Nebezinau ka daryti tad nutariau parasyti cia
rasau su mintim kad gal pades, tik pradejau ir vel asaros kaip pupos
na bet issiverkus greiciau uzmigsiu...
zinau kad vieniems si istorija pasidarys juokinga kiti juoksis is manes kiti nepatikes kitiems gal pades, bet parasius gal man paciai pades, ateiskit kad be lietuvisku raidziu ir su klaidom
visa gyvenima save laikiau labai stipria, bet po 13 metu tos visiskos stiprybes jauciu kaip luzta mano jegos ir kas dien vis stipresne ir stipresne mintis kad geriau butu jei nebuciau...
istorija tokia, jau 13 metu esu santuokoje, mano vyras yra idealus jei ne viena didele yda, jis nuostabus tevas vaikams, jis be galo rupestingas vyras gyvenime, buityje, lovoje, ir t.t. esu turejus su sveikata problemu jis manim rupinosi kaip vaiku, jo meile matau ir pastebiu, jis grazus, sportuoja, visiskai nevartoja alkoholio ir neruko, dirba valdiska darba ir dar turi versla, is valdisko darbo gaunam pakankamas pajamas kuriomis as visskai disponuoju, tai yra zinau kiek algos gauna ir visa alga namams, turime tris sunus, jauniausiajam 3 menesiai, po jo gimimo as buvau desimtam danguij iz laimes, mes buvom be galo laimingi, na va parasiau ir visos manau pasaket mintyse tai ko tu nori is to vyro, jis juk puikus
bet auksciau mineta yda sugriove viska, JIS YRA PARANOJISKAI PAVYDUS
iki santuokos nepastbejau net menkiausio pavydo, draugavom 1 metus iki vedybu, net menkiausios uzuominos nepastebejau, nors buvau be galo veikli, organizavau ir vesdavau renginius mokykloje, lydedeavau uzsienio jaunimo delegacijas i klubus vakarelius, vasara dirba barmene palangos bare ir jokio pavydo, pastojau istekejau, po 2 men santuokos su 4 menesio pilvuku sulaukaiu pavydo priepolio, jis man pareiske kad as bandziau suvilioti jo dede (jo dedei tada buvo gal kokia 50 metu, net nezinau as jo amziaus) man tada buvo 20 metu o mano vyrui 21 metai, bet kazkaip as tada to dalyko nesureiksminau pasakiau kad tau galvoje negerai ir mane snescios jis gal daugiau nebenervavo
tiesa nepaminejau vieno dalyko kad pavydo scenas jis iskelia tik mums bunant vieniems dviese grizus namo ir niekad prie kitu nieko nesako ir net tam asmeniui su kuriuo mane itaria nieko nepasako
taigi pagimdziau, studijavau ir jis dar studijavo, abu studijavome neakivaizdziai, karta palikom jo mamai priziureti savo 6 men sunu, kai grizome ji ilgai duru neatidare, kai atidare virtuveje radau tuscia vyno buteli bet kas svarbiausia bute dar buvo vyras svetimas, nebuvo jokiu abejoniu kad jo mama buvo neistikima savo vyrui tai yra mano vyro tevui ir dar sunaus bute, vyras motina ir ta vyra isgrudo lauk, as verkiau ir sukau galva kaip padeti savo vyrui toki dalyka suzinojus
o pasirodo padeti jau buvo velu... pradejo viskas vertis ir mano akys placiai atsivere, nuo tos dienos jo gimine seima pradejo nieko nuo manes neslept, pasirodo jo mama senai neistikima tevui, uosvis nuolat anyta musdavo keikdavo vadindavo paleistuve, mano vyras savo motina kartais gindavo kartais smerkdavo, na bet as ten retai pradejau lankytis, tuo metu gyvenom nuomojamam bute salia jo tevu namo, po metu laiko as ikalbejau kraustytis i didmiesti, ten pradejom kartu dirbti, daug negeroviu suzinojau apie jo seima, suzinojau kad jo mamos gimineje yra su nrvais negerai, mama jo gydyta psihiatrineje pora kartu, kiti dedes tetos taip pat labai umaus budo, mano vyras taip pat atsiskleide kad labai umus gali buti, veliau jau gyvennat seke vis kart nuo karto i metus gal 1 karta dideli pavydo priepoliai, per 13 santuokos metu jis mane apkaltino neistikimybe su mano seses vyru, pusseseres vyru, jo broliu, kaimynais aplink, dedemis, jo draugais ir mano bendradarbiais, nors as net nesu flirtavusi per visa santuoka su nei vienu vyru, jei ir buvo galimybiu tai turbut net bijojau jau apie tai pagalvoti
jo pavydo priepoliai kartais budavo arsus su smurtu kartais siaip juokaujant, bet tai trukdavo savaite ir po to vel tylu metus puse metu jokios uzuominos, tik didele meile, patikekit manim mes tikrai mylim vienas kita ir as atkentedavau tuos retus moralinius smurtus nes zinodavau kad jam laikna kad tai ruduo kad depresiju metas, jo silpni nervai todel jam vis pasireiksia tai velyva rudeni ar per pilnati, buvo minciu vest pas psichologa bet viskas praeidavo nugrimzdavo skausmas giliai sirdin ir vel gyvendavau laiminga
reziume pries menesi didelis pavydo priepolis nei is cio nei is to, jo brolis su seima buvo atvykes, isvyko ta diena kai mano vyras budejo, kazkodel jam budint visa para darbe susisviete kad as namie turejau santykiu su jo broliu, grizo po darbo ir taip pareiske atseit jis pajaute telefonu is mano kalbos kad kazkas buvo, iskele dar nepatirta pavyd scena su leliuku man ant ranku, bet savo broliui nei zodziu neuzsimine apie savo itarimus, po to dingo parai is namu, grizo kaip niekur nieko kita diena jau pradejo meilintis man, pirma karta patyriau is jo seksualine prievarta
taigi ir visas sitas mienuo nuo lapkricio pradzios nuolatinis santykiu aiskinimasis, jis man prikisa visus vos ne pasaulio vyrus, pasak jo zodziu, cia jo tikri zodziai, netaisau jo leksikono "ka tu nematai kad visi aplink tave tik su staciais vaiksto ir galvoja kaip tave padaryti, o tu matai vaidini pries mane nekaltaja mergele ir tipo su niekuo nesidulkinai" atsiprasau kad atkartojau jo tokius slyksius zodzius, jis jau net fantazuoti pradejo kad mate per langa kaip mane jo dede glamonejo, jo geriausias vaikystes draugas visas israudes atseit i mane ziurejo, pasak jo jis atseit nustojo su visais bendrauti nes jam geda nes atseit as su visais mylejaus ir ji dabar visi laiko asilu
si menesi viena diena jis mane myli kita diena prievartauja o kita diena grasina uzmusti, pirma kart sulaukiau is jo grasinimu, pasak jo nebus gyvenimo nei man nei vaikams
esme tame kad jam reikia psichologines pagalbos bet jis to nepripazysta sako kad man reikia nes as per daug noriu vyru kitu
o zinot kur esme kad tik as viena zinau apie jo pavydo scenas, nei vienas vyras kuris man prikistas nera sulaukais is jo ne menkiausios uzuominos apie tai , tik normalaus mandagaus ranko paspaudimo ir bendravimo
pasakysit begt nuo jo, o kur as pabegsiu...
jam pasimaise protas galutinai ir si kart be pagalbos nieko nebus, jo mama psihiatrineje buvo gydyta kazkur tokio amziaus kaip jis dabar, bet as iki siol nezinau del kokios priezasties jai buvo pasimaise nes ji norejo namus padegti velnia sauke cia noturpos is jo giminiu pasakojimu, visos tiesos nezinau
na finalas tas kad jis pareigunas valdiskam darbe, kaip as irodysiu kad jis man grasino, kaip as priversiu ji gydytis jei jis to nenori o tuo labiau dabar nenori nes jam pasimaise, iskviesiu policija issivez palaikys para, griz ir tada jau ate... jau vien tik del to ate kad uz tokius dalykus kaip smurtas ir grasinimai jis praranda darba iskart, tada isvis stogas turbut prades vaziuoti jei isvis to sulaukciau gyva...
pirma kart gyvenime po daug stipriu isgyvenimu as nebematau prosvaistes, man be galo gaila vaiku, jie be galo myli teva nes visa si laika bandydavom visus barnius nuslept nuo jau suprantaciu vaiku, neisivaizduoju kur kreptis ir ka daryti o gal psitraukt is gyvenimo kad nebematyciau kaip toliau pradeda kenteti mano vaikai nes to neatlaikyciau
nezinau ka daryti ar gali buti tokioje situacijoje iseitis, nors dar tikiu giliai giliai sirdi kad jei psichologas suteiktu jam pagalba ir visas vaikysteje patirtas traumas del mamos ir t.t. jam padetu iveikti gal but ir vel galetume gyventi ir gal but tai nepasikartotu
o kartais kai vel suimu save i rankas ir bunu stipri ir vel galvoju kaip nuolat galvodavau po pavydo priepoliu, kad kai uzaugs paskutinis vaikas, kai jis atsistos ant koju baigs mokslus ir taps savarankiskas, as susikrausiu tik viena lagamina, paliksiu visa turta ir viska vyrui ir nuvaiusiu prie juros ar i didele pieva ir begsiu begsiu begsiu laiminga nes as pagaliau busiu laisva ir tada visa likusi gyvenima megausiuos tobula vienatve, priimdama i svecius tik sunus su seimomis ir anukais, ir ne duok dieve suzinosiu kad nors vienas mano sunus savo zmonai iskels nebuta pavydo priepoli tai as tam sunui toki morala atskaitysiu kad maza nepasirodys
ir vis del to parasius visa sia litanija as tikiu kad sis mylimas ir man ir vaikams labai brangus zmogus pasveiks
gal nieks neskaitet bet man nors sia nakti palengvejo, ir bukit geri nerasykit piktu zodziu, ir taip skaudu tad nereikia
aciu kad isklauset
Pas psichologa ir kuo greiciau. Pirmiausia pati nueik nes randas jau padarytas. Tiesa pasakius manau kad tavo vyrui reikalinga nebe psichologo, be psichiato pagalba. Ar tikrai tikrai jei apsisprestum neturetum kur iseiti? Bent trumpam. Bent jau tam kad priverstum ji kreiptis pagalbos? Manau tavo situacija labai rimta ir pavojinga.
