Automobiliu ieškoti Slovakijos lobių

Banska Bystrica Rotušė



Paminklas Sovietų kariams





Slovakų nacionalinio išsivadavimo aikštė





Varpinė


Papildyta:
Banska Bystrica miesto pilies kompleksas (komplekse yra barbakanas, dvi bažnyčios, muziejus)











Simpatiška skulptūra pilies kieme




Papildyta:
Simpatiški skersgatviukai







Prisivaikščioję po miestą, važiuojame dar labiau į pietus, į už 20km esantį Zvolen, kuriame taip pat yra pilis. Zvolene vyksta kelio darbai, tai navigacija pagrybauja, bet vietiniai pasufleruoja, kur pasukti, kad apvažiuotum. Atvažiuojame prie pilies, parkuojamės (dienai - 2 eurai) ir einame į pilį. Pilis pastatyta 14 amžiuje gotikos-renesanso stiliumi. Viduje yra slovakų didikų istorijos ekspozicija, dirba nuo 10 iki 17:30, kaina 2,70 eur žmogui. Su bilietu gauname A4 formato lapą, kurio abiejose pusėse anglų kalba aprašyta, kas kiekvienoje salėje eksponuojama. Ekspozicija išsidėsčiusi per du aukštus, salių gal 18. Viduje fotografuoti negalima. Pilyje mums patiko, daug įdomių eksponatų Buvome vieninteliai lankytojai
Šiek tiek pilies vaizdų iš išorės






Papildyta:

Apžiūrėjus pilį, šios dienos planas įvykdytas Be to, jau 5 valanda po pietų, laikas ieškotis nakvynės. Paklausite, kodėl taip anksti? Tiesiog norėjome turėti tam pakankamai laiko, jeigu ne iš karto pavyktų susirasti. Vėlgi paprašome navigacijos parodyti netoliese esančius pensionus. Išsirenkame pensioną Kamzik, esantį 5km nuo Zvoleno įsikūrusiame kaimukyje Lieskovec. Atvažiuojame, pamatome užrašą ir stojame gatvėje. Iš gatvės pusės namukas niekuo neypatingas. Paskambiname, atidaro šeimininkė, aišku, kalba tik slovakiškai. Pakviečia vyrą, kuris kalba anglų ir vokiečių kalbų mišiniu Nakvynės kaina - 40 eurų su pusryčiais abiems, mes sutinkame. Moteriškė sėda pildyti tos apgyvendinimo kortelės, o jos vyras nueina atidaryti vartų musų mašinai. Parkingas - pensiono kieme. Pase pamačiusi, kad atvykome iš Litva, moteriškė klausia, kad turbūt rusiškai nemokame. Atsakau, kad puikiai mokame. Būtumėte matę, kaip ji apsidžiaugė. Iš jos kalbos supratau, kad ji kažkada šiek tiek mokėjusi rusiškai, bet dabar pamiršusi. Galvojom, ko čia taip džiaugiasi. Apsistojame ir važiuojame pavakarieniauti į Zvoleną (kaimukyje nėra nei vienos kavinės). Mieste noksta trešnės



Grįžtame į pensioną, o ten pasirodo grįžusi šeimininkų duktė, kuri su mumis sveikinasi rusiškai. Pasirodo, ji kažkada buvo ištekėjusi už ukrainiečio ir kurį laiką gyveno Ukrainoje, tai rusų kalba kažkiek moka Kokią valandą bendraujam su šeimininkais ir jų dukra. Jie rodo mums žemėlapius, visokias knygas apie Slovakiją, klausinėja, kur jau buvę, rodo, kur dar galėtume nuvažiuoti. Iš jų pasiūlytų vietų susidėlioja vos ne dar vienos tokios pačios kelionės maršrutas Nuostabūs žmonės, savo šalies patriotai Vakarui gauname keletą angliškų knygų apie Slovakiją su puikiomis nuotraukomis.

Pensiono kiemas



Vaizdas į kalnus



Šeimininkų katinas



Mūsų kambariukas



Kaimelio vaizdas pro kambario langą


Papildyta:
Galų gale atsisėdame su knygomis šiame balkonėlyje prie kambario, stebime kiemą, šeimininkų katiną ir šunį, grįžta šeimininkų sūnūs, visi susėda kieme, gurkšnoja alų, šnekučiuojasi. Šeimininkas atneša mums du bokalus alaus ir sako - "Padarunok". Smagu Prasėdime iki vėlumos


Papildyta:
Ketvirtadienis, gegužės 31 diena.

Ryte mums vieniems padengtas pusryčių stalas. Šeimininkų dukra mums iškepa kiaušinienės, išverda kavos. Vėlgi pasijunti kaip namie
Papusryčiavę atsisveikiname ir išvažiuojame. Tikrai labai rekomenduoju šį nuostabų šeiminį pensioną "Kamzik", įsikūrusį šalia Zvolen esančiame Lieskovec kaimukyje, Strediskova 1. Retas lietuvis aplanko Zvoleną, bet gal kas nors susigundys Netgi radau jų tinklapį http://www.kamzik-sro.sk/index_en.html

Taigi šios dienos planas - Rajecka Lesna, kurioje yra pensiono šeimininkų rekomenduotas objektas (apie jį - netrukus), tada Likavos pilis, Vlkolinec kaimelis ir Liptovski Mikulaš. Iki Rajecka Lesnos - apie 100km į šiaurę, navigacija nuveda į kaimelio centrą.









O čia viduje yra tas objektas, dėl kurio važiavome. Tai vadinamasis Slovakijos Betliejus. Vienas iš lobių Tai medinės skulptūros kompozicija, sukurta vieno vietinio skulptoriaus 1980-1998 metais. Kompozicijoje - visa Slovakija, atvaizduota per žmonių figūrėles.



Fotografuoti nebuvo galima Kiek žiūrinėjau Internete, rengamasi kelionei, apie tai nieko neradau. Grįžusi irgi žiūrėjau, tai jokių aprašymų nėra, yra tik keletas video youtube.
Štai čia video nuoroda http://www.youtube.c...feature=related
Pasigrožėkite patys šiuo šedevru (būtinai įsijunkite garsą)
Pensiono šeimininkai pasakojo, kad šį vienintelį pasaulyje tokį šedevrą norėjo nupirkti amerikiečiai, bet slovakai nepardavė. Apžiūrėti galima nemokamai kelias valandas prieš pietus ir kelias po pietų (deja, tikslaus laiko neįsidėmėjau). Pastatyta aukų dėžutė - manau tokiam šedevrui tikrai nebūtų gaila kelių eurų Dėl to verta važiuoti šimtus kilometrų

Iš Rajecka Lesna važiuojame link Ružomberoko, šalia kurio yra Likavos pilis, pastatyta 1315 metais. Navigacija mus atveda į Likavkos kaimelį, pilį jau matome ne taip toli ant mišku apaugusio kalno. Randame nuorodą į pilį ir važiuojame. Ženklas, draudžiantis važiuoti tuo keliu buvo, bet aš jo nepastebėjau, o MB važiavo, nes aš taip liepiau Šiaip tuo keliu važiuoja šik miško kirtėjai, o žmonės į pilį kopia maždaug 40 minučių nuo to Likavkos kaimelio. Bet du lietuviai gi sumąstė iki pilies atvažiuoti su mašina Kelias vingiuoja vis aukštyn per miškus, galiausiai privažiuojame miško aikštelę ir nuorodą, kad Hrad yra dar statesniu keliu į kalną. Važiuojam Privažiuojam uždarytus pilies vartus. Aplink nesimato nei vienos gyvos būtybės. Reikia kažkaip apsisukti, bet kelias siauras, iš vienos pusės uola, iš kitos skardis be jokių užtvarų. Mašina pakrypusi 15 laipsnių į skardžio pusę. Baimė suėmė nejuokais - ką daryti? Galiausiai MB ryžosi atsargiai važiuoti atbulas tuos 300 metrų žemyn iki miško aikštelės. Kažkokiu mistiniu būdu tai pavyko Pasistatėme mažiną toje aikštelėje ir vėl užkopėme iki pilies. Tuomet jau atėjo pilies prižiūrėtojas ir atrakinęs vartus, mus įleido. Kaina - 2 eurai. Likavos pilis iš esmės restauruojama, atidarytas tik vienas jos bokštas.
Vaizdai pilies kieme ir šalia pilies
















Papildyta:
Užeiname į pilies bokštą, kur prižiūrėtojas mums labai nuoširdžiai slovakų kalba papasakoja pilies istoriją Suprantame nedaug, bet vis tiek smagu Matėsi, kad žmogus tikrai daug žino Galiausiai jis mus pakvietė į kankinimų kambarį, kur dalyvavome kankinimų fotosesijoje

Apturėję atrakcijų pilyje ir prie jos, atsisveikiname su prižiūrėtoju ir kulniuojame link mašinos. Dabar mus kelias veda į nelabai toli esantį kaimelį Vlkolinec. Tai senas kalnų kaimelis (piemenų ir kalnakasių), įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Gatviniame kaimelyje kelios gatvelės kyla ir leidžiasi nuo kalnų, yra 45 tradiciniai rąstiniai namai, medinė varpinė ir barokinė koplyčia. Kaimelis veikia nuo 9 iki 15 val, įėjimas 2 eurai, parkingas 1 euras.
Pakeliui į kaimelį matome daug bėgančių aviukų, iš tolo girdisi jų varpelių skambaliavimas



Vlkolinec vaizdai














Papildyta:
Viename name yra muziejus "Piemens namas"









Dar šiek tiek Vlkolinec vaizdų








Papildyta:








Kalnų idilė šalia Vlkolinec







Tikrai rekomenduoju aplankyti šį kaimelį Vlkolinec

Iš Vlkolinec važiuojam link Liptovski Mikulaš miesto - jame arba šalia esu numačiusi nakvynę. Tačiau kažkaip nebelabai norisi nakvoti kažkur už miesto - aišku, ten pigiau. MB per tas dienas šiek tiek pavargo vairuoti. Jeigu važiuotume kažkur už miesto, tai reikėtų grįžti į miestą pavalgyti - jau 17 valanda, o mes nuo pusryčių dar nieko nevalgę Nutariam pasižiūrėti, gal pačiame mieste kokių nebrangių viešbutukų rasime. Pagal navigaciją randame viešbutį Steve visai šalia centro - tai buvo brangiausia nakvynė - 47 eurai be pusryčių. Pusryčių neėmėm, nes 5 eurai žmogui. Vietoj to šalia esančiame prekybos centre nusiperkame duonos, pašteto, kumpio, sūrio, vandens. O kavos išgersime išvažiavę kur nors pakeliui Įėjimas į viešbutį ir interjeras







Vaizdas pro viešbučio langą



Apačioje - daržas, jame augo bulvės, žirniai, dar kažkokios daržovės



Apsistoję keliaujame į čia pat esantį miesto centrą pavalgyti ir pasivaikščioti. Beje, pradžioje nuotraukose didelės maisto porcijos yra būtent iš kolibos Liptovski Mikulaš

Liptovski Mikulaš niekuo labai neypatingas, bet šiaip gana mielas. Jo centras neseniai sutvarkytas, tai labai jaukus

Pėsčiųjų gatvė







Bažnyčia



Pagrindinė aikštė








Papildyta:




Gražūs pastatai





Rotušė



Paminklas Sovietų kariams - išvaduotojams



Paminklas Šv.Mikulašui - miesto globėjui



Labai viliojančiai atrodantys kalnai už miesto



Pasivaikščioję grįžtame į viešbutį ir smingame miegoti

Kaip smagu skaityti . Ačiū

Ačiū, kad skaitote

Penktadienis, birželio 1 diena.

Rytas išaušta niūrus ir lietingas. Gal dėlto, kad šiandien paskutinė diena Slovakijoje? Šios dienos planas - Demeniovo stalaktitų - stalagmitų urvai, Oravos pilis ir tada jau Lenkija, link Krokuvos.
Demeniovo urvuose kažkada labai seniai esu buvusi, tačiau ir šį kartą buvo labai gražu. Tai vieni iš gražiausių urvų Europoje (nors kiti sako, kad Slovėnijoje matę daug gražesnių). Nuo Liptovski Mikulaš urvai nutolę apie 12km. Kadangi jau birželio 1, į urvus įleidžia nuo 9 val kas valandą, kaina 7 eurai. Šalia mokamas parkingas, bet nebeprisimenu, kiek kainavo (gal 3 eurus). Apie 1,15km trasa praeinama maždaug per valandą. Keletą kartų per dieną organizuojamos 90 minučių ekskursijos, praeinant šiek tiek ilgesnę trasą. Tiesa pasakius, bilietų galėjome nepirkti (būtume sutaupę), nes tuo pat metu atvažiavo 3 autobusai, pilni vaikų nuo 7 iki 12 metų su mokytojomis. Jie irgi ėjo 9 valandą į urvus, tai į mano rodomus bilietus niekas net nežiūrėjo. Buvome vieninteliai turistai tarp vaikų ir mokytojų, tai, matyt, pagalvojo, kad mes irgi kartu su tais vaikais
Urvuose ekskursija, žinoma, slovakų kalba. Kai tiek vaikų, tai nuolat skambėjo šššššššš. MB vieną kartą net lietuviškai vieną nenustygstantį vaikėzą aprėke, tai tas net pasimetė nieko nesuprasdamas Bet šiaip urvai tikrai įspūdingi Nors fotografuoti negalima, vis tik keletą kadrų padariau





Kadangi lijo, tai šalia urvų viskas atrodė taip padūmavę. Bet man pasirodė tikrai gražu - miškas, kalnai












Papildyta:
Iš urvų važiuojame į paskutinę mūsų numatytą aplankyti vietą Slovakijoje - Oravos pilį. Pilis pastatyta 1241 metais, iš pradžių buvusi gotikinė, vėliau perstatyta į renesanso ir neogotikinį stilius. Dirba nuo 8:30 iki 17:30, kaina 6 eurai, fotografavimas 4 eurai, parkingas šalia 3 eurai. Įleidžia vėlgi tik su gidu tam tikru laiku, susidarius grupei. Ekskursija po pilį trunka 1,5 valandos, viskas slovakų kalba Bet per tiek dienų buvimo mes jau pradėjome kažkiek suprasti, kas sakoma Pilis tikrai laaaabai įspūdinga, tiek išorėje, tiek viduje, labai rekomenduoju aplankyti
Atvažiuojame į Oravske Podhradie miestuką, ir prieš mus iškyla





Keletas miestuko vaizdų







Keliukas į pilį (vėl į kalną )



Būdami pilyje, pasirenkite daug laipioti įvairiais laipteliais - iš pradžių vis į viršų, o pabaigoje žemyn. Toliau daug nepasakosiu - tegul nuotraukos kalba už mane






Papildyta:
Pagrindinis pilies kiemas













Einame į vidų






Papildyta:
Vaikštome po pilies sales







Skanaus



Ši spinta simbolizuoja 4 tuo metu žinomus žemynus - Europą, Aziją, Afriką ir Ameriką



Interjero detalės






Papildyta:
Didikų giminių herbai





Kariniai rakandai









Trumpam išlendame į lauką






Papildyta:
Tais laiptais dar lipsime



Vėl vaikštome po sales
















Papildyta:
Slovakijos gyvūnų ekspozicija


















Papildyta:
Esame jau gana aukštai









Vėl salėse







Paprastų slovakų kasdienio gyvenimo atributai






Papildyta:








Nai ir pagaliau atsiduriame aukščiausioje pilies vietoje - mano mėgstamas tapybinis peizažas








Papildyta:
Deja, ekskursija jau prie pabaigos, tai tenka leistis žemyn



Pabaigoje užsukame į pilies koplyčią











Koplyčioje - nedidelė bažnytinių reikmenų ekspozicija






Papildyta:
Kriptoje palaidoti pilį valdę didikai





Paskutinė atsisveikinimo su pilimi ir Slovakija nuotrauka



Šalia pilies miestukyje papietaujame koliboje ir sukame į Lenkiją. Ilgiau užtrunkame prie Krokuvos dėl kamščių, bet pavakare juos pravažiuojame. Važiuojame link Varšuvos ir dairomės nakvynės. Neužilgo dešinėje kelio pusėje pamatome užrašą Zajazd ir nočlegi. Stojame ir užsukame. Viduje kelios moteriškės rengiasi rytdienai, kuomet čia bus švenčiamos krikštynos bei pirma komunija. Angliškai jos nekalba, bet nakvynę gauname - 120 zlotų su pusryčiais. Vadinasi Zajazd na Wesolej, šalia Slomniki kaimelio. Nežinau, ar rekomenduočiau. Bet pernakvojimui mums tiko. Čia pat esančioje kavinėje ir pavakarieniaujame.

Aciu, labai idomu skaityti ir regeti matytus ir nematytus vaizdus ir vietoves.

Musu Staryj Smakoviec su savo mineralinio vandens šaltiniu (skoni dar ir dabar prisimenu), pasivažinėjimas traukinuku - prisiminimai atgimė.

Banska Bystrica tik prabėgau (tada su agentura vaziavau). Tai labai idomu buvo išvysti daugiau. Levoce irgi tik is tolo maciau.

Šeštadienis, birželio 2 diena.

Papusryčiavę iškeliaujame link Lietuvos. Nutariame pabandyti apvažiuoti Varšuvą, tada sukti link Bialystoko, nes iš senų prisiminimų iškyla prastas kelias pro Lomžą. Gal tai buvo ir klaida Ištisi kelio remontai prie Radom. Navigacija veda mus per patį Varšuvos centrą, jame irgi kelio darbai ir dar kamščiai. Galiausiai sukę sukę ratus, neapsikenčiame ir nutariame važiuoti pagal intuiciją, nes jokių kelio ženklų, kur sukti link Bialystoko nerasta. Po Varšuvą blaškėmės 2 valandas. Galiausiai neapsikentę įvedėme į navigaciją Augustavą - tiek to, bandykime važiuoti pro Lomžą. Tuoj pat pasirodė ir kelio ženklai, rodantys, kur važiuoti į Augustavą. Juokingiausia tai, jog kaip patekti iš Varšuvos į Bialystoką, taip ir neišsiaiškinome Įsivaizduokite, kad važiuojate pagal kelio ženklus (nes navigacija jau visiškai grybauja), pamatote ženklą, kad tuoj bus posūkis į Bialystoko kelią, valio. Už kokių 500 metrų ženkle Bialystokas perbrauktas. Ir viskas. Kur toliau važiuoti, jokių nuorodų. Dėl visų šitų nesąmonių mes Lenkijos ir nemėgstame Žinau, kad čia irgi yra visokių grožybių, bet kol kas mes psichologiškai dar nepasirengę Lenkijai. Gal kada nors pavyks perlipti per šitą batjerą
Taigi, Varšuva šiaip taip įveikta. Pavažiavę link Augustavo, stojame pakeliui restoranėlyje papietauti, ir toliau link Lietuvos. Vilniuje būname apie 10 valandą vakare.

Kelionės pabaiga.