QUOTE(_buterfly_ @ 2012 07 12, 10:43)
sveika
gal ir gereja, va vakar buvo man gimtadienis, slaptai sirdies kampelyje tikejausi kad jis mane pasveikins, bet deja deja... Kol kas jauciuosi geriau, bet bijau atklritimo, kuris tikrai bus
Laabai paveluotai, bet didelis sauletas SU GIMTADIENIU
Ir nereikia tu atkritimu
QUOTE(Corleone @ 2012 07 12, 14:56)
Sveikos, princesės,
Jungiuosi prie Jūsų po vakar... Man ši tema iš tiesų nelabai tinka gal, nes aš '' palikau'' , na, aplamai, labai keista situacija, miglota, daug kam gal bus nesuprasta, tieisog trumpai papasakosiu:
...po poros dienų vėl susitikome, jau pradėjau abejoti savo jausmais jam, bet neugebėjau jam to pasakyti, tik užuominas daviau. Kitą dieną susirašinėjom, pasakiau, kad mano noras dingsta, nes jis nesistengia, sakė, kad atvažiuoja dėl manęs, o mes net nebūname kartu.. sakiau, net nežinau ko tu nori, ar nori manęs. Viskas ką jis atsakė, kad pripratęs yra būti vienas, kad sunku prisiversti kažko norėti, kad reikai jam laiko ir panašiai. Mane tos kalbos eili kartą nuliūdino ir jau galutinai.
[b]vakar jau buvo mūsų paskutinė diena.... prieš jam vežant nao, pasakiau jam '' žinai ką?
''apsikabinau jį, padėjau galvą ant peties, priglaudiau lūpas prie ausies, ir pasakiau, kad daugiau nebesusitiksime. Paklausė jis kodėl, pasakiau ' trukdau aš tau '' pasakė jis '' nepamenu kad būčiau taip sakęs'', o a atsakiau '' o aš pamenu ' . Nebuvo jsi man taip sakęs tieisogiai,
tieisog aš jo veiksmus interpretavau savaip. ( p oto suprasite kodėl) . Sėdėjo jis... be žodžių. Mačiau jo akyse liūdesį, nusivylimą, man buvo labaiii gaila ir lbai sunku tai ištarti.
apsiakbinau jį, glosčiau, ...
apsikabinau jį, glosčiau, žiūrėjau į jį, ...
apsiakbininau jį, sušnabždėjau, kad pasiilgsiu jo, ...
pabučiavau.
Tikrai keista situacija. Nors paveluotai ir situacija kazkiek issisprende, pasidalinsiu savo patirtim. Nors nevisai graziai jis elgesi sakydamas, kad atvaziuoja tik pabut su tavim, o paskui pasirinkdamas kitus planus, BET: Kai ilgai buni vienas, gali buti sunku taikytis prie kito zmogaus, priklauso nuo to, koks zmogus esi, nes vieniem lengviau, kitiem sunkiau apverst savo gyvenima juolab, kad tai reikia daryt tik savaitei, o pagunda praleist laika su draugais yra nemaza, gyvenant uzsienyje draugu taip pat pasiilgsti
Labai teisingai pasakei, kad taip interpretavai jo elgesi. O zmogus toks padaras, kad daznai mato ka nori matyti, girdi, ka nori girdeti
Geriausia yra tiesiai sviesiai pasikalbeti.
Vat kur raudonai paryskinau, tai prasau neisizeisti, bet tikras sadizmas!!! Na isivaizduokim vaikinas palieka panele ir ja vis apsikabina, buciuoja
Likciau labai nesupratus jei mane tuo paciu metu ir mestu ir buciuotu. Na kaip meiluze siulo but vos pamete. Ziauru.
Santykiai per atstuma yra sunkus, ypac esant jausmams ir atvirai nekalbant, tada prasideda laisvos interpretacijos atskiru zodziu, zvilgsniu ir t.t. prie gero neveda.
QUOTE(migleine @ 2012 07 16, 11:44)
Aš jau seniai įsitikinau, kad geriau jau nieko nesiaiškint ir palikt viską taip, kaip yra, nes kai pradedi gilintis, skausmas tik auga ir didėja, o teisių taip ir nėra ... nes kalta niekadas nebūna vienas žmogus
Su antru teiginiu sutinku visiskai, o su pirmu tai tikrai ne. Vienas is pirmu dalyku, kuri man pasake mano MB, tai kad jei kas netaip iskart sakyciau, klausciau ir aiskinciaus, nes per daug zino zmoniu kurie per nesikalbejima issiskyre. Ir kuo toliau, tuo labiau matau kiek daug tame teisybes. Esame abu suauge zmones su skirtingom patirtim, skirtingu supratimu apie kai kuriuos dalykus ir kartais skirtingais lukesciais, i galva viens kitam neilisim ir nezinosim kas ka galvoja, tam reikia kalbetis. O to ismokti sunku. Kaip jau sakiau megstu viska analizuoti ir is pradziu buvo pasleptu asaru kai viska interpretavau savaip
O po truputi pazindama ji geriau ir pasakydama kas netaip sitiek visokiu sunkumu nusikraciau, kad zodziais nenusakysi! Netgi tokios smulkmenos kaip apsipirkimas parduotuvej buvo abiem stresas, nes ilga laika buve vieni abu turejom savo iprocius kaip per parduotuve eiti ir pan, tai galejom tyliai vienas ant kito pykt, jaustis atstumti (tokia ir buvo mano pirma reakcija), vietoj to pasikalbejom, kad abu turim savo yprocius ir abiem reikes taikytis ir viskas gerai
Aisku sunku kalbetis su smurtautoju ir pan, bet visais kitais atvejais bent pabandyt verta
QUOTE(allegro @ 2012 07 17, 08:31)
Va ir sekmadienio vakarą sulaukiau skambučio, prisiminė vaikus, kurie anksčiau pasak jo, buvo ne jo, išvykęs užsienin ir paprašė mano atlyginimų dokumentų, mat dirbąs kažkokioj įmonėj, kurios šefui parūpo Lietuvoje likę vaikai ir žmona... Tipo atsiųsk savo atlyginimų išrašus, kad įmonė vaikam galėtų pašalpas mokėt
Pasikalbėjau su dirbančiais užsieniuose ir išsiaiškinau, kad tokie popieriai reikalingi tam,kad anas pats bedarbio pašalpėlę gautų...ot melas melas... koks margas pasaulis...
Jei JK, tai kiek zinau bedarbio ir panasios pasalpos nuo kartu negyvenancio sutuoktinio pasalpu nepriklauso. Cia gali but pasalpa vaikams, kuria moka JK dirbanciam tevui/motinai net jei vaikai gyvena kitoj saly. Panasiai gali buti su mokesciu lengvatom. Kad ir kaip bebutu, jei nemoka alimentu, tai tokio gerio taip pat nenusipelno, nes vaikai is to nieko negaus, o turetu.
QUOTE(mikimauze @ 2012 07 18, 11:39)
nera nieko salia,mamai tuo labiau nepasakosiu,nes kai buvo blogai buvo pasakyta pasigimdiai vaiku tai pati ir rupinkis,tai kaip manot ar ji mane supras tikriausiai, kad ne
patiko man toks vienas vyrukas kai dirbau,jis man rode demesi,o as jauciuos kaip naujai prazydejus,pakyleta,kai buvo pradzioj su vyru,skraidziau kaip ant sparnu,mylejau save,bet viskas baigesi... kaip pasiilgstu tokio jausmo
Kartais tevai taip sako, nes nenori kistis i seima, juk buna seimu, kad pyksta ir taikosi, o tie, kas bando padeti paskui lieka kalti, kad ardo seima
Galbut nuosirdziai pakalbejus su mama ir paprasius patarimo butu malonus siurprizas ir ji padetu bent moraliskai.
O siaip paskaicius tavo istorija, tai manau jum abiem reikia pailseti vienam nuo kito. Savaime suprantama, kad su dviem vaikais, neturint jokio kito budo pasireiksti (darbo, "uzklasines" veiklos) ir negaunant demesio is vyro atbunkama. O ir vyras netobulas... Jum geriau zinot ar sitie jausmu atsalimai ir pan yra nepakeiciamas dalykas ar idejus darbo seima butu isaugota ir sustiprinta. Tiesiog nesinori dar vieno zmogucio ateinancio cia pasiguosti praejus kuriam laikui po issiskyrimo ieskant kelio atgal, nes paaiskejo, kad ne tokia jau zalia ta zole kitoj upelio pusej
Laikykites, megaites, laikykites. Viskas bus gerai
Laimės niekam nėra pažadėta. Gyvenimas kiekvienam skiria laiko ir erdvės. Pats žmogus turi pasirūpinti kuo juos užpildyti.
ir džiaugiuosi 
Aišku, vyras moka alimentus tvarkingai, dėl to nieko negaliu prikibti. Bet jis dirba Anglijoje, ten gauna ir už vaikus pašalpą, tad manau, ir turėtų tuos gautus pinigėlius atsiųsti. Dabar vaikai pas jį mėnesiui išvažiavę, pats pasisiūlė juos paimti atostogoms...
