ką duos tie 20cm vietoj na kokių 5 ar 10cm?

Na cia jau skaiciuot reiktu. Be viso sito kiti zmones dar ir sijona is polistirolo daro apie pamata.

Yra jau seniausiai suskaičiuota ir nėra reikalo iš naujo dviratį išradinėti.

Iš išorės 15 cm, po rostverku 10 cm, iš vidinės pusės 10 cm, grindys 15-20 cm.

Ne statybibininkas as, tiesiog is patirties:

* Kampuose armatura lenkta ir tik paejus grubiai 0.3 - 0.5 m nuo kampu ji surista su karkasu.
* Del putlascio. Kiek zinau pa default'u deda 100 EPS (ir silpnesni) ir 5 cm. Cia tikslas neapsiltinit o kad butu min amortizacija.

I termosa pripylus karšto vandens, bet neužsukus dangtelio, šiluma sėkmingai gretai išeis kaip apšiltinus rostverka iš šonų bet neapšiltinus rostverko apačios.

Be jokios abejonės šiltinimas polistiroliu ir šiluminė varža turi savo ribas ir efektyvumą. Bet tai greičiau kai R artėja prie 9-10. kas maždaug atitinka 30 cm polistirolio.

Pritariu, sijonas duoda realios naudos.

Galbūt skaičiai ir tesingi, bet jie čia pateikti kaip VBS agentūros informacija. Kol nebus pateikti skaičiavimai tol tai ir bus kažkieno nuomonė.

Pvz imame rostverka 60 cm aukščio ir 40 cm pločio. Skaičiuosiu energijos nuostolius tiesiai per rostverko dugną, neatsižvelgdamas į šonus.

Vien tik betonas, dugnas nešiltintas.

Varža R ~ 0,5. Vieno bėginio nuostoliai per parą 9,6W
Toliau didinsiu XPS storį kas 5 cm

5 cm R~ 1,8, nuostoliai 2,4W
10 cm R ~ 3 nuostoliai 1,6W
15 cm R ~ 4,3 nuostoliai 1,12W
20 cm R ~ 5,5 nuostoliai 0,88W

Skirtumas temperatūrų buvo imamas 12C(20 grindų ir 8 grunto).

Taigi padauginam skaičius iš 6 mėn šildymo periodo ir gauname kad bėginis metras rostverko išvaisto tiek energijos (kaina jei šildytis elektra ~0,50Lt)(XPS kaina ėmiau kad kubas kainuoja 385Lt):
0cm - 1,7kW(0,9Lt)(0 Lt)
5cm - 0,4kW(0,2Lt)(7,7 Lt)
10cm - 0,29kW(0,14Lt)(15,4 Lt)
15 cm - 0,2 kW(0,1Lt)(23,1 Lt)
20 cm - 0,16 kW(0,08Lt)(30,8 Lt)

Per kiek gi atsipirks investicija.

5 cm sutaupome energijos už 0,7Lt tai atsiperkamumas 11 metų
10 cm sutaupome 0.76Lt atsiperkamumas per 20 metų
15 cm sutaupome 0,8 Lt atsiperkamumas 29 metai
20 cm sutaupome 0,84 Lt staiperkamumas 36 metai.

Jeigu neprivėliau klaidų tai šiltinti daugiau nei 5 cm yra neprasminga finansiškai.

Pagrindinė priežasti - nedidelis temperatūrų skirtumas tarp grindų ir grunto po namu.

Dar turiu pastebėjimą, kad nuorodoje prie armatūros galo apsauginio betono 3-4cm. tikrai nebus, ko pasėkoje armatūra ateitį rūdys.

Taip, kampe papildoma užlenkta armatūra turėtų būti su persikeitimu iki kiekvieną kampą palidoma štanga.



čia trisluoksniai sienai pamatas.
https://www.dropbox....otrauka0734.jpg

Gyvent finansiskai irgi neapsimoka. O jai apie sildyma tai labiausiai apsimoka turet savo miska, nesiltint namo o sildytis KKK malkom. Tik kad metkriciu dirbt niekas nenori...

Kas apsprendė, kiek metų atsiperkamumas yra optimalus? Man atrodo, kad 11 metų yra per ilgas laiko tarpas, kad investicija atsipirktų. Jei investicija atsiperka per kokius 3 metus, vat tuomet jau gera investicija. Kadangi 0,5 cm storio putplasčio nepardavinėja, todėl remiantis aukščiau pateiktais skaičiavimais teigiu, kad pamato apšiltinti iš vis neapsimoka.

Parašiau nesamonę, bet rėmiausi aukščiau pateiktu skaičiavimo metodu. Gerai kad STR griežtėja ir nereikės klausti, kaip apšiltinti pamatus. Pagal įstątymą po grindimis bus privaloma dėti ne mažiau 40 cm putplasčio ir tikrai nereikės svarstyti apsimoka tai ar ne, nes kitokiu atveju namas neatitiks privalomos tam laikotarpiui energinės klasės.

Skaičiuoti vien tik šildymo sąnaudų netikslinga, todėl, kad didesni šilumos nuostoliai reikalauja didesnių investicijų ir į ženkliai brangesnę šildymo įrangą, be to, kai sienos, grindys ir kitos atitvaros gerai apšiltintos, suvienodėja patalpų vidaus oro ir atitvarų temperatūra, kas pakelia komforto lygį tokiame name bei mažina šildymo sąnaudas.


Pamatų apšiltinimui galima pasirinkti ne tik XPS, bet vos ne dvigubai pigesni EPS, įgeriamumas skiriasi tik 2%, o šilumos perdavimo koeficientas dėl to įmirkio sumažėja neženkliai. Tuomet atsiperkamumo laikotarpis sutrumpėja dvigubai. Aišku ir šildymo kilovato kainą galima pasirinkti mažesnę, ne elektros, bet bet kokios šildymo energijos rūšies kaina kyla ir kyla pakankamai greitai, tad skaičiuojant atsiperkamumą, negalima remtis tiktai šios dienos energijos įkainiais.

O temperatūros skirtumas tarp grunto ir vidaus temperatūros nėra jau toks nedidelis. Iš namo šilumos negaunančio grunto temperatūra yra mažesnė nei pateikta 8C. Jei ji jau 8C dydžio, tai pamiršta paskaičiuoti energijos kiekį reikalingą grunto temperatūros pakėlimui iki tokio lygio. Aš būčiau linkęs laikyti grunto temperatūrą ~4C, bet jei pamatų neapšiltinsit, tai po pamatais bus įšalas su lauko temperatūra.

O ir lauko temperatūra iš kitos pusės nėra jau tokia žema. Vidutinė šildymo sezono temperatūra yra ~0C. Tai gal ir lauko sienų šiltinti neapsimoka?

Žinoma visur reikia žiūrėti kompleksiškai. Jeigu vertinti vien tik rostverko apačia - 5cm XPS optimalus pasirinkimas, bet jeigu vertinti šilto namo perpektyvoje, tai galbūt neapsimokantys 20 cm po rostverku leis sumažinti bendrus šilumos nuostolius, kad leis atsisakyti brangiai kainuojančio šilumos šaltinio, o užteks tik elementaraus oras-oras šilumos siurblio.