QUOTE(migleine @ 2012 07 16, 19:46)
Maniškis irgi mėgdavo aiškintis ir kas kartą man nuo tų aiškinimųsi tik logiau būdavo, todėl puikiai tave suprantu, plius, kad tik mėnesis praėjo, man greit jau visi puse metų
Laikykis, o kitą kartą, kai jis panorės aiškintis, gražiai nusišypsok ir netarus nei žodžio ramiai nueik
man tai padėdavo, nes likdavau ori ir nesusigadinus nuotaikos 



Tikrai musu situacijos labai jau panasios, arba panasiai pergyvename skyrybas... Ir kaip matau, man dar ilgas kelias iki ramybes. Is po vakarykscio pokalbio buvo zadejes ryta paskambint ar parasyt, idant susitikt kai apsiraminsim, bet ni otveto, ni priveto. Man nuo to tik geriau, kazkaip lukuriavau is ryto, dabar jau nebe

Papildyta:
[quote=_buterfly_,2012 07 17, 10:12]
o man siandien menuo kaip as viena...
Papildyta:

Papildyta:
QUOTE(allegro @ 2012 07 17, 10:31)
...o man jau eina penkti metai,kaip mus paliko...Pradžia buvo sunki, guodžiausi čia, paskui aprimo, pati atsigavau, naujas gyvenimas, naujos galimybės, buvo visiška tyla tarp manęs ir ex, aš dirbau ir auginau vaikus, jam mūsų nereikėjo, nieko nedavė, neskambino, nerūpėjom... Va ir sekmadienio vakarą sulaukiau skambučio, prisiminė vaikus, kurie anksčiau pasak jo, buvo ne jo, išvykęs užsienin ir paprašė mano atlyginimų dokumentų, mat dirbąs kažkokioj įmonėj, kurios šefui parūpo Lietuvoje likę vaikai ir žmona... Tipo atsiųsk savo atlyginimų išrašus, kad įmonė vaikam galėtų pašalpas mokėt
Pasikalbėjau su dirbančiais užsieniuose ir išsiaiškinau, kad tokie popieriai reikalingi tam,kad anas pats bedarbio pašalpėlę gautų...ot melas melas... koks margas pasaulis...

niu bet cia koks nachalas turi zmogus buti
