Adaptacija darželyje -

radot ką lygint-kasą su vaiku , juk vaikui reikia demesio, supratimo,meiles, labai gerai kada yra daugiau padedanciu, kad ir mamyciu, as uz tai , as irgi noreciau padirbti savanore, nes matau kaip viena aukletoja nespeja, vaikai tada nervuoti tampa, traumuojami, galetu priimti dar papildoma darbuotoja laisvai, norinciu eile butu. O del vaiko pripratimo turiu skaudzia patirti, nes vaikas bijo pagalvoti apie darzeli, nors praejo daug laiko, jis vis prisimena ir pasako, kaip aukletoja barė kitus vaikus, gasdino. Jis bijo rengtis rubus, verkia, nes sako man aukletoja liepe taip, o ne taip, dar prisimine, kad aukletoja sake, kad mane paliks viena jei nesirengsiu...
Jis gyvena baimeje, aisku, kiti vaikai neims i galva tokiu aukletojos pasakymu ir durniuos toliau ir eis su dziaugsmu darzan, nes jie bebaimiai, bet musu vaikas geros sirdies, jis jautrus, todel tas nuoskaudas prisimena kaip siauba. Jis buvo labai issigandes, kada bare kita vaika ir net jam greitaja norejo iskviesti, jis visada ten buvo baimeje. As apie tas bedas suzinojau praejus metams, nes dabar tik jis išsiduoda ką išgyveno ir patyrė.

Sveikos, mamytes,
Mes gyvenam Prancuzijoje, kur motinystes atostogos tik 16 savaiciu, pradedama skaiciuoti nuo isejimo i dekretines...Mano sunus pradejo eiti i darzeli, kitaip tariant lopseli budamas 6 menesiu atrodo baisu, koks mazas.. verkiau ne viena karta, nes neisivaizdavau musu issiskyrimo taip anksti, juolab, kad as pati dar ji maitinu. Adaptacinis periodas uztruko viena savaite.. patikekit, vis delto tokio amziaus kudikis lengviausiai pripranta prie lopselio. Pirma diena buvo sunkoka, antra taip pat nelengva, ypac su miegeliu.. o ir kruties tikriausiai labai pasiilgo taciau po triju dienu priprato, nei karto neverke, zaidzia sau patenkintas, as kai ateinu pasiimti, atrodo, kad net namo nenori
be to pastebejom daug teigiamu pasikeitimu si savaitgali : labiau "kalbet" pradejo, mojuoja jau su rankyte, lyg noredamas atsisveikinti.
As dirbu tik puse etato, pasiimu savo sunu 15h, taip, kad diena nera ilga ir mes dar galim pasidziaugti vienas kitu
buciau mielai norejus sedeti dar metus laiko namuose ir dziaugtis kiekviena akimirka, bet deja, cia kitokia situacija, nors is dalies dziaugiuosi, kad sunus nesikankino ir greitai adaptavosi prie naujos aplinkos.

Papildyta:
Tiesa, nezinau kaip pas mus Lietuvoj su aukletoju ir vaiku skaiciumi grupeje... pas mus 5 aukletojos ir 18 vaikuciu. Maziausiam kudikiui 3menesiai, didziausiam 9menesiai..

Pas mus Anglijoje man ir sistema labai patinka, bent jau mano darzelio as ir esu tokios nuomones, kad vaikutis, kuo jaunesnis, tuo greiciau priprastu.
Nors mano vaikis nera labai mazas jau, bet manau jam bus lengviau priprasti eiti i darzeli negu butu kokiu 2 metuku, nors ir tai nelengva kol kas. bet verkiancio neparsivedu vidury dienos aukletojos tikrai geros ir tikrai iesko visokiu imanomu iseiciu vaikuti nuraminti. todel jauciuosi rami (svarbu, kad raminimosi skudurelio nepamirstu).

Musu mazoji wis pawerkia kiekwiena ryta kai pasakau ate bet aukletoja paima ant ranku ir sako kad greit nustoja werkti.dziaugiuosi kad yra tik wiena aukletoja tai waikui daug paprasciau.buwau nustebus kad dukryte jau pirma diena kai atejau pasiimti aukletojai iseinant dawe bucki pati pasiprase.jau antra diena palikau iki wakaro.tikiuosi baigsis ir rytiniai werkimai

Pas mus dar buna rytais pazurzenimu, kad nenori eiti, bet jau apie darzeli pasakoja ir sako, kad patinka. Visai enblogai turint minti, kad rugseji ejo tik vos daugiau negu puse laiko, o spali dabar jau 1,5 sav

Mano vaikas darzeli pradejo lankyti nuo rugsejo men. Labai bijojau del jo, nes yra jautrus vaikas, niekur nepasilikdavo be manes, isejus i kiema nelabai eidavo zaisti su kitais vaikais, budavo vis su manim ir su manim. Ne karta girdedavau repliku, kad jam bus sunku darzelyje, kad nepripras, nes yra maminukas. Na, rugseji tikrai buvo sunku. Daug asaru, apsikabinimu, tekdavo nuplesti tiesiog nuo saves, isejusi uz duru girdedavau kaip jis verkia pasikukciodamas ir pati nubraukdavau asara. galvojau, kad neistversiu. ir svorio numeciau per ta stresa. Bet atejo spalis, lapkritis, su kiekviena diena vis lengviau ir lengviau. Dabar tik jeigu po ligos arba po savaitgalio kai reikia eiti i darzeli, tai buna zyzimu, kad nenori, klausimu, kodel negali pasilikti su mama. Kartais nuvedus i darzeli persirengiant ir asaryte kokia nurieda. Bet vakarais kai ateinu pasiimti, tai jis dar ta ir ana turi pasidaryti, netgi turiu laukti, kol pagaliau susiruos eiti namo O viena diena kai atejau pasiimti, aukletoja ji parsivede is salia esancios vyresniu grupes. Sake, jam su vyresniais smagiau Toks jautrus ir prie manes prisirises vaikas labai pasikeite per ta pusmeti. Dabar net akropolyje pamato vaika, eina kalbina drasiai. todel as manau, kad darzelis geras dalykas, tik reikia pergyventi ta baisuji adaptacijos perioda.

Verkia tik prie Jūsų, nes liūdna kad išeinat, o ne dėl to kad daržely blogai. Arba todėl, kad Jūs savo blogą jauseną jai kažkokiu būdu "kompensuot" bandot (papildomu dėmesiu, skanumynais ar pan).

O dėl pasakojimų tai maniškis kažkada buvo sugalvojęs, kad gal papasakojus ką nors blogo, nereiks į darželį eit. Papasakojo vieną kart kaip jam liūdna ir sunku daržely, kad vaikai triukšmauja ir gyvent neduoda, paklausiau auklėtojos - nu gal rimtai blogai vaikas jaučias - sako ne, normaliai viskas. Tai sekantį kartą kai pasakojo pasakiau, kad jei tikrai taip blogai, tai eisim ryt kartu abu su auklėtoja pasikalbėt, išsiaiškinsim, kas blogai ir kodėl. Apsigalvojo - sakė kad nėr ten taip blogai viskas Paskui blogai buvo, nes pirtų miegot reikia. Nu bet kadangi darbo dėl to mest nesiruošiau, tai teko vaikinui susitaikyt

Pastebėkit save ir savo reakcijas - gal Jūs nesąmoningai kaip nors vaikui nuolaidžiaut pradedat dėl jos "blogo" gyvenimo darželyje. Tokio amžiaus vaikai - nuostabūs manipuliatoriai ir nesijaučia blogai pasinaudodami tėvų silpnybėmis

Normalu kad verkia tik prie Jusu, svarbu darzely gerai. Maniske kai i lopsi pradejo eiti, tai pirma savaite irgi verke, bet tik po kelias sekundes, kai i grupe ivesdavau uzdarau duris, ir girdziu tyyla
Jus svarbu pati nesinervuokit ir galvokit tik teigiamai. Nes jei nervuojates Jus, vaikas viska jaucia. Juk svarbu visa diena vaikas gerai buna, linksmas, tai ir dziaukites

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.