rasiuke2010,
3kitten, yra toks rusų posakis: "akys bijo, o rankos daro". Tai, manau, pasakytina apie planavimą po persileidimo - baisu, bet tiesiog negali be rizikos.
Deja, ta baimė nepranyks greitai, ir nepriklauso tai nuo to, kiek laiko lauksite. Visos, kurios laukiamės - laukiamės su baime taip pat. Manau, savo baimės nereikia bijoti, nes ji suprantama.
Bet aš jums noriu palinkėti bent šiek tiek mėgautis naujais planavimais - tuo, kad viskas priešaky, kad turite dabar tokį gražų bendrą tikslą su savo vyrais, kad tikslas reikalauja iš jūsų atkaklumo, stiprybės ir, laimėję šią kovą, būsite ypatingi, užgrūdinti, mokantys vertinti šią dangaus dovaną tėvai.
Aš negaliu nieko nuraminti, nes ir pačiai man trūksta ramybės. Tiesiog labai noriu, kad visos mes persikeltume į nėštukių temas ir įkvėptume kitas, šį siaubą patiriančias. Būkime stiprios.
O dėl tyrimų - daug kas ir po pirmojo persileidimo ar net prieš pradedamos planuoti pasidaro mikroplasmų/ureaplasmų/chlamidijų tyrimą (man, beje, jis labai pravertė - gal būtent dėl ureaplasmos ir persileidau), progesterono lygį (dažnai jo trūkumas neleidžia vaisiui gerai įsitvirtinti), vyro spermogramą (speros kokybė taip pat turi lemtingos įtakos vaisiaus stiprybei). Aišku, tai neprivaloma - ypač, jeigu ciklas reguliarus, išskyros gražios, o vyras gyvena sveiką gyvenimą ir yra pajėgus bei stiprus. Bet, jeigu kažkur kyla įtarimas - verta išsitirti. Pavyzdžiui, skydliaukės tyrimai taip pat būna labai naudingi.
kazin kas cia itakoja 
