Automobiliu ieškoti Slovakijos lobių

Smagi pradžia. Lauksim kas bus toliau

tikrai begalo smagiai skaitosi.
Ir taip pavydžiu tos Slovakijos. Man ji labai patiko, deja tik pervažiavome ją. Tikiuosi galimybės leis sugrįžti, o šis reportažas tikiuosi padės ir maršrutą susidėlioti šiokį tokį ateičiai

laukiam tęsinio

Labas rytas Pratęsiu reportažą.

Taigi, apsistoję pensione, einame pasibastyti po Novy ir Stary Smokovec miestelius. Šiaip tai iš esmės viena gatvė (ar kelias, einantis palei Aukštųjų Tatrų kalnus, prasidedantis Tatranska Lomnicoje ir pasibaigiantis Štrbske Pleso), kadangi abu Smokovecai - Vysokie Tatry miesto dalis. Nuo gatvės į abi puses atsišakoja siauresnės gatvelės, kurios arba kyla į kalną, arba leidžiasi žemyn. Važiuojant nuo Tatranska Lomnica, iš pradžių patenkama į Stary Smokovec, o paskui iškart prasideda Novy Smokovec. Stary Smokovec - seniausia Aukštųjų Tatrų gyvenvietė, įkurta 1793 metais, šalia mineralinio vandens šaltinių. Pavadinimas kilęs nuo Zmok, kuris buvęs kalnakasių patronu. Kalnakasiai gyveno šioje vietovėje miškuose ir lydė geležies rūdą iki 15 amžiaus. Novy Smokovec miestelį 1876 metais įkūrė gydytojas Mikulas Szontagh, pastatęs čia pirmąją sanatoriją. Iki šiol yra išlikęs sanatorijos pastatas, kuriame dabar įsikūręs pensionas Villa Szontagh. Abu Smokovecai įsikūrę 1km aukštyje virš jūros lygio. Tai tiek trumpai faktų. O dabar pasivaikščiokime po šiuos miestelius. Dabar nebelabai atskirsiu, kurios nuotraukos yra iš Novy, o kurios iš Stary Smokovec, bet nemanau, kad tai labai svarbu. Mums labai patiko pasivaikščioti po tylius miestelius, pakvėpuoti kalnų oru, pasigrožėti vaizdais. Kadangi dar ne sezonas, turistų buvo tikrai nedaug.














Papildyta:











Papildyta:
Šalia įsikūrusios katalikų ir evangelikų bažnyčios. Šiaip ne viename miestelyje ir dažnai netoli viena kitos įsikūrusios šių dviejų konfesijų bažnyčios.





Kadangi nuo pusryčių dar nesame nieko rimto valgę, nutariame eiti papietauti - pavakarieniauti ( vis tik jau beveik 6 valanda vakaro) į slovakiškų patiekalų restoraną - kolibą. Užsisakome česnakinės sriubos su brinza (avies sūriu), MB - kepsnį, o aš nutariu paragauti haluški s brynzoj. Tai tokie miniatiūriniai koldūniukai iš bulvinės tešlos su avies sūriu. Pasiimame ir alaus. Beje, visur Slovakijoje tiek kavinėse, tiek parduotuvėse alus arba 10, arba 12 procentų. Iš pradžių galvojome, jog tai laipsniai , bet paskui supratome, kad tai kažkas kita (laipsniai tik 5). Alus labai skanus, toks sodraus ir tiršto skonio. Sriuba dieviška, haluški taip pat. Tik porcijos tai jau milžiniškos. Ir ne tik šitoje koliboje, bet ir kitose Slovakijos kavinėse. O kainos nesikanžioja labai - antras patiekalas kainuoja 4-6 eurus. Porcijos tokios





Koliba, kurioje valgėme, iš išorės atrodo taip

http://images29.fotk...63Medium-vi.jpg

Beje, joje yra ir pensionas, kuriame norėjau rezervuoti nakvynę, bet nebuvo vietų. Būnant Smokovece, tai atrodė keista, nes turistų labai mažai, ir pensionai apytuščiai
Papildyta:
Atsiprašau, niekaip nepavyksta įkelti kolibos nuotraukos Bandau dar kartą

Pasistiprinę, toliau vaikštinėjame










Papildyta:
Skanioji Tatrų arbata



Praeiname geležinkelio ir autobusų stotis. Smokovecas - tarpinė stotelė geležinkelyje, jungiančiame didelį Tatrų miestą Popradą su Štrbske Pleso. Kitą dieną mes pasivažinėsime traukinuku





Vietinės valdžios būstinė



Saulės apšviestas slėnis - vienas iš tapybinių (kaip aš pavadinau, o MB paskui vis mane erzino) Slovakijos peizažų

Labai laukiam tęsinio, nes šią vasarą planuojam kelionę į Slovakiją. Dėkui, kad dalinatės info

Pakankamai prisivaikščioję, grįžtam į savo pensioną. Pakeliui nusprendžiame, kad čia mums patinka, be to, MB pirmą kartą tenka tiek vairuoti, ir dar nežinomais keliais. Todėl sumąstome likti dar vieną dieną Smokovece, o toliau judėti tik poryt Grįžę į pensioną, randame šeimininkės vyrą, kuris taip pat puikiai kalba angliškai. Paklausiame, ar negalėtume pasilikti dar vienai dienai. Jis sako, žinoma, galite būti nors iki ketvirtadienio, nes pensione vietų yra Beje, pensione iš viso yra berods 8 kambariai. Kai atvažiavome, jame dar gyveno vokiečių senukų pora su simpatišku vilkšuniu. Kitą dieną dar apsistojo slovakų kompanija. Valio, liekame dar vienai dienai Su ta mintimi ir užmiegame

Pirmadienis, gegužės 28 diena.

Ryte prabundu labai anksti, bet saulė čia teka kone pusę keturių ryto. Girdisi paukščių čiulbesys Dar užmiegu. Atsikeliame ir 8 valandą einame pusryčiauti. Pusryčių kambarys su vaizdu į kalnus Pusryčiai prie bendro stalo, kur kiekvienai svečių grupei atskirai padengta. Maisto pakankamai, o virtuvės šeimininkė dar iškepa ir padeda kiekvienam garuojantį dubenėlį omleto Viskas labai skanu, aplinka šeimyniška, vokiečių vilkšunis gailiai balkone spokso į gėrybes ant stalo Virtuvės šeimininkė kalba tik slovakiškai, mes tik angliškai, bet vieni kitus kuo puikiausiai suprantame Išvis slovakų kalba man pasirodė pakankamai nesunkiai suprantama, jei moki rusiškai O angliškai Slovakijoje susikalbėsi tik retkarčiais, vokiškai jie labiau moka. Ateina pensiono šeimininkė, šypsodamasi pasisveikina, paklausia, kaip miegojome, ar viskas gerai Smagus dėmesys

Šios dienos planas - pasikelti iki Hrebeniok (1285 metrų aukštyje), ten pasivaikščioti, o nusileidus nuvažiuoti traukiniu iki Poprado miesto, o paskui, jei dar spėsim - į priešingą pusę - iki Štrbske Pleso. Užbėgdama už akių, pasakysiu, kad iki Štrbske Pleso nenuvažiavome, nes dėl lietingo oro tiesiog pritrūko laiko Iš ryto buvęs gražus oras bjūra, o pavalgius visai apsiniaukia ir pradeda lynoti. Virš kalnų pakibę sunkūs debesys. Lyja daugiau nei valandą, net su ledo gabaliukais. Bet maždaug pusę 11 šiek tiek prašvinta, todėl susirengiame eiti šturmuoti kalnų Į Hrebeniok galima pakilti funikulieriumi - kaina į viršų 6 eurai, žemyn 2 eurai. Perkant į abi puses - 7 eurai. Bet MB dar išvakarėse pasiūlė užlipti patiems, juk nėra toli Kaip paskui jis keikėsi dėl to Hrebeniok Iš tiesų lipti nėra aukštai, bet nuolat įkalnėn, tai kojoms vargo daug. Plius vis tik nepadarėme namų darbų ir šiek tiek labiau fiziškai nepasirengėme šiai kelionei. Man lengviau, nes pripratusi daug vaikščioti. Aišku, po to kojas maudė gerokai Bet vaizdai, bent jau man, atpirko viską. Pasižiūrėkite patys














Papildyta:


"Mano" tapybinis peizažas



Artėjame prie tikslo







Jau viršuje



Užlipus vėl labai sutemsta. Svarstome, ką daryti. Užkopus į Hrebeniok, galima pasivaikštant nueiti iki krioklio ar kalnų trobelių. Tačiau oras nekoks, be to, kojos pavargusios, tai prisėdame viršuje esančioje kavinukėje. Išgeriame kavos ir lašelį Tatrų arbatos Nutariame, kad toliau nevaikščiosime, o lipsime žemyn ir važiuosime traukiniu. Be to, pasidėję žemėlapį, aptariame kitų dienų maršrutus. Vieningai sutariame Slovakijos rojų atidėti kitai kelionei. Dėl savęs aš neabejojau, bet MB turi rimtų problemų su nugara, tai pabijojom, kad ten vaikštant, nekiltų problemų.

Leidžiamės žemyn. Prieš akis - vėl tapybinis peizažas

Smagu, kad apsilankėte Slovakijoje, mes su šeimyna buvome keturis kartus ir vėl maniškiai susėdę svarsto, ar nereikėtų dar kartą važiuoti Iš tikro jūs užlipote labai mažai ir labai nesunkiu keliu, bet mums, lygumų gyventojams, atrodo, kad labai statu buvo lipti . Žinoma, būtų geriau pasportavus užsiimti tais kopimais, mažiau tų raumenų skausmų būtų Gaila, kad prie krioklių negalėjote nueiti, jie tikrai įspūdingi ir nebelabai toli jums iki jų buvo. O už tai, kad matėte, kaip sakėt, tapybiškus peizažus, turėtumėte „dėkoti“ prieš kelis metus Tatrus nusiaubusiai audrai, turbūt atkreipėte dėmesi, kokios plynės atsivėrė, o prieš tai ten buvo šimtametė giria...

Nusileidę žemyn, kulniuojame į geležinkelio stotį. Perkame bilietą į Popradą, į abi puses. Bilieto kaina 3 eurai, galioja iki kitos dienos 4 valandos ryto. Traukinio bilieto kaina priklauso nuo atstumo. Iki Poprado maždaug 12km. Dabar neatsimenu visų kainų. 3 eurai galioja atstumams iki 20km. Galima pirkti ir visos dienos bilietą, kainuoja 4 eurus, bet yra ir kažkokie apribojimai (lyg ir važiavimų skaičiui). Iš pradžių ketinome pirkti dienos bilietą, nes dar važiuotume ir į Štrbske Pleso. Tačiau jau pusė dviejų, nebespėsime visur. Todėl apsiribojame Popradu
Popradas - didžiausias miestas šiame regione. Pats miestas nesenas, tačiau prie jo yra prijungti anksčiau buvę atskiri senoviniai miesteliai, įkurti dar 13 amžiuje. Viename iš jų mes vėliau apsilankysime. Atvykę į Popradą, einame link centro ir ieškome turizmo informacijos. Nuo geležinkelio stoties iki pagrindinės pėsčiųjų alėjos - maždaug 15 minučių pėsčiomis. Turizmo informacija įsikūrusi gretimoje pėsčiųjų alėjai gatvėje. Gavę žemėlapį ir paaiškinimą, kaip rasti vieną iš senųjų miestelių Spišska Sobota, einame į pėsčiųjų gatvę. Čia užklumpa lietus, todėl įsmunkame į vieną iš kavinių. Kadangi jau arti 15 val., tai pats pietų metas. Kol valgome, lietus liaujasi. Prasieiname pėsčiųjų gatve











Įkišame nosį į uždarytą bažnyčią - tokia senovinė



Evangelikų bažnyčia



Šalia bažnyčios turėtumėte pastebėti stulpą su iškeltu vainiku. Tokių stulpų labai daug Slovakijoje, bet niekur neradau, kam jie skirti. Gal kas nors žinote?
Papildyta:



Dėl audros esu girdėjusi Man tiesiog labai patiko tos spalvos iki horizonto - slėnis, kalvos, aukštesni kalnai, aukšti kalnai. Žinau, kad užlipome mažai. Aš norėjau dar toliau eiti, bet pagailėjau MB. Na nieko, į Slovakiją tikrai dar nuvyksime, ir labiau fiziškai pasirengę
Papildyta:
Nuo Poprado centro kulniuojame link mano minėto buvusio senovinio miestelio Spišska Sobota. Truputį nuklystame ne į tą pusę, bet paskui susiorientuojame ir einame, ten, kur reikia. Atstumas - gal 2km, gal šiek tiek mažiau. Bet paėjėti reikia. Galiausiai ateiname. Spišska Sobota - miestelis, įkurtas 1256 metais, jame klestėjo amatai. 1950 metais jis paskelbtas miestu - architektūros paminklu. Dabar tai Poprado dalis. Centre - trikampė aikštė su senoviniais namais. Yra Šv.Jurgio bažnyčia, turinti 5 gotikinius altorius (deja, dirbo tik iki 17 val), renesansinė varpinė. Žmonių buvo vos keli, ir tie - jauni dailininkai, piešiantys miestą. Pasidairykime kartu












Papildyta:








Pasivaikščioję grįžtame atgal į Popradą ir einame į geležinkelio stotį. Traukinys ką tik išvažiavęs, o kitas bus tik po valandos Bet jau nebenorime niekur vaikščioti, tai pasėdime perone



Tolumoje ant kalno matyti Smokovecas

Iškart pasižymiu šį grožį ir kaip nagus graužiuosi, kad nežinodami mes ji palikome šone. Tikrai būčiau užsukusi pasivaikščioti

Grįžtame į Smokovecą gerokai nusikalę, todėl picerijoje pasiimame picų išsinešimui, nusiperkame alaus ir kambaryje šiek tiek pavakarojame. Rytoj jau išvažiuosime iš pensiono ir Smokoveco.

Antradienis, gegužės 29 diena.

Rytas išaušta saulėtas ir gana šiltas. Papusryčiavę, susimokame už nakvynę ir atsisveikiname su šeimininke. Tikrai puikus pensionas, puikūs žmonės. Labai rekomenduoju Čia jų Interneto adresas: http://www.penzionvesna.sk/ Beje, Internete dar rašoma, kad į nakvynės kainą įskaičiuota ir sauna, bet mums jos niekas nepasiūlė. Gal kad ne sezonas? Norintieji kieme dar gali išsikepti ant griliaus kepsnių, šiltu metų laiku šalia vyksta ir koncertai

Šios dienos planas - miestai Kežmarokas, Levoča ir Spiš pilis. Planas įvykdytas su kaupu